- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- eI-4506-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05129-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 1.13.5Savavališkos statybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Juliui Raškauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo: R. P.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 2D-14246 (7.9) (toliau – ir Sprendimas);
2. Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą apie neteisėtus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Šiaulių skyrius) tarnautojų veiksmus.
Paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu apie savavališką statybą, atliekamą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių, skųsdamas kombainų garažo, jo priestato ir arkinio garažo statybos teisėtumą bei legalumą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendime nurodė, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius negalėjo vadovautis Taisyklių 41.17 punkto nuostata, nes bylos duomenys tvirtina, kad tam tikro pobūdžio statybos darbai buvo atlikti 2014 m. gegužės mėn., o kadastro duomenų byla sudaryta 2005 m. sausio 5 d. Tuo pagrindu teismas panaikino Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2015 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo pakartotinai kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių dėl teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos Šiaulių skyrius, nesilaikydamas teismo išaiškinimų, 2015 m. rugpjūčio 17 d. rašte pakartotinai nurodė, kad pareiškėjo pranešimas nebus nagrinėjamas, nes suėjęs šios procedūros senaties terminas. Inspekcija sprendime taip pat nurodė, kad procedūra nutraukiama, vadovaujantis Taisyklių 42.7 punktu (skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų).
Pareiškėjas su 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų neveikimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija pareiškėjui atsakė 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, kuris, pareiškėjo teigimu, taip pat tik formalaus pobūdžio. Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti šį sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nėra duomenų, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo II dalį, t. y. išreikalauti garažų statybos leidimus, užbaigimo aktus, pripažinimo tinkamais naudoti aktus, t. y. ko prašė pareiškėjas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešime taip pat prašė pateikti ir informaciją, ar statinių statyba užbaigta pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (ar statinių statyba užbaigta surašius statybos užbaigimo aktą, ar šiam aktui priimti buvo sudaryta komisija), tokio pobūdžio duomenų pateikimui senatis nėra numatyta, tačiau nei Inspekcijos Šiaulių skyrius, nei Inspekcija duomenų nepateikė.
Atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodyta skundžiamame Sprendime, dalis laikančių konstrukcijų buvo pakeista naujomis ir įrengtos naujos papildomos laikančios konstrukcijos, todėl darė išvadą, kad RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ 2014 m. gegužės 16, 17 ir 19 dienomis atliko rekonstrukcijos darbus. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, nutraukdama garažų statybos teisėtumo nagrinėjimą tuo pagrindu, kad suėjo tokio nagrinėjimo senatis, pažeidė Taisyklių 36 ir 42.7 punktus, nes nepagrįstai atsisakė atlikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktuose nustatytas pareigas bei nevykdė teismo sprendimo.
Pažymėjo, kad panaikinus Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 23 d. sprendimą, atitinkamai neteko galios ir jo parengimui priimti dokumentai. Todėl institucijos neturėjo teisės remtis 2014 m. birželio 17 d. patikrinimo vietoje aktu, o Inspekcijos Šiaulių skyrius privalėjo iš naujo sudaryti patikrinimo vietoje aktą. Nei prie Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. rašto, nei prie Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto nėra pateikta jokių papildomų dokumentų, kas reikštų, kad, antrą kartą nagrinėjant pranešimą, joks tyrimas nebuvo atliktas, kai tuo tarpu teismas įpareigojo iš naujo atlikti tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Inspekcija neturėjo teisės suabsoliutinti VĮ Registrų centro duomenis, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui, kuriame nustatyta, kad visi registre esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl statybos pabaigos datos, neteisingai traktuoja statybos pabaigos, kaip juridinio fakto, esmę ir reikšmę. VĮ Registrų centro išraše nurodyta data yra naujo pastato statybos pabaigos data. Tuo tarpu po statinio užbaigimo, jame gali būti atliekami kiti statybos darbai pagal kitą naujai išduotą statybą leidžiantį dokumentą arba be jo.
Nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. skundo II dalies 1–3 punktuose prašė patikrinti statinių statybos darbų, atliktų 1990–1991 m., bet ne 2014 m., teisėtumą. Todėl Inspekcija pagrįstai rėmėsi Taisyklių 42.7 punktu. Tuo tarpu iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo argumentų matyti, jog sprendime nėra nurodoma, kad šis terminas negali būti taikomas dėl naujų statinių statybos darbų, kurie atlikti 1990–1991 metais, todėl Inspekcija neturėjo pareigos tikrinti statybos užbaigimo procedūrų, atliktų 1990–1991 m.
Dėl neatsakymo į kitus pareiškėjo klausimus nurodė, kad atsakymas į užduotus klausimus yra ne Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reguliavimo dalykas, nes Inspekcija neturi informacijos, ar minėti darbai atlikti teisėtai. Pažymėjo, kad Inspekcija tokią informaciją gali pateikti tik atlikusi patikrinimą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą. Tačiau būtent Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas šioje dalyje pagrįstai nenagrinėtas, nes, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodytais duomenimis, statinių statyba užbaigta 1990–1991 m. Be to, minėtą pareiškėjo prašymą apskritai yra neįmanoma įvertinti, nes jo prašomų įvertinti aktų priėmimo metu Lietuvos Respublikos statybos įstatymas dar nebuvo priimtas (įstatymas įsigaliojo tik 1996 m. rugsėjo 1 d.).
Dėl statybos darbų kvalifikavimo ir jų savarankiškumo nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Inspekcija 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte atliktų darbų vienareikšmiškai nekvalifikavo kaip kapitalinio remonto. Skundžiamame Inspekcijos rašte nurodoma, kad galima daryti prielaidą, jog atlikti darbai galėjo būti ir kapitalinis remontas. Tačiau toks galimas atliktų statybos darbų kvalifikavimas nekeičia šių darbų nesavavališko pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar atlikti statybos darbai būtų vertinami kaip paprastasis remontas ar kaip kapitalinis remontas, statybą leidžiančio dokumento šiems darbams nereikėtų.
Nesutiko su argumentais, kad buvo atliktas statinio rekonstravimas. Atlikti darbai neatitiko statinio rekonstravimo sąvokos pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktą, nes, remontuojant statinio laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenys (įskaitant aukštį) keičiami nebuvo. Inspekcija nurodė, jog keitėsi pastato priestato, t. y. vienos jo patalpos, bet ne paties pastato aukštis. Faktą, kad pastato aukštis nesikeitė, įrodo byloje pateikiamos 2005 m. sausio 18 d. ir 2015 m. liepos 23 d. kadastro bylų ištraukos.
Dėl argumentų, jog turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas, nes buvo atliktas ypatingo statinio kapitalinis remontas, kadangi buvo pakeista statinio ar patalpų paskirtis nurodė, kad pareiškėjas remiasi netinkama statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, nuostata, kuri statybos darbų atlikimo metu dar nebuvo priimta ir įsigaliojusi. Pareiškėjas taip pat cituoja Aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. D1-772 redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. rugsėjo 26 d., tuo tarpu skundžiami statytojo veiksmai atlikti 2014 m. kovo–gegužės mėn. Taip pat atkreipė dėmesį, kad statinio ar jo patalpų paskirtis nebuvo keičiama, nes patalpos, kuriose atlikti statybos darbai, nėra įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (jų 4 priedas „Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinė naudojimo paskirtis“) numato tik galimybę nurodyti patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, pagrindinę naudojimo paskirtį, ir nenumato, kad būtų galimybė nurodyti patalpų, nesuformuotų, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, paskirtį.
Dėl Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015 nebuvo panaikinti jokie kiti Inspekcijos dokumentai, tarp jų ir statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1141-(19.2). Darė išvadą, jog nėra jokio pagrindo nevertinti faktinių aplinkybių, užfiksuotų 2014 m. birželio 17 d. akte Nr. SPA-1141-(19.2).
Nesutiko su skundo argumentais, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius neatliko jokio patikrinimo. Nurodė, kad Pareiškėjas ir statytojas buvo informuoti apie numatomą atlikti patikrinimą Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2D-10126-(19.17) ir 2015 m. liepos 9 d. kvietimu Nr. 2D-10124-(19.17). Iš Inspekcijos Šiaulių skyriaus tarnybiniame automobilyje, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įmontuotos palydovinės-navigacinės sistemos 2015 m. liepos 17 d. detalios ataskaitos matyti, kad Inspekcijos tarnybinis automobilis 2015 m. liepos 17 d. buvo atvykęs į gretimą žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) Skundžiamame Inspekcijos Šiaulių skyriaus rašte be minėtos palydovinės-navigacinės sistemos detalios ataskaitos, taip pat įvertinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus parengti dokumentai, kuriais suinteresuoti asmenys informuoti apie numatomą patikrinimą. Iš šių duomenų skundžiamame rašte pagrįstai padaryta išvada, kad 2015 m. liepos 17 d. patikrinimas įvyko. Taip pat pažymėjo, kad pagal Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 „Dėl statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo aktų (kontrolinių klausimynų) rekvizitų ir anketos apie patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) taikymo naudingumą patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-189 redakcija) patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 35 punktą, jame nenumatyta, kad priimamas sprendimas negali būti suformuluotas žodžiu. Pabrėžė, kad skundžiamame Inspekcijos Šiaulių skyriaus rašte buvo įvertinti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. rašte išdėstyti teiginiai dėl 2015 m. liepos 17 d. vykusio patikrinimo ir į juos buvo aiškiai atsakyta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. skundą atmesti.
Nagrinėjama administracinė byla, nustačius, kad šios bylos aplinkybės yra susijusios su Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-80-289/2016 nagrinėjamomis aplinkybėmis, 2016 m. kovo 14 d. nutartimi buvo sustabdyta, iki kol bus išnagrinėta minėta Šiaulių apygardos administracinio teismo byla ir joje įsiteisės priimtas teismo sprendimas.
Nagrinėjama administracinė byla atnaujinta 2016 m. liepos 7 d. nutartimi, paskiriant nagrinėjimo teisme laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas su skundu nesutiko. Proceso šalių atstovai rėmėsi argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas keliamas dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 2D-14246 (7.9), priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą apie neteisėtus Inspekcijos Šiaulių skyriaus tarnautojų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pranešimu apie savavališką statybą kreipėsi į Inspekcijos Šiaulių skyrių, nurodydamas apie RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ veiksmus, galbūt patenkančius į savavališkos statybos sąvoką, taip pat pranešime iškėlė ginčo statinių teisėtumo aspektus.
Inspekcijos Šiaulių skyrius 2014 m. birželio 23 d. rašte Nr. 2D-9947-(19.2) nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 41.17 punktu, pareiškėjo keliami klausimai dėl arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo statybos teisėtumo nebus nagrinėjami.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1243-556/2015 konstatavo, jog Taisyklių 41.17 punkto nuostata niekaip negalėjo būti taikoma, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad tam tikro pobūdžio statybos darbai buvo atlikti 2014 m. gegužės mėn., be to, statytojas pateikė pareiškėjui 2005 m. sausio 5 d. datuojamą nekilnojamojo daikto kadastro bylą. Remdamasis tuo, teismas panaikino Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-9947-(19.2) ir įpareigojo Inspekcijos Šiaulių skyrių pareiškėjo 2015 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pradėti tyrimą dėl Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų (S. B., L. M. ir vedėjos V. Š.) neveikimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Teigė, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2D-12118-(19.2), iš naujo nenagrinėjo pareiškėjo 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo apie savavališką statybą, faktiškai neatliko jokių ginčo statinių matmenų bei jų pokyčio vertinimo, nerinko ir netyrė jokių duomenų, susijusių su statiniais, darbuotojai faktiškai nebuvo atvykę apžiūrėti kombainų garažo ir arkinio garažo-dirbtuvių, pateikdami melagingą informaciją apie pastatų apžiūrą.
Pareiškėjas dėl Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 2D-12118-(19.2) ir 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakymo Nr. 2D-13114-(19.2) pareiškėjui dėl atlikto patikrinimo, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo, su skundu 2015 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-289/2016, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2D-12118-(19.2) ir 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 2D-13114-(19.2) ir įpareigojo Inspekcijos Šiaulių skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimą apie savavališką statybą. Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo, įsiteisėjo ir tapo vykdytinu.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodyta, kad buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, numatančiu sąlygas, kurioms esant atliekamas pakartotinis patikrinimas, konstatavo, jog šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo Inspekcijos Šiaulių skyriui atlikti pakartotinį patikrinimą. Taip pat nustatė, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius, atlikdamas patikrinimą, nesivadovavo Aprašo 9, 37.2, 40–41 punktų reikalavimais, t. y. nesurašė patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno), nedarė fotonuotraukų (klausimyne fotonuotraukos nurodomos kaip privalomas priedas), nesikreipė dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo gavimo. Be to, teismas nurodė, jog iš skundžiamų aktų matyti, kad dėl patikrinimui aktualių dokumentų, numatytų Aprašo 38 ir 39 punktuose, pareikalavimo arba dėl priežasčių, dėl kurių būtų buvę netikslinga reikalauti Apraše numatytų (visų / dalies) dokumentų, nepasisakoma. Nurodė, jog neužpildžius klausimyno, nebuvo aišku, kas dalyvavo patikrinime, koks pareigūnas ir kada atliko patikrinimą. Skundžiamuose Inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimuose šių duomenų visetas nenustatytas. Teismas pažymėjo, jog pagal Aprašo 35 punktą kontrolinis klausimynas gali būti nenaudojamas, kai patikrinimo tikslas yra nuodugniai ištirti konkretų statybos proceso aspektą (nagrinėjant skundą (pranešimą), teisėsaugos institucijos, Seimo kontrolieriaus kreipimąsi), jei Inspekcijos viršininko pavaduotojas ar Inspekcijos administracijos teritorinio padalinio vedėjas priima sprendimą, kad yra tikslinga atlikti siauresnės apimties patikrinimą, taip pat atliekant patikrinimą ūkio subjekto prašymu konsultavimo tikslais. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtų buvęs priimtas Inspekcijos viršininko pavaduotojo ar Inspekcijos administracijos teritorinio padalinio vedėjo sprendimas, numatantis, kad yra tikslinga atlikti siauresnės apimties patikrinimą.
Taip pat Šiaulių apygardos administracinis teismas darė išvadą, jog iš 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundžiamame akte nurodytų duomenų negalima įvertinti, kokia kadastro duomenų byla remiantis daromi arkinio garažo-dirbtuvių techninių ekonominių rodiklių palyginimai. Pažymėjo, jog pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešime buvo keliamas kombainų garažo priestato rekonstrukcijos klausimas, o ne klausimas dėl arkinio garažo-dirbtuvių rekonstravimo, dėl kurio pasisako 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundžiamame akte Inspekcijos Šiaulių skyrius. Teismas nurodė, jog iš skundžiamų aktų matyti, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius nenagrinėjo pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. prašyme keliamo klausimo dėl arkinio garažo-dirbtuvių ir kombainų garažo (įskaitant priestatus) savavališkos statybos (dėl statybą leidžiančių ir statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų), todėl darė išvadą, jog nebuvo įgyvendintos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo pareigą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje sprendžiant skundžiamo Inspekcijos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 2D-14246 (7.9) teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra svarbūs minėtame įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-80-289/2016 konstatuoti faktai. 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Inspekcijos Šiaulių skyrius neatliko išsamaus pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo apie savavališką statybą nagrinėjimo, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių patikrinimo atlikimo tvarką, reikalavimus, ką iš dalies pripažino ir pats atsakovas, skundžiamu sprendimu nurodydamas vedėjai užtikrinti Aprašo laikymąsi, Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 2D-12118-(19.2) ir 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 2D-13114-(19.2) pripažinti kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 11.7 punktu, 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Inspekcijos nuostatus. Šių nuostatų 27 punkte nurodyta, jog Inspekcijos valstybės tarnautojai bei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka atsako už pareigybių aprašymuose numatytų pareigų nevykdymą, neteisingą naudojimąsi suteiktomis teisėmis ar įgaliojimų viršijimą <...>.
Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į vieną iš bendrųjų gero administravimo principą, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimas įvertinti Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų, susijusių su pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo apie savavališką statybą nagrinėjimu, veiksmus (neveikimą) yra pagrįstas. Tuo tarpu Inspekcija skundžiamame sprendime iš esmės nenagrinėjo, ar Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojai, atlikdami patikrinimą dėl pareiškėjo 2014 m. gegužės 26 d. pranešimo apie savavališką statybą, tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir pareigybių aprašymuose. Todėl toks Inspekcijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą apie neteisėtus Inspekcijos Šiaulių skyriaus darbuotojų veiksmus (neveikimą).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 2D-14246 (7.9).
Įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. P. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą apie neteisėtus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus tarnautojų veiksmus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.