Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 34 MGL (1 700 €) bauda. 2023 m. rugsėjo 29 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. V. 2023 m. spalio 8 d. apie 13³⁴ val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0127, patikros sertifikato Nr. 1937817, nustatyta 1,83 promilių), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamais E. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad (2023 m.) rugsėjo 29 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. (Išėjęs į laisvę), Marijampolėje nusipirko mašiną, bet neperregistravo jos savo vardu. Vėliau ketino įgyti vairuotojo pažymėjimą. Moka vairuoti nuo mažų dienų. Įvykio dieną Šiauliuose prie (duomenys neskelbtini) su benamiais gėrė alų. Norėjo pastatyti mašiną į kiemą, kad ji nestovėtų (važiuojamojoje kelio dalyje). Bevažiuojant nukrito telefonas. Jis pasilenkė paimti telefoną ir kliudė bordiūrą. Žmonės iškvietė policiją. Sustoję pusvalandį pastovėjo. Išgėrė degtinės. Pirmu pūtinu galėjo nustatyti 1,83 (promilių); antru pūtimu nustatė 1,90 (promilių). 2019 m. buvo teistas už analogišką nusikaltimą.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 9 d. apklaustas įtariamuoju E. V. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 138-139).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 8 d. liudytojas D. M. parodė (1 t., b. l. 27-28, 31-32), kad su sūnumi ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Prie pakilimo tako į parduotuvę pastebėjo atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis užvažiavo ant borto ir sugadino abu dešinės pusės ratus; po smūgio ratai prakiuro. Iš automobilio išlipęs vairuotojas svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Liudytojas D. M. pamatęs, kad vairuotojas nori pasišalinti, iškvietė policijos pareigūnus.

D. M. 2023 m. spalio 8 d. elektroniniame laiške (1 t., b. l. 33-34) rašė, kad 2023 m. spalio 8 d. su sūnumi ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Lipdamas rampa į parduotuvę, išgirdo didžiulį trenksmą. Matė, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ dešiniaisiais ratais važiavo per šaligatvį ir pasuko kairėn. Vairuotojas spėjo išvengti smūgio į namo sieną ir apšvietimo stulpą. Nuvažiavęs nuo šaligatvio ir kiek pavažiavęs, vairuotojas sustojo, išlipo ir apžiūrėjo automobilį. Automobilio padangos buvo prakirstos. Vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti. Jis sėdo atgal į automobilį ir įvažiavo į naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ kiemą adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir sustojo. D. M. nedvejodamas paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Pridėjo vairuotojo nuotrauką prie pareigūnų automobilio (1 t., b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 7 d. liudytoja policijos pareigūnė Ž. Ž. parodė (1 t., b. l. 38-39), kad įvykio vietoje juos (pareigūnus) pasitiko pranešėjas D. M.. Pranešėjas matė, kaip pilkas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link, užvažiavo ant bortelio ir pradūrė abu dešinės pusės ratus; pavažiavęs kelis metrus, sustojo. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilį ir vėl nuvažiavo. D. M. įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui E. V. nustatė 1,83 promilių. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio vyriausioji patrulė Ž. Ž. 2023 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl neblaivaus vairuotojo Roik:0123000606903“ (1 t., b. l. 41-42) rašė, kad iš budėtojo gavo pranešimą apie vairuotoją, kuris, važiuodamas dideliu greičiu, apgadino savo automobilį, bordiūrą ir stulpą. Įtariama, kad vairuotojas neblaivus. Automobilis pasislėpė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kieme.

Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas D. M.. Pranešėjas paaiškino, kad matė, kaip pilkas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gatvės link, užvažiavo ant borto ir sugadino dešinės pusės du ratus, po smūgio ratai prakiuro. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, pavažiavęs kelis metrus, sustojo ir išlipo apžiūrėti automobilį. Grįžęs į automobilį, vėl pradėjo važiuoti. Vairuotojas įvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten pasislėpė.

Pareigūnai priėjo prie minėto automobilio. Iš vairuotojo pusės išlipo E. V.. Vairuotojas prisipažino, kad vairavo automobilį, tačiau tikino, kad alkoholį vartojo automobilyje sustojęs, prieš 20 min. Pirmo pūtimo metu 14¹⁸ val. E. V. nustatė 1,83 promilių, antro pūtimo metu 14³⁴ val. – 1,90 promilių. Automobilyje sėdėjo akivaizdžiai neblaivūs V. G. ir A. L.. E. V. pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškėjo, kad jis neturi įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemonių. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ neįregistruotas E. V. vardu; neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privaloma techninė apžiūra. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas.

Neblaivumo nustatymo 2023 m. spalio 8 d. akte (1 t., b. l. 44) nurodyta, kad E. V. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 1937817) pirmu tikrinimu 14¹⁸ val. nustatyta 1,83 promilių; antru tikrinimu 14³⁴ val. – 1,90 promilių.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2023 m. spalio 8 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 10-23) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. spalio 30 d. protokole (1 t., b. l. 48-49) užfiksuota garso įrašo, liudytojui D. M. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. gruodžio 12-13 d. protokole (1 t., b. l. 50-51) aprašyta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra.

I. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai, kai jis, apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, todėl ji gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79, 85). Nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo nuo 1996 m. gegužės 14 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 89-90; 2 t., b. l. 29-30). Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 8 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 88). 2023 m. spalio 8 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka bei jai neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. 2023 m. gruodžio 11 d. baustas už tai, kad įsigijęs Lietuvos Respublikoje registruotą ir turinčių suteiktą SDK transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė VĮ „Regitra“ įgijimo deklaracijos. Nėra informacijos apie baudų sumokėjimą (1 t., b. l. 92-94). 2000-2022 m. Lietuvoje teistas 11 kartų. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei: vagystės, sukčiavimai. 2019 m. spalio 9 d. teistas už analogišką nusikalstamą veiką. 2013-2020 m. 9 kartus teistas Vokietijoje: už vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti, kitas nusikalstamas veikas. 2009 m. 2 kartus teistas Ispanijoje už su vagyste susijusius nusikaltimus. 2010-2011 m. 2 kartus teistas Didžiojoje Britanojoje už vagystes ir valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam. 2014 m. teistas Belgijoje už vagystę, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais (1 t., b. l. 96-125; 2 t., b. l. 1-28). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Skirti kaltinamajam baudą būtų neefektyvu, nes jis turi ir administracinių, ir kriminalinių baudų, bet jų gera valia nemoka. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už vairavimą neblaiviam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas šiek tiek didesnį už sankcijos vidurkį (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1730-771/2019, už nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skyrė kaltinamajam 51 MGL baudą, 51 MGL baudą sumažino vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 €) baudos; į atliktą baudą santykiu 1:2 įskaitė kaltinamojo laikino sulaikymo laiką (2 paras) ir laikė, kad jis sumokėjo 4 MGL baudos. Liko mokėti 30 MGL (1 500 €) baudą. 2019 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis raštas (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-771/2022, už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skyrė kaltinamajam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaudamiesi BK 64 straipsnio 2 dalimi, ją subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 34 MGL baudos bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę: 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo ir 34 MGL (1 700 €) baudą. Išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 65, 72-73). Kaltinamasis 2023 m. rugsėjo 29 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 12).

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-771/2022 skirta ir nesumokėta subendrinta baudos dalimi – 34 MGL (1 700 €) ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-407-771/2022 skirta subendrinta baudos dalis – 34 MGL (1 700 €) viršija Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1730-771/2019 po laikino sulaikymo įskaitymo nustatytą likusią mokėti baudos dalį – 30 MGL (1 500 €).

Remiantis 2024 m. kovo 8 d. išrašu iš antstolių informacinės sistemos registro, išieškoma suma lygi 1 675,07 € (2 t., b. l. 31-32).

Tokiu atveju, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama iki šiol nesumokėta baudos dalimi – 1 475,07 € (1 700 € bauda - 200 € laikinas sulaikymas - 24,93 € sumokėti ar išieškoti iš skolininko) ir nustatoma galutinė subendrinta bausmė: 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1 475,07 € bauda.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis už vairavimą esant neblaiviam Lietuvos baudžiamojon atsakomybėn traukiamas antrą kartą. 2016 m. teistas Vokietijoje už analogišką nusikalstamą veiką. Tad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų galima pasiekti jos tikslų: prevencinių (sulaikymo) ir atgrasymo nuo naujų (ypač analogiškų) nusikalstamų veikų, auklėjamųjų ir/arba atpildo, todėl netaiko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, keleivių, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai, gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas didesnis už vidurkį.

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės 2023 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje (1 t., b. l. 55-56) rašoma, kad K. H. pardavė E. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau E. V. neperregistravo automobilio savo vardu.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke prie 1 tomo galinio viršelio, ir užvedimo raktelis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155-159, 162-163), paliekamas galioti, kol automobilis bus konfiskuotas (BPK 151 str.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142-144) ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 146-148) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. V. skirtą sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su iki šiol nesumokėta 1 475,07 € baudos dalimi ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 475,07 € baudą.

Laikyti, kad baudos mokėjimo terminas suėjo 2022 m. rugsėjo 7 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. atvykimo į laisvės atėmimo (areštinės) vietą arba jo laikino sulaikymo (suėmimo), jei to prireiktų.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

Išaiškinti E. V., kad uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise, paskirtas su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką (3 metus) po to, kai jis baigs atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą K. H. vardu, faktiškai priklausantį E. V., saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu voke, prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. H. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį E. V., taikyti tol, kol bus konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

E. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė, po to panaikinti.

Pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, E. V. dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti laisvės atėmimo (areštinės) vietos administracijai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, darytais įvykio vietoje, prisegtą voke prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.