Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. atstovo advokato Justo Sankaičio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir Institucija) 2012 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 4.2/04-1D-54 TŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 193¹ str. 2000 Lt bauda nubaudė už tai, kad 2012 m. kovo 27 d., atlikus iš TŪB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, mažmeninės prekybos vietos paimtų gaminių kontrolinį prabų ir įspaudų patikrinimą, buvo nustatyta, jog visi 115 gaminių vienetų yra pagaminti iš aukso lydinių ir atitinka deklaruojamą aukso 585 prabą, tačiau visi 115 gaminių vienetai nėra tinkamai paženklinti pagal Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d., 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimus: 1. 21 (dvidešimt vienas) gaminių vienetas (2012 m. balandžio 2 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.2-5, 1 lentelės eil. Nr. 5 (2 vnt.); 8 (2 vnt.); 9 (1 vnt.); 10 (10 vnt.); 11 (2 vnt.); 18 (3 vnt.); 19 (1 vnt.) nėra paženklinti privalomais Lietuvos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais. Iš jų: 1 (vienas) gaminys (2012 m. balandžio 2 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.2-5, 1 lentelės eil. Nr. 5) yra paženklintas atsakomybės ženklu „OB“; 20 (dvidešimt) gaminių vienetų (2012 m. balandžio 2 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.2-5, 1 lentelės eil. Nr. 5 (1 vnt.); 8 (2 vnt.); 9 (1 vnt.); 10 (10 vnt.); 11 (2 vnt.); 18 (3 vnt.); 19 (1 vnt.) nėra paženklinti privalomu atsakomybės ženklu. 2. 94 (devyniasdešimt keturi) gaminių vienetai (2012 m. balandžio 2 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.2-5, 1 lentelės eil. Nr. 1-4; 6; 7; 12-17) yra paženklinti Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame esantis vienas arabiškas skaičius „3“ neišreiškia prabos, rodančios tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių, ir atsakomybės ženklais. Iš 94 gaminių: 2 (du) gaminių vienetai (2012 m. balandžio 2 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.2-5, 1 lentelės eil. Nr. 3; 17), paženklinti Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „3“, nėra paženklinti privalomu atsakomybės ženklu; 92 (devyniasdešimt du) gaminių vienetai (2012 m. balandžio 2 d. Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės akto Nr. 5.2-5, 1 lentelės eil. Nr. 1; 2; 4; 6; 7; 12-16) yra paženklinti Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame esantis vienas arabiškas skaičius „3“ neišreiškia prabos, rodančios tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių, ir atsakomybės ženklais „OT“, „GL“, „TP“.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. V. pastarąjį apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui, tačiau teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė skundą ir VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2012 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 4.2/04-1D-54 paliko nepakeistą. Tada V. V. pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir V. V. apeliacinio skundo netenkino.

V. V. atstovas advokatas J. Sankaitis 2014 m. balandžio 18 d. apskundė VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus sprendimą apylinkės teismui, prašydamas sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, iš esmės pritaręs skundžiamame Institucijos spendime išdėstytiems argumentams, atmetė V. V. atstovo advokato J. Sankaičio skundą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V., atstovas advokatas J. Sankaitis, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, pastarąją apskundė Šiaulių apygardos teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. 2014 m. kovo 12 d. pareiškėjo prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo tenkinti.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo nesutikimą su pareiškėjo 2014-04-14 skundu bei atsisakymą atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2014-04-03 direktoriaus sprendime, tačiau su tokia teismo pozicija nesutinka pareiškėjas. Skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti ATPK 302¹⁷ str. ir šio straipsnio 1 d. 4 p. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje nuoseklioje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog „Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (kitam suinteresuotam asmeniui) bylą nagrinėjant iš esmės; 3) pareiškėjas (kitas suinteresuotas asmuo) apie jas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010). Pareiškėjas skunde deklaruoja manymą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis sąlygomis, kurioms esant naujai paaiškėjusi aplinkybė sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimui, netinkamai vertino 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo C-481/12 teisinę galią nagrinėjamos bylos atžvilgiu, ko pasėkoje nepagrįstai sprendė, jog minėtas prejudicinis sprendimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. ir esą nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimui.

Pasak pareiškėjo, 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime C-481/12 pateiktas oficialus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 str. išaiškinimas atitinka aplinkybės, kuri egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, sąlygą, kadangi šis išaiškinimas atskleidžia tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo bei sprendimų toje byloje priėmimo metu minėta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostata turėjo būti aiškinama taip, kaip išaiškinta šiame prejudiciniame sprendime, t. y. kaip draudžianti tokį teisinį reguliavimą, kuomet iš vienos valstybės narės importuotus ir jos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos tinkamai pažymėtus auksinius gaminius būtų privaloma perprabuoti pagal importuojančios valstybės narės reikalavimus. Taigi, nepaisant to, kad šis prejudicinis sprendimas priimtas ir įsiteisėjo po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, tai nepaneigia fakto, jog minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu prieštaravimas Europos Sąjungos teisei egzistavo ir V. V. buvo nubaustas neteisėtai. Teigiama, kad tokią poziciją pagrindžia ir teisės doktrina, kurioje išaiškinta – „Prejudiciniai sprendimai sukelia pasekmes laike. Sprendimai dėl Bendrijos teisės aktų išaiškinimo turi ex tunc poveikį. Teismo pateiktu išaiškinimu atskleidžiamas ir patikslinamas konkretaus teisės akto turinys. Tai reiškia, kad konkretus teisės aktas turėjo būti taip suprantamas ir aiškinamas nuo pat jo įsigaliojimo dienos. Sprendimai dėl Bendrijos teisės aktų galiojimo taip pat galioja ir atgal, negaliojančiu paskelbtas teisės aktas yra neteisėtas ab initio ir tik išimties atveju Teismas gali nukrypti nuo prejudicinio sprendimo galiojimo atgal principo“. Pareiškėjo nuomone, šie argumentai paneigia skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išreikštą poziciją, kad 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas C-481/12 nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir kad jis sukelia teisines pasekmes tik po jo paskelbimo (įsiteisėjimo) dienos atsirandantiems teisiniams santykiams. Tai reiškia, jog egzistuoja pirmoji sąlyga atnaujinti administracinę bylą.

Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje aktualus 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, kuriuo išaiškinta, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 str. draudžia tokį nacionalinį teisinį reglamentavimą, kuriuo asmuo būtų įpareigojamas iš Europos Sąjungos valstybės narės importuotus ir šios valstybės nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos tinkamai paženklintus auksinius gaminius privalomai perprabuoti pagal importuojančios valstybės narės reikalavimus, buvo priimtas 2014-01-16, t. y. jau po 2012-08-09 Šiaulių apygardos teismas nutarties administracinėje byloje Nr. ATP-424-519/2012 įsiteisėjimo, vadinasi, egzistuoja antroji bei trečioji sąlygos proceso atnaujinimui.

Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-481/12 turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai ir, žinant apie šį prejudicinį sprendimą, pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje galėjo būti priimti kitokie teismų sprendimai, ko pasėkoje yra tenkinama ir ketvirtoji sąlyga administracinio teisės pažeidimo bylos proceso atnaujinimui. Pažymima, kad minėtame prejudiciniame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog „SESV 34 str. turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinis teisinis reguliavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų“. Teismas taip pat konstatavo, jog aukščiau pateiktam išaiškinimui neturi reikšmės „Aplinkybė, kad importuotų tauriųjų metalų gaminių papildomas ženklinimas, skirtas suprantamai informacijai importo valstybės narės vartotojams apie šių gaminių prabą pateikti, nebuvo atliktas valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, <...> jeigu prieš tai prabos ženklu šiuos gaminiu paženklino eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija ir tokių papildomu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodytąją šiame prabos ženkle“. Teigiama, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas iš esmės konstatavo, jog toks reguliavimas bei nacionalinių teisės aktų aiškinimas, kuomet iš Lenkijos Respublikos importuotus ir šios valstybės nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo bei atskaitomybės ženklais tinkamai pažymėtus auksinius gaminius dar būtina perprabuoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, kuri, kaip žinia, turi viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu. Pasak atstovo, šiuo išaiškinimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas iš esmės pripažino, jog tiek 2012-07-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. II-63-885/2012, tiek ir 2012-08-09 Šiaulių apygardos teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-424-519/2012 padarytos išvados (kurių pagrindu buvo priimti nepagrįsti sprendimai), esą VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pareiškėjui duoti privalomi nurodymai perprabuoti auksinius gaminius yra teisėti ir neprieštarauja Europos Sąjungos Teisei, yra nepagrįstos. Kitaip tariant, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014-01-16 prejudiciniame sprendime pateiktas išaiškinimas atskleidė, jog pareiškėjas, nepateikęs perprabuoti 92 auksinių gaminių vienetų, paženklintų Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame esantis vienas arabiškas skaičius „3“ nereiškia prabos, rodančios tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių, ir atsakomybės ženklais „O“, „GL“, „TP“ (t. y. didžiosios dalies gaminių), neveikė neteisėtai ir nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, už kurį jam nepagrįstai paskirta bauda.

Taip pat pareiškėjo atstovas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog minėtas 2014-01-16 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingas, kadangi priimtas byloje, kurioje pareiškėjas nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, kad šių bylų faktinės aplinkybės esą nesutampa, yra nepagrįsta. Nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai taikomi ne tik konkrečiai bylai ar jos šalims, tačiau ir bendram Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui, todėl jais gali remtis ne tik bylos šalys, tačiau ir pareiškėjas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minimas prejudicinis sprendimas buvo priimtas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, suformuotą administracinėje byloje Nr. A602-1218/2012 (dabartinis bylos numeris Nr. A602-22/2014), nagrinėjant analogišką, kaip ir šioje byloje, klausimą dėl iš Lenkijos Respublikos importuotų ir šios valstybės nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos tinkamai pažymėtų auksinių gaminių realizavimo Lietuvos Respublikoje. Konkrečiai, minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo ginčą, kilusį tos pačios VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pareigūnams nustačius, kad dalis pareiškėjo juvelyro UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrintų aukso gaminių, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, esą neatitiko Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimų, kadangi aukso gaminiai nebuvo paženklinti Lietuvos valstybės kontroliniu prabavimo ženklu, o buvo paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, bei įpareigojus pareiškėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ paženklinti šiuos aukso gaminius pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, su kuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko. Teigiama, kad siekdamas įvertinti tokių (analogiškų nagrinėjamai administracinio teisės pažeidimo bylai) VĮ „Lietuvos prabavimo rūmų“ veiksmų atitiktį Europos Sąjungos teisės atžvilgiu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, į ką atsižvelgiant spręstina, jog 2014-01-14 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas buvo priimtas administracinėje byloje, kuri iš esmės analogiška nagrinėjamai pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylai. Dėl to skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, esą prejudicinis sprendimas netaikytinas ir nereikšmingas, kadangi pareiškėjas nedalyvavo toje byloje, yra formalus, prieštaraujantis protingumo bei teisingumo principams.

Pasak atstovo, jei šis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, atskleidžiantis aktualų nagrinėjamai bylai Europos Sąjungos teisės reglamentavimą, būtų buvęs žinomas (priimtas) pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, kuomet buvo nustatyta, jog pareiškėjas neperprabuodamas iš Lenkijos Respublikos importuotų ir šios valstybės nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo bei atsakomybės ženklais tinkamai pažymėtų auksiniu gaminių, veikė neteisėtai ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjusių teismų sprendimai tikėtinai būtų buvę palankūs pareiškėjui (bent jau lengvinantys pareiškėjo atsakomybę), kas reiškia, jog ketvirtoji sąlyga proceso atnaujinimui taip pat yra tenkinama.

Apibendrindamas atstovas skunde konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimui. Be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, prašė Šiaulių apygardos teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl aktualių Europos Sąjungos teisės aktų išaiškinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio prašymo tenkino, pažymėdamas, jog atsiradus ATPK straipsniuose numatytiems pagrindams, apeliantui gali atsirasti teisė kreiptis nustatyta tvarka dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko – kompetentingai Europos Sąjungos teisminei institucijai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismui) priėmus 2014-01-16 prejudicinį sprendimą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1–6 p. yra reglamentuotas išsamus sąrašas pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla. Iš Institucijai teikto prašymo (2014 m. kovo 12 d.) atnaujinti TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, vėliau V. V. atstovo teiktų skundų teismams, akivaizdu, jog atstovas įsitikinęs esant ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatytam pagrindui atnaujinti TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri buvo išnagrinėta 2012 metais ir kurioje VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ 2012 m. gegužės 11 d. priimtas nutarimas Nr. 4.2/04-1D-54 pripažinti TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. V. kaltu ir nubausti pagal ATPK 193¹ str. yra įsiteisėjęs. ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėja kitos aplinkybės, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą, negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Akivaizdu, kad atstovas prašymą dėl proceso atnaujinimo sieja su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2014 m. sausio 16 d. prejudiciniu sprendimu administracinėje byloje Nr. C-481/12 (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prieš VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“), tvirtindamas, kad jame suformuotos nuostatos prilygsta ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. aptartoms naujai paaiškėjusioms kitoms aplinkybėms. Šioje nutartyje aukštesnės instancijos teismas pasisako dėl tų aplinkybių, kurias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas sieja su ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatytu administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindu, nes skunde atstovas nenurodo kitų administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindų, išvardytų ATPK 302¹⁷ str. 1 d.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 str. numatyta teismams galimybė (tam tikrais atvejais teismai privalo) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (iki 2009 m. gruodžio 1 d. – Europos Bendrijų Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai, ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas. Prejudicinis reiškia – preliminarus, patariamasis, t. y. ESTT išaiškina, kaip turėtų būti aiškinama ir taikoma Europos Sąjungos teisės norma ar teises aktas. Taigi nacionalinis teismas kreipiasi į ESTT iškilus klausimui dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aiškinimo ar galiojimo, o po to, nacionalinis teismas atsižvelgdamas į pateiktą išaiškinimą taiko ES teisę bei tikrina nacionalinio teisės akto atitiktį ES teisei. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas vienintelis tiesiogiai žino bylos aplinkybes ir gali, atsižvelgdamas į jos ypatybes, geriausiai įvertinti, ar būtinas prejudicinis sprendimas, kad galėtų priimti savo galutinį sprendimą (žr. 1992 m. liepos 16 d. Sprendimo Meilicke, C-83/91, 23 punktą; 1994 m. liepos 7 d. Sprendimo McLachlan, C-146/93, 20 punktą; 1995 m. vasario 9 d. Sprendimo Leclerc-Siplec, C-412/93, 10 punktą; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Inspire Art, C-167/01, 43 punktą, 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Mangold, C-144/04, 34 punktą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A602-1218/2012 (LITEKO duomenys), kurią, be kita ko, savo skunde mini ir pareiškėjo atstovas. Išplėstinei teisėjų kolegijai iškilo klausimas dėl to, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytas draudimas nacionalinėje rinkoje realizuoti iš Europos Sąjungos valstybės narės – Lenkijos Respublikos – įvežtus ginčo aukso gaminius neprieštarauja SESV 34 str. (EB sutarties ex 28 straipsnio) reikalavimams. Dėl minėto kreipimosi ESTT byloje Nr. C-481/12 (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prieš VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“) 2014 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad SESV 34 str. turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinis teisinis reguliavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų. Būtent į šį išaiškinimą ir apeliuoja pareiškėjo atstovas, prašydamas atnaujinti TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ 2012 m. gegužės 11 d. priimtas nutarimas Nr. 4.2/04-1D-54 yra įsiteisėjęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis.

Administracinės bylos, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, teisinė ir faktinė situacija nėra analogiška tai, kurioje VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ 2012 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 4.2/04-1D-54 pripažino kaltu ir nubaudė TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. V. pagal ATPK 193¹ str. Ginčas byloje Nr. A602-1218/2012 (dabartinis Nr. A602-22/2014) apie tai, kad VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ pareigūnai, atlikdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, be kita ko, užsiima mažmenine prekyba juvelyriniais dirbiniais iš tauriųjų metalų, patikrinimą, nustatė, jog dalis (355 vnt.) patikrintų aukso gaminių, kuriais prekiavo pareiškėjas, neatitiko Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 17 str. 2 d. 2 p. (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI 669 redakcija) reikalavimų. Dėl šių pažeidimų patikrinimą atlikę pareigūnai 2011 m. kovo 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 04-13-41, kuriame užfiksavo patikrinimo rezultatus bei davė privalomąjį nurodymą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aukso gaminius, kuriais bendrovė prekiavo, paženklinti valstybinėje įgaliotoje nepriklausomoje prabavimo priežiūros institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Nesutikdama su šiuo nurodymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktą apskundė VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriui, kuris 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1.5-264 atsisakė tenkinti šį pareiškėjo skundą ir skundžiamą aktą paliko galioti. Tuomet pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, o tada pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ administracinėje byloje kreipėsi į ESTT prašydamas išaiškinti SESV 34 str. (EB sutarties ex 28 straipsnis) nuostatą, kad „tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės“. TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 193¹ str. (Nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimas) buvo traukiamas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurią dabar prašoma atnaujinti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, už nacionalinių teisės aktų, konkrečiai už Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d., 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina, kad ESTT, priimdamas preliminarų sprendimą, nesprendžia Lietuvos nacionalinės teisės akto nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo) atitikties SEVS. Negalima sutikti su skundo argumentais ir tuo aspektu, kad Institucijai ir teismams, priimant atitinkamus sprendimus TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo esminiai nukrypta nuo vieningos teismų praktikos tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylose, ir atstovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. administracinės bylos nagrinėjimo metu 2012 metais teismų praktika buvo kitokia ir kad dėl galimo skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Priešingai, Institucija ir po to teismai, priimdami sprendimus TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, rėmėsi Europos teisingumo Teismo 1982 m. birželio 22 sprendime T. F. Robertson byloje (Nr. C–220/81) ir 1994 m. rugsėjo 15 d. sprendime L. N. B. Houtwiper byloje (Nr. C–293/93) suformuluotais išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad Sutarties 30 str. (pagal dabartinę redakciją SEVS 34 str.) turi būti aiškinamas, kaip nedraudžiantis taikyti nacionalinės teisės normas, kurios neleidžia prekiauti tauriųjų metalų dirbiniais, neturinčiais šių normų reikalavimus atitinkančių prabas nustatančių žymėjimų, išskyrus atvejus, kai šie dirbiniai, nors neturi nacionalinės teisės normas atitinkančių žymėjimų, tačiau jų žymėjimais, atliktais pagal eksporto valstybės narės teisės aktų reikalavimus, pateikiama ta pati informacija, kurios reikalauja nacionalinės teisės normos, ir ši informacija yra suprantama tos valstybės, kurioje dirbiniai parduodami vartotojams. Į šiuos ankstesnius savo sprendimus atsižvelgė, juos įvertino ESTT priimdamas ir 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Nr. C-481/12, į kurį apeliuojama skundu, vadinasi, pastarasis sprendimas, kuriame išaiškinta SESV 34 str. nuostata, pagal kurią draudžiamomis lygiaverčio poveikio priemonėmis laikomos laisvo prekių judėjimo kliūtys, nesant suderintų teisės aktų atsirandančios dėl kitose valstybėse narėse teisėtai pagamintoms ir parduodamoms prekėms taikomų taisyklių dėl sąlygų, kurias turi atitikti šios prekės, net jeigu šios taisyklės vienodai taikomos visiems gaminiams, jeigu šio taikymo negalima pateisinti bendruoju interesu, kuris leistų šiems reikalavimams teikti pirmumą laisvo prekių judėjimo atžvilgiu – neprieštarauja anksčiau suformuluotiems ESTT išaiškinimams. Administracinėn atsakomybėn patraukto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. byloje buvo konstatuota, kad dalis V. V. aukso gaminių buvo paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu – ,,3“, tačiau jame pateikiama ne ta pati informacija, kurios reikalauja nacionalinės teisės normos (nenurodyta arabišku skaičiumi išreikšta praba, rodanti tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių), todėl buvo laikyta, jog ši informacija nėra suprantama Lietuvos vartotojams, todėl tokiu atveju taikyti nacionalinės teisės normas nėra draudžiama. Taigi ESTT pozicija TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu tuo klausimu buvo žinoma ir aiški Institucijai, apylinkės ir apygardos teismams, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimų priėmimui reikšmingos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmams“, Šiaulių miesto apylinkės teismui ar Šiaulių apygardos teismui.

Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kitoje byloje (dabartinis Nr. A602-22/2014) kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, o ESTT 2014 m. sausio 16 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prieš VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ tuo pagrindu, jog teisėjų kolegijai kilo klausimas dėl laisvo prekių judėjimo bei abipusiškumo principo taikymo, savaime nereiškia, kad tas sprendimas yra precedentinis ir kitai administracinei bylai. Tą patį skundžiamoje nutartyje akcentavo ir apylinkės teismas, nurodydamas, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra identiškos. Pažymėtina ir tai, kad administracinėje byloje, kurioje ESTT 2014 m. sausio 16 d. priėmė prejudicinį sprendimą Nr. C-481/12, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nepriėmė jokio galutinio sprendimo, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo pasisakyta dėl reikšmingų administracinei bylai Nr. A602-22/2014 teisinių klausimų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę, kad V. V. galbūt yra nekaltas dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, arba, kad jis galbūt padarė kitą teisės administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, kad buvo nukrypta nuo vieningos teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, arba kad dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta administracinio teisės pažeidimo byla, kurios atnaujinimo yra siekiama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog V. V. atstovo advokato nurodytas ESTT prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-481/12 (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prieš VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“), konkrečiu atveju, nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, atitinkančia ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. turinį, ir pagrindu atnaujinti procesą TŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kadangi prašymas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmų“ direktorius pagrįstai atsisakė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, o Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai minėtą sprendimą paliko galioti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.