Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁸ straipsnio 11 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., 2014 ir 2015 metais būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuri vertėsi prekyba buitine technika ir jos importu, direktoriumi:

pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-291 5 punkto reikalavimus, nes nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) užregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade;pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 3, 4 ir 13 punkto reikalavimus, nes UAB (duomenys neskelbtini) neveda Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių 2014 m. ir 2015 m. apskaitos; pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 15 punkto reikalavimus, nes Gamintojų ir importuotojų sąvado elektroninėje registravimo aplikacijoje (ERA) nepateikė elektros ir elektroninės įrangos apskaitos ataskaitos už 2014 m.; pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 „Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių“ 8.4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neorganizavo ir nedalyvavo organizuojant savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir (ar) importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, verslo tikslais tiektų elektros ir elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, apdorojimo, apmokant minėtas atliekų tvarkymo išlaidas;

tokiais veiksmais už 2014 ir 2015 metus netvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir nedalyvavo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. apklausiamas teisme parodė, kad fakto, jog netvarkė atliekų, nepripažįsta, nes buvo tęstinumas. Kai prieš ateinant dirbti į įmonę, jis ilgus metus dirbo panašia veikla užsiimančios įmonės vadovu, viską laiku tvarkė, buvo nustatytas reglamentas ir tęstinumas buvo. Kai čia pradėjo dirbti ir reikėjo pačiam rinkti kiekius, kaupti ir priduoti į EMP, kuri buvo vienintelė tuo užsiimanti institucija, kurie priimdavo, užvizuodavo ir jie tą kiekį patvirtinę, juos teikdavo Aplinkos ministerijai. Kai (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti, kai įvežė į vidaus rinką, jis jau žinojo apie tuos rinkimus, todėl atliko surinkimą, pridavė kaip kiekį, kurio reikės paskui įmonei pateisinti savo veiklą. Toks buvo jo tęstinis požiūris iš praeitos darbovietės. Kreipėsi į aplinkos apsaugos ministeriją darbo eigoje, kad tą kiekį deklaruoti, jie pasakė, kad nebetvarko kiekių ir neberegistruoja. Dėl nebuvimo to sąvado, tai taip, jis nebuvo tame sąvade, kreipėsi po tikrinimo į pareigūną pasiteirauti, kaip čia su tuo sąvadu, nežinojo, kad jis privalomas, o jis vis dėlto tvarkė. Jam dirbant iš anksčiau nepilnu etatu dėl to sąvado galbūt ir praleido faktą. Pasiklausė pareigūno, kaip reikia elgtis tokiu atveju, sakė, reikia kreiptis į asociaciją, taip ir pasielgė, sudarė sutartį. Jie taip ir išsiskyrė, kad jis eis tą sutartį sudaryti, gi galima pasitaisyti. Atliekas, be abejonės, tvarkė. Apskaita sąvade imta vesti, kai jie tapo oficialiai registruoti, bet jie apskaitą vedė pas save, o anksčiau jiems užtvirtindavo aplinkos ministerija tą faktą, uždeklaruotą kiekį, o apie tą naują tvarką nežinojo, kažkokiu ten ministro potvarkiu išleista. Viskas buvo prižiūrima, kaupiama, priduodama, dabar irgi jis yra sukaupęs ir ne tik savo, dalyvauja šiame procese, vienintelis dalykas – nebuvimas sąvade. Nėra pateikta įrodymų, kad jis nedalyvavo elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje, jis dalyvavo, rinko medžiagą. Viską pareigūnui, ką reikalavo pateikti, yra pateikęs. Tai gal reikėtų įvardinti kaip netinkamą būdą dalyvavime, o ne tai, kad nedalyvavo. Pati formuluotė to dalyvavimo yra painiai suformuluota, o faktas yra, kad jis dalyvavo, surinko, pridavė ir t. t.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. R. apklausiamas teisme parodė, kad esmė tokia, jog, kai importuoji prekes elektros elektroninius įrenginius, turi būti registruotas sąvade, tuomet turi dalyvauti tvarkymo sistemoje, kaip yra savivaldybėje organizuojama. Jeigu jis dalyvauja, turi būti kažkokios neveikiančių prietaisų surinkimo aikštelės, taškai, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Taigi kalbama ne tik apie tai, kokios atliekos susidarė kai buvo atvežtos prekės, nes prieš įvežant šias prekes jau turi būti dalyvavimas, apmokėjimas, tvarkymas, kadangi ateityje taps potencialai atliekomis. Jis rašė ir protokolą, ir patikrinimo aktą. Kvalifikavo veiką pagal ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalį, nes tai yra nedalyvavimas sistemoje, t. y. visi veiksmai pagal teisės aktus patenka į straipsnį, nes ne tik neužsiregistravimas, bet ir nedalyvavimas, neorganizavimas, nešvietimas visuomenės apie galimą neigiamą elektroninės įrangos poveikį, viskas, kas išvardinta protokole. Dalyvavimas yra – užsiregistravimas sąvade, surinkimo objektų turėjimas, visuomenės švietimas, kai pvz. turi būti ar ant čekio, ar kur nurodytas neigiamas poveikis, toliau, pačios atliekų surinkimo vietos, kaip būna pvz. prekybos centruose specialūs konteineriai, ir apskaitų, ataskaitų teikimas. Nevedimas apskaitos ir kiti veiksmai – visa tai yra sistemos dalis. Prašo atsižvelgti skiriant nuobaudą, jeigu D. G. turi tris vaikus ir neįgalią žmoną. Neprieštarauja galimybei taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Iš 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-683 matyti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. R. atliko UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą dėl gamintojams ir (ar) importuotojams keliamų reikalavimų laikymosi. Įmonės veikla – prekyba buitine technika, patalpų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemomis. Patikrinimo metu nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir – RAAD) Vilniaus miesto agentūra raštu Nr. VR-14.6-1716 informavo UAB (duomenys neskelbtini) apie Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje prasidėjusį patikrinimą dėl gamintojams ir (ar) importuotojams keliamų reikalavimų laikymosi ir paprašė iki 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai su lydraščiu pateikti patikrinimui reikalingus dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) nėra registruota Gamintojų ir importuotojų sąvade kaip apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, alyvų gamintoja ir importuotoja. UAB (duomenys neskelbtini) Gamintojų ir importuotojų sąvado elektroninėje registravimo aplikacijoje (ERA) nepateikė elektros ir elektroninės įrangos apskaitos ataskaitos už 2014 metus. UAB (duomenys neskelbtini) neveda Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitos pagal nustatytus Gamintojams ir importuotojams keliamus reikalavimus. UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai pateikė dokumentus (invoice No. 6748, importo deklaraciją Nr. 5LT1108830510114183, prekių judėjimo žiniaraštį už 2014 m., atliekų deklaraciją Nr. AD27609), įrodančius apmokestinamųjų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos) importą į Lietuvos Respubliką ir pardavimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje už 2014 metus. UAB (duomenys neskelbtini) neorganizavo ir nedalyvavo organizuojant savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir (ar) importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų elektros ir elektroninės įrangos, surinkimo, vežimo, apdorojimo, apmokant minėtas atliekų tvarkymo išlaidas. Atlikus patikrinimą, pateikiamos išvados:

1. UAB (duomenys neskelbtini) nėra registruota Gamintojų ir importuotojų sąvade, kaip elektros ir elektroninės įrangos importuotoja, tuo įmonė pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-291 5 punkto reikalavimus;

2. UAB (duomenys neskelbtini) neveda Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių 2014 m. ir 2015 m. apskaitos, tuo pažeidžiant 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 3, 4 ir 13 punkto reikalavimus;

3. UAB (duomenys neskelbtini) Gamintojų ir importuotojų sąvado elektroninėje registravimo aplikacijoje (ERA) nepateikė elektros ir elektroninės įrangos apskaitos ataskaitos už 2014 m., tuo pažeidžiant 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 15 punkto reikalavimus;

4. UAB (duomenys neskelbtini) neorganizavo ir nedalyvavo organizuojant savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir (ar) importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, verslo tikslais tiektų elektros ir elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, apdorojimo, apmokant minėtas atliekų tvarkymo išlaidas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 „Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių“ 8.4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybė už elektros ir elektroninės įrangos atliekų netvarkymą ir nedalyvavimą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje. Objektyvioji šio administracinio teisės pažeidimo pusė pasireiškia dviem objektyviais požymiais, t. y. elektros ir elektroninės įrangos atliekų netvarkymu ir nedalyvavimu elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje. Pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargumu.

Teismas konstatuoja, kad D. G. kaltė padarius ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, nepaisant to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas su trūkumais, kurie, teismo vertinimu, nėra esminiai.

Pažymėtina, kad D. G. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad fakto, jog netvarkė atliekų nepripažįstą, nes buvo tęstinumas. Kai prieš ateinant dirbti į įmonę, jis ilgus metus dirbo panašia veikla užsiimančios įmonės vadovu, viską laiku tvarkė, buvo nustatytas reglamentas ir tęstinumas buvo. Kai čia pradėjo dirbti ir reikėjo pačiam rinkti kiekius, kaupti ir priduoti į EMP, kuri buvo vienintelė institucija tuo užsiimanti, kurie priimdavo, užvizuodavo ir jie tą kiekį patvirtinę, juos teikdavo Aplinkos ministerijai. Kai (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti, kai įvežė į vidaus rinką, jis jau žinojo apie tuos rinkimus, todėl atliko surinkimą, pridavė kaip kiekį, kurio reikės paskui įmonei pateisinti savo veiklą. Toks buvo jo tęstinis požiūris iš praeitos darbovietės. Kreipėsi į aplinkos apsaugos ministeriją darbo eigoje, kad tą kiekį deklaruoti, jie pasakė, kad nebetvarko kiekių ir neberegistruoja. Dėl nebuvimo to sąvado, tai taip, jis nebuvo tame sąvade, kreipėsi po tikrinimo į pareigūną pasiteirauti, kaip čia su tuo sąvadu, nežinojo, kad jis privalomas, o jis vis dėlto tvarkė. Jam dirbant iš anksčiau nepilnu etatu dėl to sąvado galbūt ir praleido faktą. Pasiklausė pareigūno, kaip reikia elgtis tokiu atveju, sakė, reikia kreiptis į asociaciją, taip ir pasielgė, sudarė sutartį. Vis tik tokie D. G. paaiškinimai laikytini sava įvykių ir teisės normų interpretacija ir teismas jo parodymais remiasi tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktą, be kita ko, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti elektros ir elektroninę įrangą gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade iki elektros ir elektroninės įrangos pateikimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Pažymėtina, kad D. G. pripažino, jog nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) užregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade, nors pagal 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-291 5 punktą tokią pareigą jis turėjo, kadangi įmonė vertėsi prekyba buitine technika ir jos importu. Nors D. G. teigė, kad nežinojo, jog registruotis Sąvade privaloma, tačiau tai nešalina jo atsakomybės, kadangi jis, kaip įmonės, besiverčiančios atitinkama veikla, vadovas turi pareigą žinoti su jo veikla susijusių teisės aktų reikalavimus. Kartu teismas pažymi, kad nepaisant to, jog pats įmonės neįregistravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade faktas tiesiogiai administracinio teisės pažeidimo protokole neįvardintas, tačiau protokole nurodytas pirmiau minėtas teisės aktas ir jo 5 punktas grafoje, kurioje Institucija privalo nurodyti asmens pažeistus teisės aktus. Dėl šios priežasties teismas tikslina protokolą ir nustato šią faktinę aplinkybę. Juo labiau, kad pats D. G. jos neneigė, dėl šio fakto kaltę pripažino, o pats šio fakto nenurodymas tarp pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių laikytinas greičiau technine klaida, kadangi 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte ši aplinkybė nustatyta ir ji buvo žinoma tiek D. G., tiek jo gynėjui ir jie nuo šios aplinkybės turėjo visas galimybe gintis.

Antra, teismas pažymi, kad D. G. pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 3, 4 i 13 punktuose numatytus reikalavimus. Šio įsakymo 3 punkte numatyta, jog gamintojas ir (ar) importuotojas, užsienio valstybės asmuo ir (ar) įgaliotasis atstovas (toliau – gamintojas ir (ar) importuotojas) turi vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitą, parengti ir turėti gaminių sąrašą (toliau – Sąrašas) pagal atskiras gaminių rūšis, nurodytą Taisyklių 11 priede (pridedama) ir užpildytą pagal šių Taisyklių 12 priede (pridedama) nustatytus reikalavimus. Sąraše nurodoma Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių tikslūs pavadinimai, gaminio vieneto svoris. Sąrašas sudaromas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Sąrašą tvirtina gamintojas ir (ar) importuotojas (juridinio asmens vadovas ar fizinis asmuo). Sąrašas papildomas naujais gaminiais ne vėliau kaip per 5 dienas nuo naujo gaminio Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekimo dienos. Baterijų ar akumuliatorių, įmontuotų į prietaisus ar transporto priemones, gamintojai ir importuotojai sąrašą naujais gaminiais papildo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo naujo gaminio Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekimo dienos. Šio teisės akto 4 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaita turi būti vedama elektroniniu būdu gamintojo ir (ar) importuotojo nustatyta tvarka ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Tuo tarpu 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų baterijų ar akumuliatorių apskaitoje nurodomi duomenys: 13.1. nešiojamųjų, pramoninių, automobiliams skirtų baterijų ar akumuliatorių sąrašas; 13.2. į Lietuvos Respubliką importuotų ir (ar) įvežtų ir vidaus rinkai patiektų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (nikelio kadmio, švino rūgštinės, kitos), gaminių pobūdis (tiekiami rinkai kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis; 13.3. Lietuvos Respublikoje pagamintų ir vidaus rinkai patiektų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (nikelio kadmio, švino rūgštinės, kitos), gaminių pobūdis (tiekiami rinkai kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis; 13.4. iš Lietuvos Respublikos eksportuotų ir (ar) išvežtų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (nikelio kadmio, švino rūgštinės, kitos), gaminių pobūdis (eksportuojami ir (ar) išvežami kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis; 13.5. iš viso Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų baterijų ar akumuliatorių rūšis (nešiojamosios, pramoninės ar automobiliams skirtos), cheminė sudėtis (nikelio kadmio, švino rūgštinės, kitos), gaminių pobūdis (tiekiami rinkai kaip atskiri gaminiai, įmontuoti į elektros ir elektroninę įrangą, įmontuoti transporto priemonėse), kiekis tonomis. Nors D. G. teigė, kad apskaitą sąvade imta vesti, kai jie tapo oficialiai registruoti, bet jie apskaitą vedė pas save, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Patikrinimą atlikusiam Aplinkos apsaugos agentūros specialistui V. R. tokia informacija nebuvo objektyviai pateikta, tokio fakto šis pareigūnas nenustatė ir atlikęs 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimą. Pažymėtina, kad D. G. teismui pateikė Atliekų deklaraciją 2014 m. sausio 13 d. (b. l. 41), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) prietaisų sąrašą 2016 m. gruodžio 28 d. (b. l. 44). Taigi, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 28 d. nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog UAB (duomenys neskelbtini) vedė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių 2014 m. ir 2015 m. apskaitą. Kaip jau minėta, pats D. G. patvirtino, kad apskaitą sąvade imta vesti, kai jie tapo oficialiai registruoti, t. y. po aplinkos apsaugos specialisto atlikto patikrinimo.

Trečia konstatuotina, kad D. G. pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-290 15 punkto reikalavimus. Pagal šį punktą, individualiai organizuojantis gaminių atliekų tvarkymą gamintojas ir (ar) importuotojas Ataskaitą, vadovaudamasis e-ASTA duomenų įvedimo ir redagavimo instrukcijomis, internetu pildo ir teikia Agentūrai. Jau pirmiau aptarta, kad D. G. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo užregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade, atitinkamai jis Gamintojų ir importuotojų sąvado elektroninėje registravimo aplikacijoje (ERA) nepateikė elektros ir elektroninės įrangos apskaitos ataskaitos už 2014 m. Logiška, kad nebūdamas registruotas jis ir negalėjo pateikti ataskaitos. Kita vertus, formaliai jis vis tik pažeidė minėto įsakymo punkto reikalavimus.

Teismo vertinimu, D. G. pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 „Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių“ 8.4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 „Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių“ 8.4 punktą: „Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ar importuotojai privalo organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir (ar) importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektą elektros ir elektroninę įrangą, surinkimą, vežimą, apdorojimą ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, apmokėti minėtas atliekų tvarkymo išlaidas“, o pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą: „Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos: organizuoti surinkimą, vežimą, apdorojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose“. Byloje patikrinimą atlikęs Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas V. R. nenustatė, kad kokius nors iš pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų veiksmų būtų atlikęs D. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Tokių faktų nenustatė ir teismas, jų teismo posėdyje neįvardijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad D. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neorganizavo ir nedalyvavo organizuojant savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir (ar) importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, verslo tikslais tiektų elektros ir elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, apdorojimo, apmokant minėtas atliekų tvarkymo išlaidas. Pažymėtina, kad pirmiau aptartų teisės aktuose nurodytų įmonės vadovo pareigų, kurių nevykdė D. G., visuma, ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalies prasme laikytina nedalyvavimu elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje, tuo tarpu šio straipsnio prasme elektros ir elektroninės įrangos atliekų netvarkymu laikytina ne tik atliekų nedeklaravimas ir nepridavimas atitinkamoms įmonėms, bet ir jų surinkimo neorganizavimas, nerinkimas. Nors D. G. teigė, kad tvarkė atliekas, tačiau pažymėtina, kad jis pateikė tik 2014 m. sausio 13 d. atliekų deklaraciją, kurioje užfiksuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) pridavė 135 kg atliekų UAB „EMP recycling“ (b. l. 41). Nuo šio laikotarpio iki 2015 m. lapkričio 9 d. atlikto patikrinimo byloje nėra jokių dokumento, patvirtinančių, kad buvo tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, organizuojamas jų rinkimas ir pridavimas. Tokių faktų teisme nenurodė ir pats D. G., tokių faktų nenustatė ir patikrinimą atlikęs specialistas V. R.

Pažymėtina, kad D. G. yra tinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas, kadangi atsakomybė pagal ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalį kyla pareigūnams, o pagal ATPK 14 straipsnį pareigūnais laikomi ir tokie asmenys, kurie bet kokios nuosavybės formos įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu.

Esant tokiai tokiais situacijai teismas konstatuoja, kad D. G., 2014 ir 2015 metais būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuri vertėsi prekyba buitine technika ir jos importu, direktoriumi, pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-291 5 punkto reikalavimus, nes nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) užregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade; pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 3, 4 ir 13 punkto reikalavimus, nes UAB (duomenys neskelbtini) neveda Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių 2014 m. ir 2015 m. apskaitos; pažeidė 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-290 15 punkto reikalavimus, nes Gamintojų ir importuotojų sąvado elektroninėje registravimo aplikacijoje (ERA) nepateikė elektros ir elektroninės įrangos apskaitos ataskaitos už 2014 m.; pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 „Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių“ 8.4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neorganizavo ir nedalyvavo organizuojant savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, susidariusių naudojant gamintojų ir (ar) importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, verslo tikslais tiektų elektros ir elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, apdorojimo, apmokant minėtas atliekų tvarkymo išlaidas; tokiais veiksmais už 2014 ir 2015 metus netvarkė elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir nedalyvavo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalyje. Šis pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu.

Dėl D. G. skirtinos nuobaudos ir ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Viena iš teisinių priemonių pasiekti ne formalų, o Konstitucijos reikalaujamą teisingumą yra ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, leidžiančios asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ATPK 51¹⁸ straipsnio 11 dalies sankcijoje numatyta tik itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties (7240 Eur) iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno (14481 Eur) euro. Teismo vertinimu, tokia sankcija, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nesudaro galimybės priimti teisingą sprendimą taikant įstatyme numatytą minimalią nuobaudą. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog D. G. iš dalies nepripažino kaltės savo padaryto pažeidimo, tačiau tokia jo pozicija greičiau nulemta teisinių žinių stokos, nei realaus pažeidimo požymių suvokimo. Kartu teismas pažymi, kad D. G. iš esmės buvo kritiškas susiklosčiusiai situacijai, pripažino, kad nebuvo pakankamai apdairus susipažindamas su esminiais jo veiklai teisės aktais, tuoj po pažeidimo nustatymo ėmėsi veiksmų ištaisyti situaciją, t. y. užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade (b. l. 45-46), užpildė reikiamus dokumentus. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad byloje nustatyta, jog D. G. pažeidimas nebuvo tyčinis, jis padarytas neatsargia kaltės forma. Pats D. G., kaip asmenybė nėra pavojingas, jis dirba valandinį darbą, gauna ne itin dideles pajamas (b. l. 47-50), paties teigimu augina tris vaikus, turi neįgalią sutuoktinę. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą nukrypti nuo ATPK 5118 straipsnio 11 dalies sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos ribos ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas D. G. paskirti nuobaudą švelnesnę, nei įstatymo numatyta minimali.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹ straipsniais, 51¹⁸ straipsnio 11 dalimi, 224, 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁸ straipsnio 11 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas paskirti jam keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio baudą

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.