Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-714-498-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
1A-714-498-2014
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00814-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Šibkovas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. B., D. B., K. I.
Advokatai
Vytautas Merkšaitis, Ramutė Noreikienė
Kategorijos

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-714-498-2014

Teisėja Rasa Balsevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00814-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.6.3.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nuteistojo D. B. gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 str. 1 d. ir LR BK 182 str.1 d. (nusikalstamos veikos padarytos laikotarpyje 2012-10-17 – 2012-10-19) ir paskirta pagal LR BK 215 str. 1 d. – 2 (dveji) metus laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. (dveji metai šeši mėnesiai) laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str.1 d. 3 d. prie 2010-04-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 2 m. 10 mėn. 24 d. iš dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 m. 10 mėn. 24 d. (treji metai dešimt mėnesių dvidešimt keturios dienos) laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

D. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir LR BK 182 str. 1 d. (nusikalstamos veikos padarytos laikotarpyje 2012-10-17 – 2012-10-19) ir paskirta pagal LR BK 215 str. 1 d. – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. (dveji metai šeši mėnesiai) laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie 2014 m. vasario 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 metų laisvės atėmimo, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu), ir galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta 9 m. (devyneri metai) laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista K. I., tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. I., E. B. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie 2012 m. laikotarpyje nuo spalio 17 d. 17.00 val. iki 2012 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, D. B. ir E. B. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. D. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įgijus I. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės prisijungimo kodus – naudotojo ID slaptažodį ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, tarpininkaujant E. B., jo paprašyta K. I. sutiko ir telefonu patvirtino skambinusiems kreditų bendrovių darbuotojams, melagingai prisistatydama I. P. vardu ir pavarde, pateikė savo mobilaus ryšio telefono numerį bei apgaulingai patvirtino, kad ji siekia iš atitinkamų bendrovių gauti kreditą, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudojus I. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, internetinės bankininkystės prisijungimo kodais – naudotojo ID slaptažodžiu ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodais, kaltinamieji bendrais veiksmais iš kredito bendrovių paėmė 4 bendros 3150 litų vertės paskolas, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 1000 litų ir 1850 litų paskolas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 litų paskolą, po ko iš I. P. banko sąskaitos 250 litų pervedė į K. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2850 litų pervedė į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, panaudodami I. P. kaip banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra K. I., E. B. ir D. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 215 str. 1 d.

K. I., E. B. ir D. B. taip pat nuteisti už tai, kad 2012 m. laikotarpyje nuo spalio 17 d., 17.00 val. iki 2012 m. spalio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, D. B. ir E. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, D. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įgijus I. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės prisijungimo kodus – naudotojo ID slaptažodį ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, tarpininkaujant E. B., jo paprašyta K. I. sutiko ir telefonu patvirtino skambinusiems kreditų bendrovių darbuotojams, melagingai prisistatydama I. P. vardu ir pavarde, pateikė savo mobilaus ryšio telefono numerį bei apgaulingai patvirtino, kad ji siekia iš atitinkamų bendrovių gauti kreditą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pasinaudojus I. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, internetinės bankininkystės prisijungimo kodais – naudotojo ID slaptažodžiu ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodais, kaltinamieji bendrais veiksmais iš kredito bendrovių paėmė 4 bendros 3150 litų vertės paskolas, tai yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 1000 litų ir 1850 litų paskolas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 litų paskolą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 litų paskolą, po ko iš I. P. banko sąskaitos 250 litų pervedė į K. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2850 litų pervedė į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą – 3150 Lt, priklausančius kreditų bendrovėms, tuo padarydami joms bendrą 3150 litų turtinę žalą, tai yra K. I., E. B. ir D. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. jam inkriminuotų nusikaltimų nėra padaręs, todėl buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisingą teismą, be to, teismas baudžiamąjį įstatymą interpretavo plečiamai, inkriminavo jam veiksmus neturinčius nieko bendra su baudžiamajame įstatyme uždraustomis veikomis, pripažino jį kaltu nesant nusikaltimo objekto, o nuosprendį grindė prielaidomis ir spėliojimais. D. B. skunde nurodo, kad, remiantis tarptautiniais teisės aktais, niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo vadovautis LR BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis. Taip pat nuteistasis turėjo teisę į tai, kad jo atžvilgiu įstatymas nebūtų taikomas plečiamai, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, bei, kad byla būtų nagrinėjama lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.

Nuteistasis D. B. nurodo, kad šioje byloje turėjo būti taikomas Europos Tarybos 2001.05.28 Pamatinis sprendimas 2001/413/TVR ir jame pateiktas mokėjimo priemonės apibrėžimas – kad tai materiali priemonė, išskyrus pinigus (banknotus, monetas), kurie dėl savo nedalaus pobūdžio, atskirai ar kartu su kita (mokėjimo) priemone, leidžia jos turėtojui ar naudotojui pervesti pinigus ar pinigų sumą pavyzdžiui kredito kortelės, euročekių kortelės, kitos finansinių institucijų išduotos kortelės, kelionių čekiai, euročekiai, kiti čekiai ir įsakomieji vekseliai, kurie dizaino priemonėmis, kodais ar parašu yra apsaugoti nuo jų klastojimo ar nesąžiningo naudojimo. LR BK 215 straipsnio numatyto nusikaltimo objektu yra materiali elektroninė mokėjimo priemonė, tačiau byloje nėra įvardinta jokia elektroninė mokėjimo priemonė. LR BK Komentare 214 str. komentaro 2 punkte nurodyta, kad elektroninės mokėjimo priemonės, kaip nusikaltimo dalyko (objekto), sąvokos apibrėžime daro aiškią išlygą: Nusikaltimo dalyku negali būti: 1) materialų pavidalą turinčios mokėjimo priemonės, kurios nėra elektroninės; 2) materialaus pavidalo neturinčios elektroninės mokėjimo priemonės. Nuteistasis pažymi, kad LR BK 215 str. numatyto nusikaltimo objekto sąvokos apibrėžimas negali būti aiškinamas plečiamai. Taip pat nurodoma, kad pagal LR CK 6.913 straipsnį apibrėžta banko sąskaitos sąvoka – banko sąskaita yra paslauga. Taigi, banko sąskaita nėra materiali, o iš to išplaukia, kad banko sąskaita negali būti nusikaltimo, numatyto LR BK 215 str., objektu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad gynėjas, valstybės paskirtas D. B. ginti ikiteisminio tyrimo metu, savo pareigų neatliko – nepagrįstų kaltinimų neginčijo, teisme nedalyvavo, taigi faktiškai atsisakė jį ginti. Taip pat gynėjas, valstybės paskirtas D. B. ginti teisme, savo pareigų neatliko – nepagrįstų kaltinimų neginčijo, apeliacinio skundo nesurašė, taigi faktiškai atsisakė jį ginti. Nuteistojo nuomone, gynėjų faktinis atsisakymas ginti yra esminis teisės į gynybą pažeidimas. Be to, apelianto nuomone, nuosprendis grįstas prielaidomis ir spėliojimais, todėl taip buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisingą teismą.

Šalies argumentai

D. B. nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo panaudota sąvoka „Kreditas“ kitokia prasme, nei ją apibrėžia įstatymas, o specifinė šios sąvokos prasmė nuosprendyje nebuvo aptarta. LR CK 6.881 straipsnis apibrėžia kreditavimo sutarties sampratą: „Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas“. Taigi jau iš paties sąvokos apibrėžimo išplaukia du reikalavimai - 1) kreditoriumi gali būti tik bankas ar kita LR Banko licenciją turinti kredito įstaiga; 2) privalo būti sudaryta kreditavimo sutartis. Kreditavimo sutarties atžvilgiu LR CK nuostatos kategoriškos: kreditavimo sutartis privalo būti rašytinė, o šio reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančią. Paskolos sutarties forma – jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi skundžiamame nuosprendyje vartojamos sąvokos „Kreditas“ ir „Paskola“ neatitinka įstatyme nustatyto apibrėžimo, nėra specialiai apibrėžtos pačiame nuosprendyje, kas daro skundžiamo nuosprendžio teiginius absoliučiai klaidingais. Taigi, nuosprendis neatitinka baigiamiesiems teismo aktams keliamų aiškumo reikalavimų.

Be to, nuteistasis D. B. skunde nurodo, kad nors jis kategoriškai neigia turįs ką nors bendra su jam inkriminuotomis veikomis ir todėl neturi pagrindo pasisakyti dėl skirtų bausmių, nes laiko jas absoliučiai neteisėtomis, tačiau LR BK 63 str. 5 d. nuostatų nepaisymas nuosprendyje įrodo teisės į teisingą teismą pažeidimą. Visų teisiamųjų atžvilgiu inkriminuotos veikos, jei kaltinimai būtų teisingi, sudarytų idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Nuteistasis D. B. apeliacinio skundo papildyme nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti visus įrodymus, kaltinamųjų pirminius ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kurie buvo nenuoseklūs, keičiami. D. B. atkreipia dėmesį, kad pirminiuose parodymuose kaltinamieji K. I. ir E. B., kad jie vis dar bendrauja, o jau vėliau teigė, kad skyrėsi. E. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu, o teismo metu jau nebe. Liudytojas L. L. teismo metu negalėjo patvirtinti ar D. B. ko prašė. Be to, prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad E. B. ir L. L. pataisos namuose galėjo bet kada susitikti ir bendrauti, todėl neabejotinai susitarė visą kaltę versti ant D. B., nors jis visiškai su šiuo nusikaltimu nesusijęs.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 str. 1 dalyje. Nuteistojo skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas, neišsamiai ir netinkamai ištyrė įrodymus ir išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Nuteistasis nesutinka dėl nepagrįstai jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo motyvų, pačios veikos kvalifikavimo ir kitų neteisingai bei nepagrįstai nuosprendyje išdėstytų aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, taip pat K. I. duotais parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo E. B. teigimu, pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kauno apylinkės teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi. Priimdamas nuosprendį byloje, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją, bei jos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad padarė BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Teismo apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės apsiribota tik parodymų turinio išdėstymu (ir ne visais atvejais pakankamai išsamiu).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi kaltinamosios K. I. parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo pilnai atskleistas jos parodymų turinys. Teisme K. I. patvirtino, jog E. B. jai paskambinęs tik paprašė jos pasikalbėti su draugu, kad ji pakalbėtu moterišku balsu tam tikroje situacijoje, (tik perteikė D. B. jam pateiktą prašymą) patvirtino, jog E. B. galėjo ir nežinoti apie daroma nusikaltimą, nes tik paprašė, jog ji padėtų jo draugui. K. I. patvirtino ir tai, jog tuo telefono numeriu naudojosi ne vienas asmuo, o konkrečius reikalavimus meluoti kredito įstaigų darbuotojams davė ne jis, o D. B.. Apylinkės teismas visiškai neįvertino ir nepagrįstai atmetė E. B. parodymus, duotus teisme, kurie tik patikslino ir atskleidė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisme nebuvo iki galo išsiaiškinta (teismas net nesiaiškino) ar jis, kaip kaltininkas, suvokė savo veiksmus kvalifikuojančius požymius. To pasėkoje E. B. buvo neteisingai nuteistas kaip asmuo padaręs du apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Anot E. B., byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad jis veikė sąmoningai, tyčia ir turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti ir užvaldyti nukentėjusiosios pinigus, neįrodyta, jog jis veikė bendrai ir vieninga tyčia su kaltinamuoju D. B. išvien, kad jų tikslai buvo vienodi. Byloje nebuvo jokiais įrodymais patvirtinta, kad jis naudojosi nukentėjusiosios I. P. banko sąskaitos numeriu, internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog jis padarė veiką numatytą LR BK 215 str. 1 d., taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog iš D. B. padaryto nusikaltimo būtų gavęs kažkokios naudos ar užmokesčio. E. B. skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. subjektyviosios pusės.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-13 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertindamas byloje surinktus įrodymus atsietai vienus nuo kitų, dalies jų apskritai neįvertindamas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl jį E. B. nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir LR BK 215 str. 1 d., dėl ko 2014-06-13 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Atsiliepime į E. B. apeliacinį skundą D. B. prašo atsižvelgti į nenuoseklius kaltinamųjų E. B. ir K. I. parodymus, šmeižiančius D. B. ir prašo E. B. apeliacinį skundą atmesti, o jo, D. B., apeliacinį skundą tenkinti pilnai ir jį išteisinti, kadangi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, prašiusią skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas skundo apimtyje, o nuteistojo D. B. tenkintinas iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, tačiau skirdamas nuteistiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas neteisingai vadovavosi LR BK 63 straipsnio nuostatomis.

Kolegijos nuomone, sprendžiant D. B. ir E. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas pagrįstai pripažino, kad D. B. ir E. B. padarė nuskalstamas veikas numatytas LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Dėl įrodymų vertinimo

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, paminėtas teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, aiškino ir taikė netinkamai. Teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Iš apeliacinių skundų matyti, kad tiek D. B., tiek E. B. neigia savo kaltę ir mano, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jie pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d, 182 str. 1 d. Taip pat apeliaciniuose skunduose abejojama įrodymų pakankamumu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, bei esamų įrodymų – K. I., E. B., L. L. parodymų – nuoseklumu ir teisingumu.

Nuteistoji K. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Ji nurodė, kad pati piniginių pervedimų neatliko, tik paskambinus telefonu kreditoriams, ji patvirtino esanti I. P., nurodė elektroninį paštą, asmens kodą, nors pati asmens – I. P. nepažinojo. Nuteistoji paaiškino, kad 2012 m. spalio 17 d. rytą, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. B., kuris sakė, kad reikės patvirtinti kreditoriams mergaitės duomenis (davė jos duomenis). Jai paklausus ar jai nieko nebus, pastarasis pasakė, kad ji yra draugė jo draugo. Tą pačią dieną jai paskambino atstovas iš kredito įstaigos, kuris pasiteiravo asmens vardo, pavardės, gyv. vietos, ir ji patvirtino esanti I. P., bei kitus duomenis. K. I. paaiškinimu, E. B. jai paskambinęs perdavė kalbėti telefoną kitam asmeniui, jis asmenį įvardijo kaip D. B., kuris jai padiktavo minėtos merginos anketinius duomenis. K. I. D. B. nepažinojo. Po kelių kreditorių skambučių, ji paskambinusi telefonu E. B. prašė niekam nedalinti jos mobiliojo ryšio numerio ir pasakė, kad niekam daugiau netvirtins I. P. asmens anketinių duomenų. Netikėti šiais K. I. parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes jie patvirtinami kitais bylos duomenimis. Visų pirma, jos parodymus visiškai patvirtina nuteistojo E. B. parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu esminėse aplinkybėse buvo nuoseklūs. Jis patvirtino, kad jis, D. B. prašymu, skambino K. I. ir paklausė jos, ar ji galinti pašnekėti su kreditoriais ir jiems pasakyti merginos, vardu Ieva, duomenis. E. B. merginos, vardu Ieva, nepažįsta ir net nežino jos pavardės. Jis perdavė D. B. mobiliojo ryšio telefoną pokalbiui su K. I.. Apie ką D. B. kalbėjosi su K. I. jis negirdėjo. Vėliau, tos pačios dienos vakare, K. I. E. B. paskambino ir pasakė, kad ji daugiau netvirtins kreditoriams merginos duomenų.

D. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad liudytojas L. L. nepatvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad D. B. jo prašė duoti kieno nors sąskaitos numerį, kad ten būtų galima pervesti pinigus. L. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius E. B., D. B., kadangi kartu buvo viename lokaliniame sektoriuje, kuriame gyveno apie 20 nuteistųjų. Šio liudytojo paaiškinimu, ten gyvenantys nuteistieji naudojosi vienu telefonu (nors draudžiama turėti), bei ten buvo prieiga prie interneto. Teismo posėdžio metu L. L. paaiškino, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių, nes praėjo didelis laiko tarpas, tačiau teismui pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad tie parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo veikiantis internetas. Jis būdavo prisiregistravęs „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje. Jis prisimena, kai nuteistasis D. B. prašė jo, kad duotų kieno nors sąskaitos numerį, kur kažkas galėtų pervesti pinigus, nes sakė esantis kažkam skolingas, bei sakė, kad jis užsiregistravęs (duomenys neskelbtini) portale ir ten kažką perka, pardavinėja. L. L. tuomet bendravo su R. P., todėl jos paklausė, ar galintis duoti jos sąskaitos numerį, kad pažįstamas galėtų pervesti pinigus, Rūta sutiko, todėl jis davė pastarosios sąskaitos numerį. Nors D. B. nurodo, kad E. B. ir L. L. atlikdami bausmę pataisos namuose galėjo susitarti prieš jį ir apkalbėti, tačiau tai nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, todėl šis skundo argumentas atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš I. P. sąskaitos pinigai buvo pervesti į R. P. banko sąskaitą. Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo L. L. parodymais, nes jie patvirtinami rašytiniais bylos duomenimis.

Nors E. B. nurodo, kad jo parodymai nepatvirtina, kad jis padarė nusikalstamas veikas bei nurodo, kad iš to jokios naudos negavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. B. veikė sąmoningai ir suvokė, jog savo atliekamais veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo, o atlygintinumas už kito asmens naudai įgytą turtinę teisę ar turtinės prievolės išvengimą nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Be to, nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nesuvokė darantis nusikalstamas veikas paneigta byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais, paties nuteistojo, bei nuteistosios K. I. prisipažinimu. Pažymėtina, kad apeliantas jau anksčiau yra teistas už analogiškas veikas, taigi negalėjo nesuprasti jo atliekamų veiksmų pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad D. B. ir E. B. padarė nuskalstamas veikas numatytas LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Kolegija pažymi, kad nuteistieji nuteisti už tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje ir sutinka su tokia pirmos instancijos teismo padaryta išvada. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, veikė turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą ir inicijuoti neteisėtą finansinę operaciją, kiekvienas atliko savo dalį veiksmų įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą.

Ta aplinkybė, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje ir kiekvienas atliko savo dalį veiksmų, suponavo pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistieji padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal LR BK 215 str. 1 d, 182 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Nuteistojo D. B. manymu, jam netinkamai pritaikytas BK 215 straipsnis, nes banko sąskaitos internetinio valdymo priemonės savaime, nėra elektroninio mokėjimo priemonė BK 215 straipsnio prasme. Kolegija pažymi, kad D. B. (bei kiti nuteistieji šioje byloje) pagal šį straipsnį pirmosios instancijos teismo nuteistas ne už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą, o už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su K. I., E. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, D. B. įgijus svetimus (I. P.) banko sąskaitos bankininkystės prisijungimo kodus (naudotojo ID slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus) tarpininkaujant E. B., jo paprašyta K. I. apgaule I. P. vardu inicijavo ir atliko finansines operacijas – svetimu vardu paėmė kreditų už 3150 Lt, pervedė pinigus į kitų asmenų sąskaitas bei apgaule užvaldė kredito bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik pateikti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys kredito įstaigoms, bet ir gautas patvirtinimas iš kredito įstaigų apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į konkrečią sąskaitą), tai nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju LR BK 215 straipsnio nusikaltimo objektu laikytina naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, o ne, D. B. nuomone, banko sąskaita.

Vertinant šį nuteistojo D. B. argumentą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į susiformavusią teismų praktiką. Pvz. 2013-11-19 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-459/2013, kurioje asmenys buvo nuteisti už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, teismas, analizuodamas LR BK 215 straipsnio sudėtį priėjo išvados, kad asmenys pagrįstai nuteisti pagal LR BK 215 str. 1 d.

Nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde pateikiami „Paskolos“ ir „Kredito“ apibrėžimai yra teisingi ir teisėjų kolegija pritaria, kad kreditavimo sutartis turi būti sudaroma rašytinė. Tačiau pažymėtina, kad vartojimo sutartis sudaroma elektroninėje erdvėje, patvirtinus vartotojui savo tapatybę bankiniu pavedimu sumokant 0,01 Lt. Kai klientas patvirtina savo tapatybę, įmonės darbuotojai sutikrina kliento duomenis ir jei jie sutampa bei klientas sutinka su pateiktos sutarties sąlygomis – jam suteikiama paskola, kuri įformina sutartimi, kuri atsiunčiama klientui į jo nurodytą elektroninį paštą. Kolegija neturi pagrindo sutikti su D. B., kad nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. B. (bei K. I. ir E. B.) padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl teisės į gynybą

Apeliaciniame skunde D. B. nurodė, kad gynėjas, valstybės paskirtas D. B. ginti ikiteisminio tyrimo metu, savo pareigų neatliko – nepagrįstų kaltinimų neginčijo, teisme nedalyvavo, taigi faktiškai atsisakė jį ginti. Taip pat gynėjas, valstybės paskirtas D. B. ginti teisme, savo pareigų neatliko – nepagrįstų kaltinimų neginčijo, apeliacinio skundo nesurašė, taigi faktiškai atsisakė jį ginti. D. B. vertinimu, dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą.

D. B. nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Byloje nustatyta, kad D. B. per visą bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį jam buvo tinkamai užtikrintas gynėjo buvimas ir dalyvavimas, nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu nei pačiam D. B. nei jo gynėjui nebuvo kokiu nors būdu ribojama galimybė naudotis savo procesinėmis teisėmis, bendrauti ar gintis. Pažymėtina, kad nuo pat bylos perdavimo teismui, teismas pasirūpino gynybos kaltinamajam užtikrinimu. Teismas paprašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti D. B. gynėją ir jam buvo parinktas advokatas E. Senovaitis, kuris aktyviai dalyvavo teisiamajame posėdyje, uždavė klausimus proceso dalyviams, pasakė baigiamąją kalbą, kuria išdėstė ginamojo poziciją ir ją palaikė.

Esant nustatytoms aplinkybėms vien D. B. nuomonė, kad gynėjas savo pareigas galimai atliko netinkamai, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista D. B. teisė į gynybą.

Dėl bausmės skyrimo

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas bendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga“ teismai skirdami galutinę subendrintą bausmę gali bausmes apimti ar iš dalies sudėti. Bausmių apėmimą teismai taiko tada, kai yra bent viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų aplinkybių: 1) ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Minėtoje apžvalgoje nurodyta, kad idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Tokiu atveju subendrinant bausmes reikia taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir bausmes apimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-182/2005).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu K. I., E. B. ir D. B. nuteisti pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. K. I. paskirtos bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. – 9 MGL (1170 Lt) bauda, pagal LR BK 182 str. 1 d. - 6 MGL (780 Lt) bauda, kurios, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL (1560 Lt) bauda. E. B. paskirtos bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, kurios, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. (dveji metais šeši mėnesiai) laisvės atėmimo. D. B. paskirtos bausmės pagal LR BK 215 str.1 d. – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, kurios, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 6 mėn. (dveji metai šeši mėnesiai) laisvės atėmimo.

Kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo keistinas, kadangi E. B., D. B., o taip pat ir K. I., nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

Nors nuteistasis E. B. savo apeliaciniame skunde šios aplinkybės nenurodo, o nuteistoji K. I. iš viso nėra padavusi apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad baudžiamasis įstatymas taikant LR BK 63 str. nuostatas buvo esminiai pažeistas ir tai turėjo įtakos teisingam bausmės paskyrimui visiems nuteistiesiems, remiantis LR BPK 320 str. 3 d., keičia pirmos instancijos teismo nuosprendį visų nuteistųjų atžvilgiu.

Visiems nuteistiesiems bausmės už padarytas nusikalstamas veikas bendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Subendrinus bausmes, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytina, pagal kokius konkrečius ankstesnius teismo nuosprendžius atlikta bausmė įskaitoma į bausmės laiką (BK 63 str. 9 d.).

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. I., D. B. ir E. B.. Už antrinės teisinės pagalbos suteikimą E. B. išlaidos iki 2014 m. rugsėjo 2 d. sudaro 50,00 Lt, K. I. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. sudaro 50,00 Lt, D. B. iki 2014 m. spalio 1 d. sudaro 220,00 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų K. I., D. B. ir E. B. nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės pakeisti:

K. I. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes – pagal LR BK 215 str. 1 d. – 9 MGL (1170 Lt) dydžio baudą ir pagal LR BK 182 str. 1 d. – 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą – subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. , 5 d. 1 p., bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 9 MGL (1170 Lt) dydžio baudą.

E. B. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes – pagal LR BK 215 str. 1 d. – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir pagal LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo – subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. , 5 d. 1 p., bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie 2010-04-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 2 m. 10 mėn. 24 d. iš dalies pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 m. 4 mėn. 24 d. laisvės atėmimo, bausmės pradžią E. B. skaičiuojant nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo – 2014-06-13.

D. B. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes – pagal LR BK 215 str. 1 d. – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir pagal LR BK 182 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo – subendrinti, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. , 5 d. 1 p., bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie 2014 m. vasario 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 metų laisvės atėmimo, iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu), ir galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti 8 m. 6 mėn. (aštuonis metus šešis mėnesius) laisvės atėmimo.

D. B. į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2014-02-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo – 2014-06-13.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Olegas ŠibkovasTeisėjai: Jūratė JakubonienėDanguolė Šiugždinytė