Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), baigęs 7 klases, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 2002 m. sausio 17 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams;

2. 2002 m. lapkričio 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2002 m. sausio 17 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. 2006 m. kovo 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus bausmę su 2002 m. lapkričio 7 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme paskirta galutinė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2006 m. kovo 20 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. 2006 m. gegužės 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2006 m. balandžio 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. 2006 m. birželio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi ir 2006 m. balandžio 12 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. 2009 m. balandžio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

7. 2009 m. gruodžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė subendrinta su 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme paskiriant galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

8. 2013 m. birželio 4 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 30 parų arešto bausmę.

9. 2014 m. rugpjūčio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį paskiriant 18 MGL (2 340 Lt) baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ sumažinta iki 12 MGL (1 560 Lt) baudos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą ir jį realizavo, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d. iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, įgijęs žinomai vogtą, I. L. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Toshiba Satellite (duomenys neskelbtini)“, jį realizavo, priduodamas į lombardą, adresu Sodų g. 20-C8, Vilniuje, už 90 eurų.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. L. pateikė nešiojamojo kompiuterio „Toshiba (duomenys neskelbtini)“ garantinį pasą, šio kompiuterio pirkimo kvitą (1 t., b. l. 45-47).

Iš lombardo įkeitimo bilieto matyti, kad P. M. 2015 m. gruodžio 14 d. už 90 eurų įkeitė nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba (duomenys neskelbtini)“. Įkaito davėju nurodomas P. M., ant lombardo įkeitimo bilieto yra jo parašas (1 t., b. l. 60).

Dėl P. M. baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis P. M. šioje byloje yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Bylai aktualioje teismų praktikoje pažymima, kad BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-895/2015). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas galėjo suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012).

Iš nukentėjusiosios parodymų, taip pat nukentėjusiosios kompiuterio „Toshiba (duomenys neskelbtini)“ garantinio paso, šio kompiuterio pirkimo kvito (1 t., b. l. 45-47) matyti, kad kompiuteris „Toshiba (duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam buvo svetimas turtas, kadangi jis nuosavybės teise priklausė būtent nukentėjusiajai. Nors byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis žinotų kam konkrečiai priklausė šis kompiuteris ir kokiu konkrečiai būdu jis buvo pasisavintas iš teisėto savininko, tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamasis žinojo, jog tai yra nusikalstamu būdu gautas turtas. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus J. B. teigė, kad sakė P. M., jog kompiuteris yra vogtas. Nors kaltinamasis šios aplinkybės nepatvirtino, tačiau teigė žinojęs, kad pati J. B. neturi pinigų kompiuteriui įsigyti ir suprato, kad jis yra vogtas. Be to, kaltinamasis nurodo, jog yra gyvenęs kartu su J. B., jie buvo sugyventiniais, tą patvirtino ir J. B., taigi iš bendro gyvenimo patirties suvokė, kokiu turtu disponuoja J. B., kokios yra jos pajamos, palaikydamas artimus santykius su J. B. turėjo žinoti apie ankstesnius jos teistumus už vagystes. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo bendrą supratimą apie nusikalstamą kompiuterio „Toshiba (duomenys neskelbtini)“ gavimo būdą. Tačiau net ir suvokdamas tai, kaltinamasis pridavė minėtą kompiuterį lombardui, esančiame Sodų g. 20-C8, Vilniuje, t. y. realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą. Šią aplinkybę vienareikšmiškai įrodo liudytojo parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame liudytojas atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, pridavusį lombarde kompiuterį ir lombardo bilietas, kuriame pats P. M. parašu patvirtino, kad įkeitė nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba (duomenys neskelbtini)“. Taigi, nurodytų aplinkybių visumą pagrindžia, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

UŽ BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 74-75, 93-114), teistas, nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis; 1 t., b. l. 82-92), nedirba (1 t., b. l. 115), dėl psichikos ar priklausomybės ligų negydytas (1 t., b. l. 117-118). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės (ne)nustatymo, t. y. dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikaltimą. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Kaltinamasis neigė savo kaltę per pirminę apklausą ikiteisminio tyrimo metu, ją pripažino tik per papildomą apklausą (vykusią 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nuo nusikaltimo praėjus beveik 2 metams) ir duodamas parodymus teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskelbta paieška (1 t., b. l. 119), bylą nagrinėjant teisme dėl nedalyvavimo posėdžiuose jam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas (2 t., b. l. 32, 59-60), dėl tos pačios priežasties buvo skirtas suėmimas (2 t., b. l. 110-111, 157-159). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis iš pradžių neigė savo kaltę, nedalyvaudamas baudžiamajame procese siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikytinas deklaratyviu ir negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Pasisakydamas dėl konkrečios bausmės skyrimo teismas pažymi, jog viena vertus, nusikaltimu nėra sukelti sunkūs padariniai, tačiau turtinė žala visgi padaryta. Kita vertus, kaltinamojo charakteristika yra neigiamai vertintina: jis administracine tvarka paskirtų baudų kaltinamasis nemoka (1 t., b. l. 93-114). Iš jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, taip pat iš administracine tvarka priimtų nutarimų matyti, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos kaltinamojo elgsenai nedaro. Kaltinamasis nekeitė gyvenimo būdo, toliau darė nusikalstamas veikas. Laikytina, jog geriausiai bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, įgyvendins prokuroro siūloma arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o baudžiamoji byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas suėmime nuo 2018 m. gegužės 17 d. 20.00 val. (2 t., b. l. 146, 157-159) iki 2018 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) praleistas laikas, kai viena suėmimo diena prilyginama vienai arešto parai.

Dėl civilinio ieškinio

Motyvuojamoji dalis

BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji I. L. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 620 eurų turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro 550,00 eurų žala dėl kompiuterio „Toshiba (duomenys neskelbtini)“ pasisavinimo ir 70 eurų grynųjų pinigų pasisavinimo (1 t., b. l. 43), yra pateikusi kompiuterio įsigijimo ir vertę patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, jog 70 eurų vagystė kaltinamajam P. M. nebuvo inkriminuota, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.

P. M. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad pridavė kompiuterį, pinigus kartu su J. panaudojo savo reikmėms, tiesiog tuo metu reikėjo pinigų (1 t., b. l. 70). Taigi, ir dėl P. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji I. L. patyrė žalą, be to, kaip minėta, ir P. M. už priduotą kompiuterį gautus pinigus kartu su asmenimi, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, panaudojo savo reikmėms. P. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atidavė pinigus J., tačiau taip pat nurodė, kad tiksliai įvykio detalių neatsimenantis, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jo ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad ir jis gautus pinigus kartu su asmenimi, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, panaudojo savo reikmėms. Kita vertus, be jo nusikalstomos veikos, asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nebūtų realizavęs kompiuterio. Nors P. M. kaltinamas, jog realizavo turtą, įgytą nusikalstamu būdu asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, tačiau būtent pastarojo asmens kaltės klausimas šioje byloje nenagrinėtas, ją isškyrus į atskirą baudžiamąją bylą, todėl nesprendžiamas ir klausimas dėl solidariosios arba dalinės atsakomybės. Dėl to iš kaltinamojo P. M. nukentėjusiosios I. L. naudai priteistina 550 EUR turtinės žalos, kilusios nukentėjusiajai dėl nusikalstamų veiksmų netekus kompiuterio „Toshiba (duomenys neskelbtini)“.

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepareikštas.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei bus įvykdyta paskirta bausmė (t.y. kardomoji priemonė suėmimas neturi viršyti paskirtos galutinės bausmės trukmės – 40 (keturiasdešimties) parų arešto – tuo atveju, jei nuosprendis įsiteisėtų praėjus paskirtos bausmės terminui).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2018-06-15).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 15 d. praleistą laiką, kai viena suėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (30 dienų).

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei bus įvykdyta paskirta bausmė.

Nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo P. M. I. L. naudai 550 EUR turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.