- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-179-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00158-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos, Medžiotojų klubo „Alsuodis“, Utenos rajono savivaldybės administracija, Medžiotojų klubas "Alsuodis"
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai, Utenos rajono savivaldybės Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti
- Pareiškėjas
- Labanoro medžiotojų būrelis
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Rolandas Džervus
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens- Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Vainiūtei- Misiukevičei,
trečiojo suinteresuoto asmens – Medžiotojų klubo „Alsuodis“ atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, Medžiotojų klubui „Alsuodis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Labanoro medžiotojų būrelis (toliau– ir pareiškėjas, ir Labanoro MB) teismui paduotu skundu, kurį patikslino, prašė panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau- ir Komisija) priimtą sprendimą nekeisti medžioklės ploto vieneto „Alsuodis“ ribų, besiribojančių su Labanoro MB, kuris įformintas 2020 m. balandžio 22 d. protokolu Nr.AP-29 (toliau- ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžiuose jo atstovai paaiškino, kad Medžiotojų klubo „Alsuodis“ (toliau- ir MK „Alsuodis“) nariai 2001 metais kreipėsi į Labanoro medžiotojų būrelį pagalbos formuojant medžioklės plotų vienetą, nes savo žinioje neturėjo pakankamai žemės ploto, kad sudaryti medžioklės plotų vienetą. Labanoro MB narių susirinkime nutarė pagelbėti ir Medžiotojų klubui „Alsuodis“ suteikti apie 435 ha Labanoro MB naudojamo medžioklės ploto vieneto dalį. Tuo tikslu medžiotojų klubai 2001-10-27 sudarė tarpusavio susitarimą (toliau- ir Sutartis), pagal kurį Labanoro medžiotojų būrelis leidžia MK „Alsuodis“ laikinai naudotis savo medžioklės plotų vieneto dalimi iki šis turės pakankamai ploto medžioklės plotų vienetui sudaryti, bet visais atvejais ne ilgiau kaip iki 2020 m. kovo 1 d., o po šios datos perleista Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto dalis automatiškai sugrįš Labanoro medžiotojų būreliui. MK „Alsuodis“ ir be perleisto ploto turi pakankamai medžioklės plotų sudaryti vientisui 1000 ha medžioklės plotų vienetui, be to, suėjo maksimalus 2001-10-27 susitarime numatytas terminas, todėl pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas atstatyti prieš susitarimo su MK „Alsuodis“ sudarymą buvusias medžioklės plotų vieneto ribas. Atsakovė dėl pareiškėjo kreipimosi paprašė MK „Alsuodis“ nuomonės, o šis pareiškėjo prašymui paprieštaravo. Atsakovė priėmė sprendimą nekeisti MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribų, kurį grindė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau- ir Medžioklės įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje įvardintų medžioklės plotų vienetų ribų keitimo atvejų nebuvimu. Pareiškėjas teigė, kad egzistuoja net du savarankiški pagrindai medžioklės plotų vienetų riboms pakeisti, o būtent nustatyti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei šio straipsnio 2 dalies 2 punkte. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; o pagal 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą medžioklės plotų vienetų ribos gali būti keičiamos medžioklės plotų vienetų naudotojų susitarimu. Pareiškėjas teigė, kad būtent tokiu šiose teisės normose numatytu atsisakymu naudoti medžioklės plotus bei medžioklės plotų vienetų naudotojų susitarimu laikytina tarp medžiotojų klubų 2001-10-27 sudaryta sutartis.
Atsakovė- Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti – ir trečiasis suinteresuotas asmuo- Utenos rajono savivaldybės administracija (toliau- ir Administracija) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose nurodė ir šių proceso šalių atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjas atsakovei 2020-02-19 pateikė prašymą atstatyti Labanoro MB medžioklės plotų vieneto ribas pagal Sutartį. Pažymėjo, kad Sutarties 3 punktas prieštarauja Medžioklės įstatymui, nes pagal Medžioklės įstatymą medžioklės plotų vieneto dalis negali automatiškai grįžti kitam medžioklės plotų vieneto naudotojui, medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Be to, Sutarties 4 punkte MK „Alsuodis“ ir Labanoro MB įsipareigojo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad jų medžioklės plotų vienetų ribos būtų atitinkamai pakoreguotos grąžinant situaciją į pradinę- iki Sutarties sudarymo buvusią padėtį. Sąvoką „reikalingi veiksmai“ atsakovė vertino kaip pareigą (teisę) imtis teisėtų veiksmų, atitinkančių Medžioklės įstatymo nuostatas dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo, todėl teigė, kad pareiškėjas, siekdamas pakeisti jo medžioklės plotų vieneto ribas, turėjo pateikti naują susitarimą tarp medžiotojų klubų. Nurodė, kad Medžioklės įstatyme nėra numatytas medžioklės plotų vieneto ribų atstatymo mechanizmas, ribų pakeitimo atvejai įtvirtinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. MK „Alsuodis“ ribos patvirtintos Utenos apskrities viršininko 2003-07-07 įsakymu Nr.3-181, kuriame nėra numatytas šio akto galiojimo terminas ar kitokios įsakymo galiojimo sąlygos. Minėtas įsakymas galioja nuo pat jo priėmimo, o juo nustatytos MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribos gali būti keičiamos tik esant Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, tarp jų- medžioklės plotų vienetų naudotojų susitarimas. MK „Alsuodis“ pateiktu 2020-04-14 raštu išreiškė savo nesutikimą dėl jo naudojamo medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo, kas patvirtina, kad tokio susitarimo tarp medžioklės plotų vienetų naudotojų nėra pasiekta. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog egzistuoja kiti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto riboms. Mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo MK „Alsuodis“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir jo atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjo pateikta Sutartis nėra ir negali būti laikoma tinkamu susitarimu Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, kadangi toks susitarimas turi būti sudaromas tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, visų medžioklės plotų vienetų, naudotų iki šio įstatymo įsigaliojimo (įsigaliojo 2002-10-01) ir atitinkančių Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos. Nurodė, kad pareiškėjo pateikti planai nelaikytini oficialiais dokumetais, juose žymėjimus padarė pats pareiškėjas, šie planai nėra patvirtinti jokios tam įgaliotos institucijos. Teigė, kad Sutartis kelia abejonių, nes buvęs MK „Alsuodis“ pirmininkas J. G. apie Sutartį medžiotojų nebuvo informavęs, ji nebuvo pateikta su prašymais išduoti leidimus, vėliau J. G. perėjo į Labanoro medžiotojų būrelį. Sutartis laikytina niekine pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 1.78 straipsnio 5 dalį, nes šalys iš esmės negali susitarti dėl to, ko neturi. MK „Alsuodis“ buvo patvirtintos medžioklės plotų vieneto ribos, jam buvo išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, kuris nėra panaikintas ar pakeistas, klubas moka mokesčius už leidimu jam priskirtą medžioklės plotą, užtikrina kitiems asmenims priklausančių ganyklų apsaugą nuo laukinių gyvūnų, šiame plote medžioja. Teigė, kad nėra Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų esamų medžioklės plotų vienetų ribų keitimui, o galimybės atstatyti ribas Medžioklės įstatymas nenumato. Pareiškėjas savo veiksmais siekia apriboti MK „Alsuodis“ teisę medžioti plotų vienete, kuriame teisę medžioti suteikia klubui išduotas leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Labanoro medžiotojų būrelis 2020 m. vasario 19 d. pateikė prašymą Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau- ir Prašymas), kuriuo prašė pagal 2001 m. spalio 27 d. sutartį tarp medžiotojų klubo „Alsuodis“ ir Labanoro medžiotojų būrelio atstatyti mežioklės plotų vieneto, esančio Utenos rajono savivaldybėje, ribas, kurios eina kvartalų linijomis: 179, 178, 183, 187, 191, 190, 189, 188, 184, 180, 175 toliau keliu Saldutiškis-Labanoras iki miško pabaigos prieš Paalsodės kaimą, toliau miško keliu Paalsodė-Kiauneliškis iki Alsodėlės upelio, Alsodėlės upeliu iki Aisetos upelio ir Aisetos upeliu iki geležinkelio tilto per Aisetos upelį. Su prašymu pareiškėjas pateikė 2001-09-21 MK „Alsuodis“ prašymą, 2001-10-27 Labanoro MB narių susirinkimo protokolą Nr.1, Sutartį, Labanoro MB ploto vieneto žemėlapio kopiją. Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą 2020-03-13 posėdyje, nutarė kreiptis į MK „Alsuodis“ dėl Labanoro MB pateikto siūlymo pakeisti medžioklės plotų ribas, kurios susijusios su medžioklės plotų vieneto „Alsuodis“ ribomis, prašant pareikšti savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo. MK „Alsuodis“ 2020-04-14 raštu Administracijai nurodė, jog kateoriškai nesutinka su pareiškėjo 2020-02-19 prašymu. Komisija 2020-04-22 posėdyje priimtu sprendimu (posėdžio protokolas Nr.AP-29) nutarė nekeisti medžioklės plotų vieneto „Alsuodis“ ribų, besiribojančių su Labanoro medžiotojų būreliu, nes 2020 m. vasario 19 d. Labanoro medžiotojų būrelio prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įvardintų medžioklės plotų vienetų ribų keitimo atvejų. Pareiškėjas apie Komisijos priimtą Sprendimą buvo informuotas Administracijos 2020-04-30 raštu Nr.(3.21)S-1168. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, jį apskundė teismui.
Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis medžioklės plotų vienetą apibrėžia kaip vientisą medžioklės plotų teritoriją, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Šio straipsnio 15 dalis nustato, kad Medžioklės plotų vienetų sudarymas – tai teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas. Bylos medžiaga patvirtina, kad medžiotojų klubo „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto plotas ir ribos buvo patvirtintos Utenos apskrities viršininko 2003-07-07 įsakymu Nr.3-181, Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto plotas ir ribos buvo patvirtintos Utenos apskrties viršininko 2003-07-01 įsakymu Nr.3397. Įvertinus Prašymo turinį nagrinėjamos bylos kontekste, laikytina, kad šiuo Prašymu pareiškėjas Komisijos iš esmės prašė pakeisti tiek medžiotojų klubo „Alsuodis“, tiek Labanoro medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetų ribas, medžiotojų klubo „Alsuodis“ mežioklės plotų vienetą sumažinant, o Labanoro medžiotojų būrelio mežioklės plotų vienetą padidinant Prašyme įvardintomis teritorijomis.
Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo pagrindai yra nustatyti Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje, kurio 6 dalis numato medžioklės plotų vienetų ribų keitimo galimybę Komisijos iniciatyva, t.y. kai medžioklės plotų vienetų ribos neatitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatų, kiti pagrindai yra nustatyti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas savo skundo negrindžia argumentu, kad MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribos turėjo būti pakeistos Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalies pagrindu (Komisijos iniciatyva), tačiau pareiškėjas teigia, kad Skundžiamo Sprendimo priėmimo dienai egzistavo net 2 svarankiški Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai (1 ir 2 punktai).
Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 5) kai šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju pateikiamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymas sudaryti naują medžioklės plotų vienetą.
Pareiškėjas savo skundą grindžia argumentu, kad Sutartis laikytina Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atsisakymu naudoti medžioklės plotus bei 2 punkte nurodytu susitarimu, kurio pagrindu turi būti keičiamos medžioklės plotų vieneto ribos. Pažymėtina, kad Medžioklės įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d., o jo 8 straipsnio 1, 2 dalys- nuo 2003 m. balandžio 1 d. Iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo svarbiausieji medžioklės Lietuvos Respublikoje organizavimo principai buvo išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr.425 patvirtintuose Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatuose (toliau- ir Nuostatai). Sutartis buvo sudaryta iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo, t. y. galiojant Nuostatams. Nuostatų 19 punktas (turėjęs įsigalioti nuo 2003 m. balandžio 1 d., tačiau netekęs galios nuo 2002-10-01) numatė, kad medžioti leidžiama tik įregistruotuose medžioklės plotų vienetuose (išskyrus 22 punkto antroje pastraipoje numatytą atvejį), kurie formuojami pagal žemėtvarkos ir miškotvarkos projektus, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir medžioklės plotų nuomos sutartis; pagal šiuos dokumentus sudaromos medžioklės plotų vienetų schemos ir ribų aprašai. Pagal Nuostatų 20, 37 punktų prasmę medžioklės plotų vienetą turėjo sudaryti ne mažesnis kaip 1000 ha vientisas žemės plotas, jo naudojimą turėjo patvirtinti medžioklės plotų nuomos sutartys ir (arba) medžioklės plotų valstybinėje žemėje skyrimą patvirtinantys dokumentai, suformuotas medžioklės plotų vienetas turėjo būti įregistruotas regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūroje. Pareiškėjo pateikta Sutartis galimai buvo sudaryta, siekiant realizuoti šalių teisę sudaryti savo medžioklės plotų vienetus pagal Nuostatų reikalavimus. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad tiek Labanoro MB, tiek MK „Alsuodis“ būtų įregistravę savo medžioklės plotų vienetus Nuostatų nustatyta tvarka iki 2002-10-01. Taigi, Sutartis iš esmės nebuvo realizuota. Minėta, kad Nuostatai neteko galios, įsigaliojus Medžioklės įstatymui. Medžioklės įstatymu buvo nustatyti iš esmės nauji reikalavimai medžioklės plotų vienetų formavimui, jų tvirtinimui. Įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, Sutarties šalis, laikydama Sutartį aktualia, privalėjo ją peržiūrėti bei siekti ją papildyti ar pakeisti taip, kad ji atitiktų naująjį teisinį reglamentavimą, remtis ja, teikdama prašymą įregistruoti medžioklės plotų vienetą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek Labanoro MB, tiek MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vienetai buvo įregistruoti, jau galiojant Medžioklės įstatymui, įskaitant šio įstatymo 8 straipsnį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šių medžioklės klubų medžioklės plotų vienetai įregistruoti tam tikram laikui ar su kokiomis nors išlygomis, administraciniai aktai, kuriais patvirtinti Labanoro MB bei MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vienetų sudarymo projektai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, be to, MK „Alsuodis“ patvirtiname medžioklės plotų plane pažymėta, kad medžioklės plotų vieneto ribos suderintos su gretimų medžioklės plotų naudotojais, tarp jų – ir su Labanoro MB.
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka sudarius bei patvirtinus medžioklės plotų vienetus, jų ribos gali būti keičiamos tik po jų patvirtinimo atsiradus šiame įstatyme nustatytiems pagrindams. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga, kokiais pagrindais medžioklės plotų vienetai buvo sudaryti. Pažymėtina, kad medžioklės plotų „grąžinimo“ iš vieno medžioklės klubo kitam procedūros vienos iš Sutarties šalių iniciatyva be kitos šalies pritarimo nenumato ne tik Medžioklės įstatymas, bet ir pati Sutartis. Sutarties 4 punktu šalys įsipareigojo „imtis visų reikalingų veiksmų, kad Labanoro MB ir MK „Alsuodis“ medžioklės ploto ribos būtų atitinkamai pakoreguotos grąžinant situaciją į pradinę padėtį“, kas turėtų būti suprantama kaip šalių siekis pakeisti patvirtintas medžioklės plotų vienetų ribas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, jog MK „Alsuodis“ nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tuo galbūt pažeidžia pareiškėjo teises, jis savo galimai pažeistas teises turėtų ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pareiškėjo argumentas, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu medžioklės plotų naudotojų susitarimu laikytina Sutartis, atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasmę, medžioklės plotų naudotojų susitarimu gali būti laikoma tik pagal teisės aktų reikalavimus įforminta šių medžioklės plotų naudotojų valia, egzistuojanti prašymo pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas pateikimo įgaliotai institucijai pateikimo metu bei šios institucijos sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju MK „Alsuodis“ 2020-04-14 raštu Administracijai išreiškė savo kategorišką prieštaravimą medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimui, kas akivaizdžiai paneigia susitarimo tarp MK „Alsuodis“ ir Labanoro MB buvimą. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas tam, kad atsirastų galimybė keisti medžioklės plotų vienetų ribas šio punkto pagrindu, reikalingas egzistuojančių medžioklės plotų naudotojų atsisakymas šiuos plotus naudoti. Minėta, kad MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto plotas ir ribos buvo patvirtintos 2003-07-07. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nuo šio momento MK „Alsuodis“ kokiu nors būdu būtų išreiškęs savo valią atsisakyti medžioklės plotų, patenkančių į jo medžioklės plotų vienetą, o tokios valios nebuvimą vienareikšmiškai patvirtina minėtas 2020-04-14 raštas Administracijai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, nenustačiusi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020-02-19 prašymą pakeisti MK „Alsuodis“ medžioklės plotų vieneto ribas. Pareiškėjo pateikti žemės savininkų pareiškimai, kuriais jie prieštarauja, jog MK „Alsuodis“ medžiotų jiems priklausančiuose žemės sklypuose, nagrinėjamojoje byloje reikšmės neturi, nes pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas net ir uždraudus medžioti konkrečiame žemės sklype, toks žemės sklypas būtų įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą; be to, žemės sklypo savininko nustatytas draudimas medžioti jam priklausančiame žemės sklype neturi įtakos medžioklės plotų vieneto vientisumui.
Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo. Nenustačius pagrindo naikinti Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo MK „Alsuodis“ teismui pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas 1100 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – MK „Alsuodis“ tiek savo atsiliepimu teismui, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, jo pozicija iš esmės sutapo su atsakovės išreikšta pozicija. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui – Medžiotojų klubui „Alsuodis“, juo buvo patenkintas šio trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei netenkinus pareiškėjo skundo, yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens MK „Alsuodis“ teisės, todėl jis įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.
MK „Alsuodis“ nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatė Jurgita Žiužnienė pagal 2020 m. liepos 7 d. atstovavimo sutartį. Byloje pateikti 2021-04-30 mokėjimo nurodymas ir 2021-10-04 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad MK „Alsuodis“ advokatei Jurgitai Žiužnienei už atsiliepimo parengimą, susipažinimą su dokumentais, dalyvavimą teismo posėdžiuose, keliones bei konsultacijas sumokėjo 1100 eurų. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą, o 8.19 punktas- už vieną atstovavimo teisme valandą 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). MK „Alsuodis“ prašoma už atsiliepimo surašymą bei atstovavimą teisme priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. bei 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Labanoro medžiotojų būrelio skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, Medžiotojų klubui „Alsuodis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti Medžiotojų klubui „Alsuodis“ iš Labanoro medžiotojų būrelio 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.