- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-940-852/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- E. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., K. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas E. J. pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos pataisos namų įstaigos administracijos skolininko piniginės lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje.Antstolis A. N. 207-05-02 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad CPK yra numatytas baigtinis pajamų rūšių sąrašas, iš kurių išieškoti draudžiama. Skolininkas nepateikė informacijos, kodėl iš įkalinimo įstaigos depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų negalėjo būti atliekami nurašymai skolai padengti. Suinteresuotas asmuo K. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo E. J. skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas, atliekantiems bausmę nuteistiesiems garantuoja ir užtikrina bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Šiuo atveju, pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus skolininkui priklausančias pinigines lėšas, skolininkas negali įgyvendinti kitų savo poreikių, kuriuos nurodė skunde, – įsigyti būtiniausias higienos priemones – jam tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį. Kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, pateiktas skundas nesuteikia pagrindo padaryti išvadai, kad antstolis A. N., vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir leisti pareiškėjui naudotis lėšomis, kurios neviršija 1 MMA ir palikti areštą lėšoms viršijančioms 1 MMA leidžiant savo noru kas mėnesį daryti įmokas į antstolio depozitinę sąskaitą; iš darbo pajamų vykdyti išieškojimus tokia tvarka: 20 proc. iš sumų, kurios neviršija 1 MMA ir 70 proc. iš sumų, viršijančių 1 MMA, kaip numatytą įstatymo.Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1.Pažymi, kad antstolis turi teisęs nukreipti išieškojimą į lėšas esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kadangi jos nepatenka į CPK 739 str. ir 688 str. nurodytus atvejus, o skolininkas nepateikė informacijos apie į sąskaitą gaunamas lėšas iš kurių išieškojimas negalimas, taip pat nepateikė informacijos apie būtinus poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
esmė ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-79-350-2016 dėl 50383,82 EUR skolos išieškojimo iš E. J. K. T. naudai. Antstolis nustatęs, kad pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje 2017-04-10 patvarkymu nutarė areštuoti skolininko lėšas ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jo lėšos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įstatymas nenumato atskirų apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, todėl šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos M. P. draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą.Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias Pravieniškių pataisos namų sąskaitoje ir nurodė patvarkyme nurodytą sumą (50383,82 EUR skolos ir 2478,78 EUR vykdymo išlaidų) pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolis skundžiamame patvarkyme nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, antstolio 2017 m. balandžio 10 d. priimtas patvarkymas Nr. B-111487 pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės panaikinant antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/00798 2017 m. balandžio 10 d. priimtą patvarkymą Nr. B-111487.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 p.
nutaria:
Pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir antstolio A. N. 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr. B-111487 vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/00798 panaikinti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.