Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-171-734/2015 pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: A. K., J. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 483,94 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, o pastatą, kuriame yra atsakovės butas, administruoja ieškovas. Ieškovas teikia šiam pastatui administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio pastato bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė proporcingai savo daliai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas už teiktas pastato priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį skaičiavo priežiūros kaštus ir teikė atsakovei sąskaitas. Atsakovės įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. ir yra 483,94 Eur. Šią sumą sudaro: 17,42 Eur už administravimo paslaugas, 22,33 Eur už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, 36,32 Eur už atliekų išvežimą, 26,77 Eur už didžiųjų atliekų išvežimą, 270,81 Eur už stogo laikiną uždengimą, 12,27 Eur už elektros instaliacijos darbus ir 98,02 Eur už stogo remonto projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 76,07 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš ieškovės priteistina 17,42 Eur už administravimo paslaugas, 22,33 Eur už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir 36,32 Eur už atliekų išvežimą. Tuo tarpu likusi ieškinio reikalavimo dalis dėl kaštų, susijusių su pastate įvykusiu gaisru, priteisimo yra atmestina.Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminio tyrimo nutarimo dėl bylos nutraukimo teismas nustatė, kad gaisras kilo dėl buto Nr. 4, nuosavybės teise priklausančio tretiesiems asmenims, virtuvės patalpose esančios elektros instaliacijos (stacionarios, nestacionarios) ar elektros prietaisų avarinio darbo režimo. Remdamasis šia aplinkybe, teismas sprendė, kad ieškovas, kaip administratorius, atlikęs gaisro šalinimo pasekmes ir dėl to patyręs kaštų, juos turėtų išieškoti iš atsakingo dėl gaisro kilimo asmens (CK 6.263, 6.246–6.249 str.), o ne iš visų šio gyvenamojo namo butų savininkų, nes šios ieškovo išlaidos susidarė ne CK 4.84 straipsnio pagrindu, kaip eiliniai administravimo mokesčiai, kuriuos pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį privalo mokėti butų ir kitų patalpų savininkai, o kilo dėl vieno buto savininko kaltės. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas, spręsdamas dėl trečiųjų asmenų veiksmų dėl gaisro kilimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytas aplinkybes nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais. Ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) ir 212 straipsnio 1 punkto (ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių) pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali turėti prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių.Nesant baudžiamojoje byloje nuosprendžio ar kito teismo sprendimo dėl kaltų asmenų nustatymo, kurie turėtų prejudicinę reikšmę civilinėje byloje, butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą atlyginti ieškovo patirtas išlaidas atliekant privalomuosius darbus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais objektais. Reikalavimas už atliktus remonto darbus yra susijęs su privalomaisiais statinio reikalavimais, kuriuos apeliantas privalėjo atlikti, nesant gyventojų iniciatyvos šiuos darbus atlikti patiems. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas namo gyventojų prašymas dėl stogo uždengimo darbų atlikimo skubos tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad namo gyventojai apie visus atliktus ir planuojamus atlikti darbus buvo informuoti. Atsakovės atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas prieštarautų CK 1.5 straipsnio principams, pažeistų kitų butų ir patalpų savininkų, kurie už suteiktas paslaugas sumokėjo, interesus bei sudarytų prielaidas atsakovės nepagrįstam praturtėjimui.Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2013 m. spalio mėnesį atlikti elektros instaliacijos darbai buvo susiję su gaisro padariniais. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas, taip pat priimti naujus įrodymus: 2015 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus raštą, 2013 m. lapkričio 12 d. UAB „Žirmūnų būstas“ raštą, J. K. pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos departamentui ir 2014 m. vasario 17 d. J. K. pareiškimą UAB „Žirmūnų būstas“. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovės pozicija dėl nuostolių, atsiradusių dėl kilusio gaisro, nuo pat proceso pradžios buvo nuosekli – atsakovė laikė, kad šiuos nuostolius turi padengti tretieji asmenys pagal CK VI knygos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, nuostatas.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje atsakovė savo gynybinę poziciją ir ieškinio nepagrįstumą grindė būtent 2014 m. kovo 26 d. prokuroro nutarime padarytomis išvadomis. Ieškovas šio atsakovės įrodymo neginčijo, reikalavimus grįsdamas vien formaliais paskaičiavimais pagal taisykles, kuriomis vadovaujasi surinkdamas mokesčius iš paslaugų gavėjų.Ieškovas puikiai žino įstatymus, kuriais remdamasis gali ne ginčo tvarka iš sąžiningų mokesčių mokėtojų išreikalauti pinigų, tačiau pamiršta pareigą pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas iš tikrųjų deda pastangas ir atlieka reikalingus veiksmus paslaugų gavėjų gyvenimo kokybei pagerinti.Ieškovas, būdamas tik tarpininkas tarp namo gyventojų ir šiukšlių išvežėjų, apmokestina šio namo gyventojus visais įmanomais ir neįmanomais mokesčiais, neteikdamas kitų paslaugų. Be to, ieškovas savinasi ir savo kompetencijai priskiria paslaugas, kurios priklauso ir jas faktiškai teikia AB „LESTO“ darbuotojai.Priešingai nei teigia ieškovas, teisingas teismo sprendimas nepažeis kitų interesų, kadangi ieškovo apgauti gyventojai remdamiesi šiuo teismo sprendimu, kaip prejudiciniu faktu, galės teismo tvarka reikalauti nepagrįstai sumokėtų mokesčių ieškovui.Elektros instaliacijos išlaidos nebuvo susijusios su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o buvo patirtos šalinant gaisro padarinius.Už faktų iškraipymą sukeičiant datas, sąmoningai iškreipiant dokumentų esmę, nuslepiant tikrąją padėtį administruojant UAB „Žirmūnų būstas“ patikėtus objektus, atsakovė prašo šios bendrovės atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi už didžiųjų atliekų išvežimą, stogo laikiną uždengimą, stogo remonto projektą ir elektros instaliacijos darbus (toliau – ir ginčo išlaidos).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visos minėtos išlaidos yra patirtos dėl konkrečiame bute kilusio gaisro, todėl apeliantas jų atlyginimo turėtų reikalauti būtent iš to buto savininkų pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, o ne skirstyti visiems to namo butų ir kitų patalpų savininkams pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės taisykles.Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82-4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Taigi šiose teisės normose įtvirtinta ta pati taisyklė kaip ir CK 4.76 straipsnyje – kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendrojo turto išsaugojimo ir išlaikymo. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo priteisti iš atsakovės, kaip vienos iš namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturtės, išlaidas, susijusias su stogo laikinu uždengimu, stogo remonto projekto parengimu, elektros instaliacijos darbų atlikimu, taip pat didžiųjų atliekų išvežimo išlaidas, t. y. išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu. Be to, nurodytos išlaidos yra susijusios su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o būtent, mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5.1.1., 5.1.2, 5.1.3 p.), todėl butų ir kitų patalpų savininkams tenka pareiga jas apmokėti nepriklausomai nuo to, ar jie yra davę dėl jų sutikimą (CK 4.83 str. 4 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ginčo išlaidos patirtos dėl viename iš butų kilusio gaisro, sprendžiant butų ir kitų patalpų savininkų pareigos atsiskaityti su administratoriumi klausimą, teisinės reikšmės neturi, nes administratorius bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo darbus atlieka (ir atitinkamai – reikalauja už juos apmokėjimo) pagal daiktinės teisės, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai, kad išlaidos galimai yra patirtos dėl vieno iš bendraturčių kaltės, teisinę reikšmę turi tik pačių bendraturčių tarpusavio santykiuose, nukentėjusiems bendraturčiams reikalaujant nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio bendraturčio. Būtent pastarieji (t. y. bendraturčių patirti nuostoliai) yra atlyginami remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 str.).Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimu bei elektros instaliacijos darbų ryšio su įvykusiu gaisru, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes pirmiau nurodytų motyvų kontekste jie yra teisiškai nereikšmingi.Teismas pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, kurį apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, yra apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovės konkrečias išlaidas, t. y., kaip minėta, susijusias su stogo laikinu uždengimu, stogo remonto projekto parengimu, elektros instaliacijos darbų atlikimu ir didžiųjų atliekų išvežimo. Ginčo, kad šios paslaugos buvo suteiktos ir darbai atlikti, byloje nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertina atsakovės atsiliepime išdėstytų teiginių, kuriais ji išreiškia nepasitenkinimą apelianto atliekamų pastato administravimo ir techninės priežiūros paslaugų kokybe, kadangi tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės skolą už pastato administravimą ir techninę priežiūrą, atsakovės argumentus dėl netinkamo paslaugų teikimo atmetė, ir atsakovė šios teismo sprendimo dalies neskundė, taigi šis klausimas pakartotinai apeliacine tvarka negali būti sprendžiamas.Dėl tų pačių motyvų, t. y. kaip išeinančio už bylos nagrinėjimo ribų, teismas nevertina atsakovės prašymo patraukti atsakomybėn apelianto atsakingus asmenis bei kaip teisiškai nereikšmingus nagrinėjamos bylos sprendimui atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo išlaidų atlyginimo klausimą, neteisingai taikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosiose instancijos teisme, ieškovui iš atsakovės priteisiant 17,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,64 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už duomenų paiešką Nekilnojamojo turto registre ir 0,84 Eur už duomenų paiešką Gyventojų registre) (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Teisinės pagalbos išlaidos, sumokėtos UAB „SKOLOS LT“, remiantis kasacinio teismo praktika (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), ieškovui nepriteisiamos.Be to, ieškovui iš atsakovės priteisiama 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ (į. k. 121483222) iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 483,94 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ iš atsakovės J. K. 15 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.