Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2S-1527; 2) panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 96-278, 2016 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 96-391, 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 96-506, 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 96-622; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinės žalos ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimą arba atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį nustatyti žalos dydį dėl sugadintos patalynės.Pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. sausio 9 d. Lukiškių TI-K po skalbimo gavo susitraukusią patalynę, todėl ji nebetiko naudoti. 2016 m. sausio 11 d. dėl netinkamo taksofono veikimo pareiškėjas negalėjo pabendrauti su artimaisiais, todėl kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, jog jam būtų sudaryta galimybė paskambinti iš kito taksofono. 2016 m. sausio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nes jo artimiesiems nebuvo leista perduoti reikalingų nereceptinių vaistų „Theraflu“ ir „Coldrex“. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai, kuri pareiškėjui pateikė atsakymus Nr. 96-278, Nr. 96-391, Nr. 96-506 ir Nr. 96-622. Šiuos atsakymus pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-1527. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad natūralių medžiagų susitraukimas skalbimo metu yra būdingas procesas, o skalbimo metu nesitraukia tik sintetinės medžiagos. Pareiškėjas, 2016 m. sausio 6 d. atsiimdamas išskalbtą patalynę, jokių pretenzijų neišreiškė, todėl, atsakovo nuomone, patalynė buvo grąžinta nesugadinta. Dėl pareiškėjo skundo dalies, jog 2016 m. sausio 11 d. jam nebuvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu, atsakovas pažymėjo, kad buvo iškviestas taksofonus aptarnaujančios įmonės meistras, kuris taksofono gedimus pašalino. Kadangi nuteistųjų (suimtųjų) pokalbiai telefonu organizuojami pagal iš anksto sudarytą grafiką, todėl prie taksofonų budintis pareigūnas negalėjo iš karto suteikti pareiškėjui galimybės skambinti kitu taksofonu.Dėl pareiškėjo skundo, kuriuo 2016 m. sausio 21 d. Lukiškių TI-K administracija neleido perduoti jam artimųjų atneštus vaistus „Theraflu“ ir „Coldrex“, paaiškino, kad tą dieną artimieji atsiuntė pareiškėjui vaistų – „Theraflu“, „Coldrex“ ir acetilsalicilo rūgšties. Tačiau pareiškėjui buvo perduota tik acetilsalicilio rūgštis. Vadovaujantis Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156, (toliau – ir Aprašas) VII skyriaus nuostatomis, įstaigos vadovas gali leisti suimtajam ar nuteistajam iš laisvėje esančių asmenų gauti gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistus ir medicinos prekes, jei suimtasis (nuteistasis) raštu kreipėsi su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su rašytiniu prašymu leisti perduoti jam siuntinį su vaistinėmis medžiagomis arba maisto papildais, todėl „Theraflu“ ir „Coldrex“ vaistiniai preparatai jam nebuvo perduoti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. vasario 24 d. skundas dėl Lukiškių TI-K 2016 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 96-287, 2016 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 96-391 ir 2016 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 96-506. Kalėjimų departamentas 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2S-1527 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Kalėjimų departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Lukiškių TI-K sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Natūralių medžiagų susitraukimas (dydžio sumažėjimas) skalbimo metu yra būdingas procesas, skalbimo metu nesitraukia tik sintetinės medžiagos, todėl įsigyjant naują prekę žiūrima, kiek medvilnės, sintetinių medžiagų yra gaminyje, ir pasirenkamas atitinkamai didesnių išmatavimų gaminys. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 6 d. po skalbimo atsiimdamas patalynę nepareiškė jokių pretenzijų, todėl, atsakovo teigimu, patalynė jam buvo grąžinta nesugadinta. Dėl pareiškėjo skundo, susijusio su taksofono neveikimu, Kalėjimų departamentas vertino pareiškėjui pateiktą Lukiškių TI-K atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į pareiškėjo skundą dėl netinkamo taksofonų veikimo buvo iškviestas taksofonus aptarnaujančios įmonės meistras, taksofono gedimas buvo pašalintas. Pareiškėjui skirtame Lukiškių TI-K atsakyme buvo išaiškinta teisė kreiptis į įstaigos administraciją ir kad bus suteikta teisė paskambinti kitu, tinkamai veikiančiu, taksofonu. Pareiškėjui iš karto nebuvo suteikta galimybė skambinti kitu taksofonu, kadangi nuteistųjų (suimtųjų) pokalbiai telefonu organizuojami pagal iš anksto sudarytą grafiką, todėl prie taksofonų budintis pareigūnas negalėjo iš karto suteikti pareiškėjui kito pokalbio. Dėl pareiškėjui neperduotų vaistų „Coldrex“ ir „Theraflu“, susipažinęs su Lukiškių TI-K pateikta dokumentine medžiaga, Kalėjimų departamentas vertino, jog pareiškėjas nepateikė rašytinio prašymo leisti perduoti artimųjų atsiųstą siuntinį ar smulkųjį paketą su vaistais ar maisto papildais, todėl „Theraflu“ ir „Coldrex“ pareiškėjui nebuvo perduoti, o Lukiškių TI-K atsakymą vertino kaip teisėtą ir pagrįstą. Dėl pareiškėjo, kartu su skundu pateikto teismui ir 2016 m. sausio 25 d. Lukiškių TI-K prašymo Nr. 129, Kalėjimų departamentas nurodė, jog ant jo yra gydytojos L. K. rekomendacija pareiškėjui perduoti tik acetilsalicilo rūgštį, o „Teraflu“ ir „Coldrex“ neperduoti. Pareiškėjo teiginys, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo atsiųstos ir neperduotos jo artimųjų vaistinės medžiagos, jis buvo peršalęs ir sirgo (karščiavo, skaudėjo galvą, gerklę) ir dėl to patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus, neatitinka tikrovės, nes asmens sveikatos istorijoje nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. sausio 30 d. nebuvo registruota apsilankymų pas gydytoją, o 2016 m. sausio 30 d. pareiškėjas konsultuotas gydytojo dėl skausmų kairio žasto srityje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu bylos dalį pagal pareiškėjo J. S. reikalavimą panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 96-622 nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundais dėl patalynės į Lukiškių TI-K kreipėsi 2016 m. sausio 7 d., dėl neveikiančio taksofono – 2016 m. sausio 12 d., o dėl vaistų perdavimo – 2016 m. sausio 26 d. Pareiškėjas gavo Lukiškių TI-K 2016 m. sausio 21 d. atsakymą dėl sugadintos patalynės; Lukiškių TI-K 2016 m. sausio 29 d. atsakymą dėl neveikiančio taksofono; Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 10 d. atsakymą dėl vaistų perdavimo; Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 24 d. atsakymą. Išnagrinėjęs šių atsakymų turinį, teismas sprendė, kad jie buvo pateikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 24 punkte numatyto 20 darbo dienų termino, yra motyvuoti, juose nurodyta apskundimo tvarka, jie yra pasirašyti Lukiškių TI-K direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo. Teismas konstatavo, jog Lukiškių TI-K atsakymai yra išsamūs ir atitinkantys VAĮ numatytus individualius administracinio akto požymius, todėl yra teisėti ir nepažeidžiantys pareiškėjo teisių. Įvertinęs Kalėjimų departamento atsakymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo gautas 2016 m. vasario 24 d., Kalėjimų departamentas atsakymą pateikė 2016 m. kovo 24 d., t. y. nepraleidęs 20 dienų atsakymo pateikimo termino. Be to, teismo vertinimu, Kalėjimų departamento atsakymas yra motyvuotas, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas direktoriaus pavaduotojo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog Kalėjimų departamento atsakymas yra išsamus ir atitinkantis VAĮ nustatytus individualius administracinio akto požymius, todėl yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamento pateiktų atsakymų turinį ir formą, konstatavo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2S-1527 ir Lukiškių TI-K sprendimus Nr. 96-278, Nr. 96-391, Nr. 96-506.Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Lukiškių TI-K pranešimo Nr. 96-622 panaikinimo, teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo procedūra buvo nutraukta, nes 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui pateikė prašymą Nr. 284 nenagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. skundo. Be to, pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė, jog jis būtų skundęs 2016 m. vasario 24 d. Lukiškių TI-K pranešimą Nr. 96-266 Kalėjimų departamentui, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dėl šio skundo reikalavimo nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pareiškėjo skundo dėl minėto reikalavimo nagrinėjimą nutraukė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punktą.Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalynės skalbimo, pažymėjo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas su šiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, kadangi pareiškėjas, atsiimdamas patalynę pretenzijų nepateikė. Be to, pareiškėjas turėjo įvertinti, jog audiniams formos ir dydžio pakitimai skalbiant yra būdingi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjo pretenzijas dėl išskalbtų skalbinių susitraukimo vertino kritiškai.Pareiškėjo skundo argumentus dėl naudojimosi taksofonu teismas vertino kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad jam nebuvo atimta teisė susisiekti su savo artimaisiais, kadangi sugedus taksofonui pareiškėjo skambutis buvo perkeltas kitam laikui. Be to, pareiškėjas skunde neginčijo to, kad jis negalėjo skambinti kitu metu negu jis buvo numatęs. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K skambučiai yra vykdomi pagal grafiką, todėl pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė skambinti iš kito taksofono nedelsiant, tačiau tai neatėmė galimybės pareiškėjui atlikti skambutį kitu, suderintu pagal Lukiškių TI-K grafiką, laiku.Dėl pareiškėjui neišduotų vaistų „Theraflu“ ir „Coldrex“ pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aprašo VII skyriaus nuostatomis, pažymėjo, kad gydytoja L. K. 2016 m. sausio 22 d. savo viza patvirtino, jog pareiškėjui leidžiama perduoti tik acetilsalicilo rūgštį, o „Theraflu“ ir „Coldrex“ perduoti negalima. Todėl Lukiškių TI-K, gavęs pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. prašymą Nr. 129, leido jo artimiesiems perduoti tik acetilsalicilo rūgštį. Teismo vertinimu, atsakovas savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, nes vien pareiškėjo prašymo leisti perduoti vaistus neužtenka. Lukiškių TI-K administracijai taip pat reikia pateikti ir gydytojo rekomendacijas ar konkrečių vaistų paskyrimą. Nenustatęs atsakovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus dėl jo pažeistų teisių, neleidus perduoti jam reikalingų vaistų, teismas atmetė.

III.

Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje ir 80 straipsnio 1 dalyje, t. y. teismas neišreikalavo Lukiškių TI-K vaizdo įrašų, kurie patvirtintų apie tai, jog pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą. Skundas išnagrinėtas netinkamai, šališkai, neišsamiai ir neobjektyviai. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja kuo pasireiškė jam tariamai padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių nenurodė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kalėjimų departamento atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepiamas pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme sprendime yra nurodytos nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ normos, tačiau ši byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla iškelta 2016 m. balandžio 26 d. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas iš Lietuvos valstybės neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį, bei būtų panaikinti atsakovo Lukiškių TI-K sprendimai: 2016 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 96-278 (atsakymas pareiškėjui dėl sugadintos patalynės), 2016 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 96-391 (atsakymas pareiškėjui dėl neveikiančio taksofono), 2016 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 96-506 (dėl vaistų „Theraflu“ ir „Coldrex“), 2016 m. vasario 24 d. pranešimą Nr. 96-622 (dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimo).Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo šioje byloje pareikštus reikalavimus, nustatė, kad atsakovo Lukiškių TI-K 2016 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 96-278 (atsakymas pareiškėjui dėl sugadintos patalynės), 2016 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 96-391 (atsakymas pareiškėjui dėl neveikiančio taksofono), 2016 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 96-506 (dėl vaistų „Theraflu“ ir „Coldrex“) yra pagrįsti ir teisėti, priimti laikantis teisės aktų reikalavimų ir tinkamai išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo skundų argumentus, o pareiškėjo pretenzijos dėl sugadintos patalynės, negalėjimo pasinaudoti taksofonu bei neleidimo perduoti vaistus „Theraflu“ ir „Coldrex“ yra nepagrįstos įrodymais, o byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo ir prašymo, kurie buvo priimti nagrinėti, pagrindas), dėl kurių buvo prašoma panaikinti minėtus sprendimus ir priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad viešajai atsakomybei nustatyti pagal CK 6.271 straipsnį būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad visos būtinosios sąlygos, kurioms esant pareiškėjui galėtų būti priteistas neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas, nenustatytos.Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2016 m. vasario 24 d. pranešimą Nr. 96-622 (dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 26 d. skundo nagrinėjimo procedūros nutraukimo) byla nutraukta, nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 103 str. 10 p.; ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 str. 8 p.).Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nenurodomos jokios teisiškai svarbios aplinkybės, kurių nenustatė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apsiriboja deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais. Apeliaciniame skunde nurodoma tik tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš atsakovo Lukiškių TI-K vaizdo kamerų filmuotos medžiagos, iš kurios matosi, jog jis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. sausio 30 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių tokie įrodymai turėjo būti išreikalauti ar juos turėtų išreikalauti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Taigi teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jei pareiškėjas aiškiai nurodo, kokių tiksliai įrodymų jis siekia gauti ir kodėl jie yra tiesiogiai susiję su jo skundu bei jo noru lemti teismų sprendimus, taip pat jei konkrečioje proceso stadijoje dar nėra aišku, ar įrodymai būtini vertinant pareiškėjo skundą, teismų atsisakymas pareiškėjui gauti įrodymus ir pateikti juos vertinti, ar nepakankamas motyvavimas, kodėl tai nėra būtina, gali atimti iš pareiškėjo galimybę pagrįsti savo bylą (žr. 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Jokšas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25330/07) 58 p.). Kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui negali būti reiškiami abstraktūs reikalavimai išreikalauti tam tikrus įrodymus, prašyme turi būti nurodyta, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti. Teismui nėra privalomas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismas, tenkindamas ar atmesdamas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, turi teisę spręsti įrodymų liečiamumo klausimą, t. y. ar prašyme nurodytas įrodymas yra reikšmingas nagrinėjamam ginčui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2742/2011; kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad filmavimo medžiaga yra susijusi su jo pareikštais reikalavimais ir jų pagrindimu, t. y. motyvų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti šią medžiagą, nors pareiškėjas ir nereiškė tokio prašymo, ar ją turėtų išreikalauti apeliacinės instancijos teismas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo sveikatos istorijos duomenis ir pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos (iš sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas nesiskundė dėl peršalimo ligų). Be to, gydytoja yra nurodžiusi, kad pareiškėjui neleidžiama perduoti „Theraflu“ ir „Coldrex“, o leidžiama perduoti tik aspiriną (b. l. 13). Dėl pareiškėjo pretenzijų dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.Kadangi pareiškėjas nenurodo, kuriuos įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino neteisingai, nesilaikydamas ABTĮ reikalavimų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepripažintini pagrįstais. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.