- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 2-136-950/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01689-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- J. J., M. J.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei G. L., jos atstovei adv. R. M., atsakovams - J. J. ir M. J., jų atstovei adv. padėjėjai R. J., institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. P., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo jam paskyrimo, taip pat vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. 2015-11-30 ieškiniu (T. 1, b.l. 2-7) prašė:
(1) neterminuotai apriboti atsakovų - J. J. ir M. J. tėvų valdžią dukros M. J. atžvilgiu; (2) nustatyti M. J. nuolatinę globą; (3) M. J. nuolatine globėja paskirti ją, t.y. ieškovę G. L.; (4) nustatyti M. J. gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. ieškove G. L.; (5) priteisti iš atsakovų - J. J. ir M. J. išlaikymą dukrai M. J. periodinėmis išmokomis - po 75,00 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti jai, t.y. ieškovei G. L.; (6) priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. 2015-11-30 ieškinyje (T. 1, b.l. 2-7) nurodė, kad atsakovai - J. J. ir M. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. J.. J. J. yra jos dukra, o M. J. yra jos anūkė. Iki M. J. sukako vieneri metai, atsakovai su nepilnamete dukra gyveno pas ją. Jau tuo metu, J. J. ir M. J. nepilnamete dukra nesirūpino, jos neprižiūrėjo, materialiai nerėmė. Kai M. J. sukako vieneri metai, atsakovai susilaukė kitos dukros ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tačiau M. J. jie kartu nepasiėmė, dukrą paliko auginti jai. Ji visą laiką rūpinosi M. J., ją augino, prižiūrėjo ir išlaikė. Kadangi abu atsakovai - J. J. ir M. J. beveik keturiolika metų neįgyvendino tėvų valdžios - su dukra nebendravo, ja nesirūpino, jos neprižiūrėjo ir neauklėjo, bei kt., laiko, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią dukros M. J. atžvilgiu. Tai visiškai atitinka ir M. J. teises bei teisėtus interesus, nes ji tam neprieštarauja, nori gyventi tik su ja. Apribojus atsakovų tėvų valdžia, M. J. turėtų būti nustatyta nuolatinė globa, o jos globėja paskirta ji. Taip pat, kartu su ja turėtų būti nustatyta ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. Ji su sutuoktiniu V. L. gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, kuris yra geros būklės, itin erdvus. M. J. yra skirtas atskiras kambarys, jai sudarytos labai geros sąlygos gyventi ir mokytis. Jos šeima gyvena ūkiškai, augina gyvulius ir daržoves, todėl ji yra pajėgi išauginti ir išauklėti M. J.. Kadangi atsakovai niekada materialiai neišlaikė nepilnametės dukros, prašo iš atsakovų - J. J. ir M. J. priteisti išlaikymą dukrai M. J. periodinėmis išmokomis - po 75,00 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti jai. Taip pat, atsakovai privalo jai atlyginti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. L. papildomai paaiškino, kad atsakovai yra jos dukra ir žentas, o M. - jos anūkė. Gimus M. atsakovai gyveno pas ją. Po metų atsakovai susilaukė antros dukros – A.. Tuo metu jie įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini). ir išsikėlė ten gyventi. M. pasiliko gyventi pas ją. Ji sutiko auginti anūkę, pati prašė dukros palikti ją paauginti jai. Norėjo, kad dukrai būtų lengviau, tai sutiko paauginti M.. Kai M. mokėsi penktoje klasėje, J. J. ketino dukrą pasiimti auginti pati. Tačiau M. jau buvo pripratusi gyventi pas ją, todėl ir toliau liko gyventi jos namuose. Ji augino atsakovų dukrą nuo vienerių metų iki šių metų vasario mėnesio, kai mergaitė buvo iš jos paimta. Visą tą laiką ji rūpinosi mergaite, ją prižiūrėjo, auklėjo, rūpinosi jos sveikata ir mokymusi, asmeniškai dalyvaudavo visuose mokyklos renginiuose. Tuo tarpu atsakovai mergaitei neskyrė jokio dėmesio, nesirūpino ja, neaplankydavo net per gimtadienius, neteikė jai jokio materialinio išlaikymo ar kitos paramos. Jos dukra J. J. veda netinkamą gyvenimo būdą, girtauja, nuolat ieško pažinčių su svetimais vyrais. Buvo susiradusi draugą Panevėžyje, buvo išvykusi pas jį gyventi. M. J. dėl to ją net buvo išvijęs iš namų, ji aštuonis mėnesius su dukromis gyveno pas ją. J. J. niekur nedirba, nemoka prižiūrėti namų, neaugina jokių daržovių, girtauja. Apie M. J. ji blogo nieko pasakyti negali, nes jis visą laiką stengėsi – dirbo lentpjūvėje, rūpinosi namais, ir pan. Tačiau dabar jis yra išvykęs dirbti į Angliją. Būdamas Anglijoje, M. J. tikrai negali tinkamai pasirūpinti M.. Ji augino M. keturiolika metų, todėl nori ją ir toliau auginti iki mergaitei sueis aštuoniolika metų. Turi tam visas materialines sąlygas, pati yra sveika, augina dar tris kitos dukros anūkus. Dėl visų nurodytų priežasčių prašo jos ieškinį tenkinti.
Ieškovės atstovė adv. R. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė G. L. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. 2016-01-25 pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog su G. L. pareikštais reikalavimais ji nesutinka (T. 1, b.l. 51-54).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė J. J. paaiškino, kad gimus M., jos šeima gyveno G. L. namuose. Kai mergaitei buvo vieneri metai, ji su vyru išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). M. liko gyventi kartu su ieškove. M. paliko gyventi kartu su močiute laikinai, kad ji ją truputį paaugintų, kad jai būtų lengviau, nes tuo metu gimė kita dukra – A.. Vėliau norėjo pasiimti M. auginti pati, tačiau ieškovė jos neatidavė. Bandė kelis kartus susigrąžinti dukrą, tačiau nesėkmingai. Pagalbos dėl dukros grąžinimo į nieką nesikreipė. Tuo metu su dukra bendraudavo telefonu, taip pat pagal galimybes aplankydavo - per metus 4-5 kartus. Su alkoholio vartojimu problemų ji neturi. Pripažįsta, kad M. J. išvykus į Angliją buvo susiradusi draugą Panevėžyje, tačiau su juo santykius nutraukė. Šiuo metu susitvarkė savo gyvenimą, susitaikė su vyru. Ji nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje, gauna socialines išmokas. Šeimos pragyvenimo šaltinį sudaro vyro darbo užmokestis, taip pat jos gaunamos socialinės išmokos. Vyras nuolat siunčia pinigus iš užsienio. Šiuo metu M. gyvena kartu su ja ir seserimi. Jos visos gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas nėra didelis, M. atskiro kambario neturi. Tačiau vietos joms užtenka, M. miega kartu su seserimi. Vyras ketina užsidirbęs pinigų statyti namo priestatą. M. labai gerai sutaria su seserimi, kartu lanko tą pačią mokyklą, viską kartu daro. Namuose sąlygos mokytis ir gyventi yra geros, ją nuolat aplanko socialiniai darbuotojai, padeda, duoda patarimų. Tikrai gali pati rūpintis nepilnamečiais vaikais, pagrindo riboti jos motinos vadžia nėra. Be to, pati M. nenori gyventi pas močiute, ji nori gyventi su savo šeima.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. paaiškino, kad susituokus su J. J., jie susilaukė dukros M.. Tuo metu jie visi gyveno G. L. namuose. Buvo paskirti valstybės pinigai būsto įsigijimui, todėl jie įsigijo savo nuosavus namus. Ieškovė tuo metu pasisiūlė paauginti M., sakė palikti ją auginti jai, kol patys tinkamai įsikurs. Jie su tuo sutiko. Po metų norėjo M. pasiimti auginti patys, tačiau ieškovė jos neatidavė, grasino apskųsti juos, kaip netinkamus tėvus, seniūnui ir policijai dėl blogų gyvenimo sąlygų, kad šaldytuvas tuščias, kad jis yra alkoholikas ir pan. Jie išsigando, mergaitės nepasiėmė. Dar kelis kartus bandė M. pasiimti auginti patys, tačiau ir vėl to padaryti nepavyko. Tuo metu jis daug dirbo lentpjūvėje, su M. bendraudavo telefonu, aplankydavo gal kartą per mėnesį. Dabar dirba Anglijoje, Londone, maisto produktų rūšiuotoju. Bendrauja su M. per SKYPE ar FACEBOOK. Pripažįsta, kad su sutuoktine J. J. santykiai buvo pašliję, nes ji buvo susiradusi draugą. Tačiau jis jai atleido, ji susitvarkė. Dabar ji rūpinasi abiem mergaitėmis, o jis dirba Anglijoje, daro pinigines perlaidas savo šeimai. Mano, kad J. J. tinkamai pasirūpins dukromis kol jis bus Anglijoje. Laiko, kad nėra jokio pagrindo apriboti jo tėvų valdžia, nes vaikai turi gyventi kartu su tėvais. Kodėl G. L. pareiškė tokio pobūdžio ieškinį jo atžvilgiu, jis negali pasakyti.
Atsakovų atstovė adv. padėjėja R. J. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė J. J. ir M. J. išdėstytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovės G. L. pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko raštu pateiktoje išvadoje suformuluotas rekomendacijas. Laiko, kad ieškovės G. L. pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl turi būti atmestas.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko raštu pateiktoje išvadoje suformuluotas rekomendacijas. Laiko, kad ieškovės G. L. pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, neatitinka M. J. interesų, todėl privalo būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš nagrinėjamos civ. bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė ieškovės G. L. dukra J. L. (po santuokos sudarymo – J.) ir M. J. (T. 1, b.l. 13, 55). J. J. ir M. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. J. (T. 1, b.l. 12), o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. J. (T. 1, b.l. 56).
Nagrinėjamoje civ. byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nuo vienerių metų amžiaus, M. J. gyveno kartu su ieškove G. L., pastarosios namuose - (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.). Šį faktą patvirtina ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad M. J. gyvenamoji vieta anksčiau nurodytu adresu buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 14). Šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta ir tai, kad atsakovai - J. J. ir M. J., kartu su kita nepilnamete dukra A. J., gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovai įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (T. 1, b.l. 98-102).
Ginčo šalių paaiškinimais taip pat neginčijamai yra nustatyta ir tai, kad nuo 2016-02-19 M. J. jau gyvena kartu su savo tėvais - J. J. ir M. J., bei seserimi A. J., adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą liudija ir Marijampolės savivaldybės administracijos Sasnavos seniūnijos pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad M. J. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota nuo (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 97). Atsakovų nepilnametė dukra nuo (duomenys neskelbtini) lanko Sasnavos pagrindinės mokyklos Lygumų pagrindinio ugdymo skyrių (T. 1, b.l. 113).
Ieškovė G. L. 2015-11-30 ieškiniu (T. 1, b.l. 2-7) prašė neterminuotai apriboti atsakovų - J. J. ir M. J. tėvų valdžią dukros M. J. atžvilgiu (pagrindinis ieškinio reikalavimas). Neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžia, ieškovė prašė išspręsti visus kitus jos pareikštus reikalavimus (išvestinius ieškinio reikalavimus) - dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, dėl jo globėjo paskyrimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo (T. 1, b.l. 2-7).
Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: (1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; (2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; (3) žiauriai elgiasi su vaikais; (4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; (5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 2 d. yra numatyta, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas (laikinas/neterminuotas). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos (gynimo) būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu - konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro neigiamą įtaką vaikui. Nagrinėjant Lietuvos Respublikos CK 3.182 str. 1 d. nurodytų asmenų (vaiko tėvų; artimų giminaičių; valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos; prokuroro) pareikštą reikalavimą apriboti tėvų valdžią, turi būti nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų - galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remiantis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, turi būti sprendžiama, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitą reikšmingą aspektą, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, neturi būti pažeidžiamos vaiko teisės į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 3 d.), nes šeimos išskyrimas yra itin rimtas pasekmes sukeliančio pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Sprendžiant pareikštą reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs nagrinėjamoje civ. byloje surinktų faktinių duomenų visetą, teismas sprendžia, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo apriboti atsakovų - J. J. ir M. J. tėvų valdžią nepilnametės dukros M. J. atžvilgiu.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, civ. byloje tarp šalių nėra ginčo, kad nuo vienerių metų amžiaus M. J. gyveno kartu su ieškove G. L., pastarosios namuose - (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad M. J. ieškovės namuose liko gyventi visų nurodytų asmenų bendro susitarimo pagrindu, t.y. G. L., J. J. ir M. J. gera valia susitarė, kad kurį laiką nepilnametę M. J., savo namuose paaugins močiutė, kol atsakovai įsikurs įsigytoje sodyboje, kol paaugs jų antroji dukra A. J.. Nors M. J. ieškovės G. L. namuose gyveno iki 2016-02-19, tačiau jai nebuvo nustatyta nei laikinoji, nei nuolatinė globa.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-12 įsakymu Nr. (7.7)-A3-2015/131 J. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (T. 1, b.l. 79). Paaiškėjus, kad J. J. šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. DV-1432 ji buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nurodytoje savivaldybėje (T. 1, b.l. 76). Tačiau Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl nagrinėjamoje civ. byloje kilusio ginčo aiškiai nurodyta, kad lankantis J. J. šeimoje nebuvo nustatyta nei vieno socialinės rizikos faktoriaus, kurie buvo išvardinti atsakovės šeimą įrašant į apskaitą (T. 1, b.l. 74-75). Kad tokių rizikos faktorių nėra, o J. J. tinkamai rūpinasi savo nepilnametėmis dukromis, sudaro joms tinkamas gyvenimo sąlygas, teismo posėdžio metu patvirtino ir Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas G. P.. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-25 rašte Nr. (23.10) VTAS-R3-835 nurodyta, kad J. J. stengiasi rūpintis savo nepilnamete dukra A. J., tenkina jos poreikius, namuose visada švaru, tvarkinga, maisto yra pakankamai, girtavimo atveju neužfiksuota (T. 1, b.l. 42). Analogiška informacija yra išdėstyta ir Marijampolės socialinės pagalbos centro 2015-11-16 rašte Nr. 4-125 (T. 1, b.l. 43). J. J. nėra teista, nėra niekada bausta administracine tvarka (T. 1, b.l. 129, 133). M. J. taip pat neteistas, administracine tvarka baustas vos vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykdymą (T. 1, b.l. 130, 134). Duomenų apie tai, kad J. J. ir M. J. piktnaudžiautų alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, nagrinėjamoje civ. byloje nėra pateikta.
J. J. niekur nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje ir gauna 109,00 EUR dydžio nedarbo draudimo išmokas (T. 1, b.l. 95). Nors civ. byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovo M. J. oficialią darbo vietą bei jo gaunamų darbinių pajamų dydį, tačiau jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Anglijoje, Londone, maisto produktų rūšiuotoju. Tokius atsakovo paaiškinimus iš dalies patvirtina tarptautiniai mokėjimo pavedimai, atlikti 2015 m. liepos mėn. - 2016 m. vasario mėn. laikotarpiu, liudijantys, kad M. J. atlieka periodinius pinigų pervedimus į J. J. banko sąskaitą, nepilnametės dukros A. J. banko sąskaitą, taip pat ir į savo asmeninę banko sąskaitą (T. 2, b.l. 8-20).
J. J. ir M. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 98-102). Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-09-15 (naujausiame) šeimos aplankymo akte yra detaliai užfiksuotos atsakovų šeimos gyvenimo sąlygos - gyvenamasis namas senas, jam reikalinga renovacija; viduje atliktas kosmetinis remontas, suremontuota krosnis, įvestas vandentiekis; namuose šviesu ir tvarkinga; nors namas mažas ir jame tik vienas kambarys ir virtuvė, tačiau yra visi būtiniausi baldai, elektronikos prietaisai, nešiojamas kompiuteris (T. 1, b.l. 78).
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-24 vaiko nuomonėje (T. 1, b.l. 45) užfiksuota, kad apklausta nepilnametė M. J. nurodė, jog: nori gyventi su mama, tėte ir seserimi, bet močiutė neleidžia; su mama bendrauja per SKYPE; mama kviečia ją gyventi, bet močiutė sakė, kad nagais ragais darys, kad ji pasiliktų pas ją; su seserimi bendrauja kiekvieną dieną; mama ją kvietė į svečius, bet močiutė neleido.
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 380 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos CK 3.183 str. 3 d. nuostatomis, teismo posėdžio metu betarpiškai buvo išklausyta nepilnametė M. J.. Ji paaiškino, kad: dabar gyvena su mama ir seserimi A.; kartu su mama jai sekasi gyventi gerai; anksčiau ji gyveno kartu su močiute; pas močiute jai gyventi nelabai patiko; kai gyveno pas močiute, visada norėjo gyventi kartu su mama; pati apsisprendė ir savo noru persikėlė gyventi pas tėvus; savo tėvų ji yra labai pasiilgusi; su seserimi santykiai normalūs, kartais jos pasipeša; jų šeima gyvena name, ten yra du kambariai, ji turi kompiuterį, žaislų; mama su ja elgiasi gerai, rūpinasi ja, daro valdyti; kai mama paprašo, ji jai padeda; tėtis šiuo metu gyvena Anglijoje; su tėčiu bendrauja per SKYPE ar FACEBOOK, apie 3-4 kartus per savaite; tėtis siunčia namo pinigus, jai mama taip pat duoda pinigų; ji pradėjo eiti į naują mokyklą; pradžioje ten buvo nesmagu, tačiau dabar jau baigia ten priprasti; jos sesuo taip pat lanko tą pačią mokyklą; mokslai sekasi gerai, ketina stoti mokytis į profesinę mokyklą, nori būti kirpėja; mama bendrauti su močiute nedraudžia.
Nurodytų faktinių duomenų visetas liudija, kad ilgą laiką (apie 14 m.) M. J. gyveno ieškovės G. L. namuose esant visų ginčo šalių (ieškovės ir atsakovų) bendram sutarimui dėl to. Sutiktina su tuo, kad nurodytų laikotarpiu didesnioji M. J. priežiūros ir auklėjimo dalis teko būtent ieškovei, tačiau nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, jog atsakovai - J. J. ir M. J., tuo metu buvo visiškai susišalinę nuo nepilnametės dukros priežiūros, rūpinimosi ja ir jos auklėjimo, visiškai nesidomėjo jos gyvenimu, pažeidinėjo M. J. teises ar kenkė jos interesams. Šiuo metu, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), M. J. jau gyvena kartu su savo tėvais ir seserimi, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nuo (duomenys neskelbtini) lanko Sasnavos pagrindinės mokyklos Lygumų pagrindinio ugdymo skyrių. Atsakovų - J. J. ir M. J. buities sąlygos yra tinkamos - jie turi nuosavybės teise priklausančią sodybą, kurioje yra sudarytos tinkamos sąlygos šeimos ir nepilnamečių vaikų normaliam gyvenimui. Atsakovų šeima turi pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui, kurias sudaro J. J. gaunamos socialinės išmokos ir M. J. uždirbamos bei į Lietuvą, savo šeimai, siunčiamos darbinės pajamos. Piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų ar nepilnamečių vaikų nepriežiūros atvejų, atsakovų - J. J. ir M. J. šeimoje nėra nustatyta. Nagrinėjamoje civ. byloje nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, jog J. J. ir M. J. vengia prižiūrėti savo vaikus ar jais nesirūpina, žiauriai su jais elgęsi, savo elgesiu daro jiems žalingą įtaką, ar kaip nors kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia. Pati nepilnametė M. J., kuri yra pakankamai didelio (15 m.) amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, kad visada svajojo gyventi kartu su savo tėvais ir seserimi, jai gyventi su mama labai patinka, ji ir toliau ten nori gyventi, o grįžti gyventi pas močiutę tikrai nenorėtų.
Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenustačius Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 d. numatytų pagrindų tėvų valdžios ribojimui, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieškovės G. L. 2015-11-30 ieškinio reikalavimas dėl atsakovų - J. J. ir M. J. tėvų valdžios apribojimo dukros M. J. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).
Kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetus pagrindinį ieškovės ieškinio reikalavimą, netenkintini ir visi likę (išvestiniai) G. L. reikalavimai (dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, dėl globėjo jam paskyrimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo jam vaikui priteisimo).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovė J. J. nagrinėjamoje civ. byloje patyrė 200 EUR dydžio išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (T. 2, b.l. 25), o atsakovas M. J. patyrė 100,00 EUR dydžio išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (T. 2, b.l. 24). Minėtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į civ. bylos sudėtingumą, joje vykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, teismo posėdžių trukmę, yra realios ir protingos, neviršijančios LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos atsakovams yra priteistinos iš ieškovės G. L. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).
Civ. bylos Nr. 2-136-950/2016 nagrinėjimo metu buvo patirtos 29,55 EUR dydžio išlaidos, susijusios su šalių bei teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės G. L. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 178 str., 183 str., 185 str., 187 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovės G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-11-30 ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, patirtas bylinėjimosi išlaidas - 200,00 EUR (du šimtai EUR) advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, patirtas bylinėjimosi išlaidas - 100,00 EUR (vienas šimtas EUR) advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 29,55 EUR (dvidešimt devyni EUR, 55 ct.). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.