Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2019 m. sausio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 2-23), patikslintu skundu (I t., b. l 135-137), atsikirtimais į atsiliepimą (II t., b. l. 4-6) bei pranešimu (II t., b. l. 15) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Klaipėdos AVPK) 22 000 € neturtinės žalos atlyginimą už laikymą Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis periodiškai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. vasario 13 d.

Pareiškėjas 2 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad nebuvo užtikrinamas minimalus kiekvienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Mano, kad skaičiuojant šį plotą iš bendro kameros ploto turi būti atimamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, o laikant asmenį vienvietėje kameroje ši norma turi būti didesnė. Teigia, kad dėl šių aplinkybių buvo sunku judėti, trūko privatumo, patyrė diskomfortą, trūko oro, jautėsi nemalonūs kvapai, pykosi su kitais kameroje laikomais asmenimis, tapo konfliktiškas, irzlus, sunerimęs, neišsimiegodavo, jausdavo nuovargį, nepailsėdavo, skaudėdavo galvą, pykindavo. Mano, kad vertinant šią žalą būtina atsižvelgti į tai, jog nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė, neturėjo galimybės dalyvauti užimtumo programose, galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, gauti natūralios šviesos ir oro, pakankamai šilumos, nebuvo užtikrintas bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas, buvo tiekiamas atšalęs maistas, prie stalo neužtekdavo visiems vietos.

2 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad nebuvo laikomasi reikalavimo areštinėje laikomam asmeniui sudaryti galimybę ilgiau nei vieną valandą per parą būti lauke, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo kenksmingos ir higienos normų neatitinkančios sąlygos. Kiemeliai buvo nešvarūs, aprašinėti necenzūriniais žodžiais, į kiemelius vesdavo neatsižvelgiant į oro sąlygas arba stengdavosi išvesti tik blogomis oro sąlygomis. Nurodo, kad dėl to būdavo nejauku, jautė stresą, baimę.

3 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad kamerose buvo nustatytų reikalavimų neatitinkantis apšvietimas ir ventiliacija. Paaiškina, jog areštinėje ant kamerų langų yra uždėtos grotos ir neskaidrios plastmasinės plokštės, kurios mažina natūralios šviesos bei gryno oro patekimą į kameras. Teigia, kad dėl to kameroje nuo 6 val. ryto iki 22 val. nakties pastoviai turėdavo būti įjungta dirbtinė apšvieta, kuri būdavo ganėtinai stipri, dėl to skaudėdavo akis, jausdavosi nemalonūs kvapai, skaudėdavo galvą, pykindavo.

3 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad areštinėje nebuvo išduodama patalynė, higienos priemonės, rankšluosčiai, nebuvo sudarytos sąlygos plautis ir džiovintis rūbus, sanitarinis mazgas buvo nehigieniškas ir neužtikrinantis privatumo – nepakankamai atitvertas nuo gyvenamųjų patalpų, nebuvo užtikrinta galimybė savalaikiai bei du kartus per savaitę naudotis dušu, duše nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, vanduo būdavo tai per šaltas tai per karštas, dažnai apskritai nebūdavo šilto (karšto) vandens, kameros buvo drėgnos, nešvarios, nedezinfekuotos ir nederatizuotos nuo buitinių parazitų, kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, šalia kamerų buvo įrengti šiukšlių konteineriai. Paaiškina, kad deratizacija, dezinfekcija nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų ir atlikta buvo neefektyvi, be to, iš karto po tokios procedūros, jos neišvėdinus, laikomi asmenys buvo vedami į kamerą atgal, todėl buvo verčiami kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams. Dėl tokių sąlygų sklisdavo nemalonūs kvapai, tekdavo vaikščioti su purvinais, nešvariais išprakaituotais rūbais, jautėsi nemaloniai, buvo išbertas, niežėdavo ir nusikasydavo kūną, be to, oda pleiskanodavo, būdavo jautri, raudona, perštėdavo. Teigia, kad patyrė didelį stresą, nemalonius gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nejaukumą, diskomfortą, pažeminimą, buvo pažeistas orumas, skaudėdavo galva, pykindavo. Nurodo, kad net ir tuo metu, kai kamerose laikomas vienas patyrė didžiulius nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą negalėdamas pasinaudoti tualetu privačiai, kadangi pareigūnai stebėdavo per vaizdo kameras, kameroje smirdėdavo iš tualeto sklindanti smarvė. Teigia, kad gyvenamuosiuose kamerose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, dažnu atveju įrengtos virš sanitarinio mazgo.

2 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad tiekiamas maistas nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, neatitiko nustatyto kiekio, būdavo atšalęs, nekokybiškas, neatitinkantis pareiškėjo, kaip sportuojančio vyro, fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nebuvo sąlygų eiti į valgyklą, maistą dalindavo nehigieniškai.

2 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad buvo laikomas vienvietėse kamerose neatsižvelgiant į tai, jog nuo 2017 m. sausio 12 d. yra įtrauktas į linkusių nusižudyti asmenų sąrašą, nėra įrengta patalpų atlikti religines apeigas, nebuvo sudaryta galimybė lankytis bažnyčioje (koplyčioje) ir sekmadieniais pasimelsti, nebuvo sudarytos sąlygos išsilyginti rūbus. Teigia, kad dėl to patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, gėdą, orumo pažeminimą.

2 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad nebuvo užtikrinta apsauga dėl savęs žalojimosi, savižudybės. Paaiškina, jog yra priskirtas didelei rizikos grupei dėl kėsinimosi nusižudyti, savęs žalojimosi, tačiau buvo laikomas vienvietėse kamerose. Nurodo, kad psichologas ir psichiatras rekomendavo nelaikyti jo vieno kameroje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio, todėl jautėsi blogai, emociškai sukrėstas, sumažėjo socialinis bendravimas, kiti bendravimo įgūdžiai, serga depresija, dažnai gėrė įvairius jam paskirtus vaistus nuo nemigos, depresijos, dažnai žalodavosi, laikydavosi bado streiko. Mano, kad būdavo laikomas vienvietėse kamerose siekiant žlugdyti jį kaip asmenybę, daryti spaudimą, siaubą ir panašiai, todėl vertina, jog buvo kankinamas.

1 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas reikiamomis priemonėmis – pašto vokais, rašikliais, popieriumi ir panašiai. Nurodo, kad šių priemonių tekdavo skolintis iš kitų areštinėje laikomų asmenų, todėl patyrė gėdą, pažeminimą.

5 000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti už tai, kad buvo nuolat filmuojamas ir klausomasi jo pokalbių.

Pareiškėjas apibendrindamas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali iki šiol ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybė. Teigia, kad visa tai turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui, palaužė jį dvasiškai ir sugniuždė kaip asmenybę. Nurodo, jog patyrė tikrą siaubą, pragarą ir neišblėstamą neigiamą poveikį garbei ir orumui, sveikatos būklei, psichologinei būsenai visam likusiam gyvenimui. Neigiami išgyvenimai, potyriai, siaubą krečiantys vaizdai liks prisiminimuose ir vaizduotėje visą gyvenimą. Nurodo, kad patyrė gėdą, pažeminimą, tad grįžęs iš areštinės į tardymo izoliatorių žymiai daugiau ir dažniau sirgdavo, skaudėdavo galvą nei būnant laisvėje. Nurodo, kad susirgo įvairiomis ligomis, tame tarpe ir Gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito, kuri dažnais atvejais pasireiškia dėl didžiulės patiriamos įtampos, streso. Teigia, kad psichologas-psichiatras padarė išvadą, jog jam būtinas psichoterapinis gydymas ir aplinkos pakeitimas. Nurodo, kad dažnai gėrė vaistus nuo nemigos ir patiriamo streso, raminančius, nuolatos lankėsi pas psichologą.

Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 54-58) bei atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b. l. 146-148) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti jo skundus kaip nepagrįstus.

Teigia, kad kontroliuojančių institucijų vykusių patikrinimų metu nėra buvę nustatyta atvejų, kuriais būtų konstatuoti pareiškėjo nurodyti pažeidimai. Pažymi, jog pareiškėjas buvimo areštinėje metu kreipėsi su sveikatos nusiskundimais į bendruomenės slaugytoją ir jam du kartus buvo suteikta medicininė pagalba, kitais atvejais pareiškėjas kreipėsi dietinio maitinimo klausimu, tačiau dėl kitų pažeidimų, nurodytų skunde teismui, areštinės administracijai nesiskundė.

Pareiškėjo teiginiai, jog buvimo areštinėje metu jis negalėjo naudotis teisėmis, turimomis tardymo izoliatoriuje (pvz., skalbti bei džiovinti rūbus, naudotis užimtumo programomis) ir namuose (pvz., išsilyginti rūbus, lankytis mišiose, naudotis dušu pagal poreikį) yra nepagrįsti, nes tokios teisės asmenims, laikomiems teritorinių policijos komisariatų areštinėse nėra numatytos. Paaiškina, jog, esant neatidėliotinam reikalui, yra galimybė rūbus skalbti ir džiovinti areštinės kameroje įrengtame sanitariniame mazge.

Teigia, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas naujoje areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėda, kuri veikia ir 2015 m. gruodžio 22 d. aktu yra pripažinta tinkama eksploatacijai – areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos. Nurodo, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas ir saugomas nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. vasario 13 d., iš viso ne daugiau kaip 29 paras. Paaiškina, kad teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, pažeistas nebuvo. Teigia, kad areštantų dienotvarkė yra nustatyta. Sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos atitvertos pilnai (visiškai), todėl tiek asmenys esantys kamerose, tiek pareigūnai galimybės matyti (stebėti) asmenį, atliekantį gamtinius reikalus, neturi. Pažymi, jog areštinėje 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atlikti areštinės patalpų perdarymo darbai–sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos 170 cm atskiriamosiomis pertvaromis ir 120 cm varstomosiomis durimis. Nurodo, kad areštinės langai grotuoti apsauginėmis bei signalinėmis grotomis vadovaujantis teisės aktais. Teigia, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu 2016 m. liepos 20 d. leista areštinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimą. Paaiškina, kad areštinės patalpose vaizdo stebėjimo kameros įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, areštinės pastatų, patalpų ir turto apsaugą ir kad areštinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo zona). Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais pareiškėjui areštinėje buvo suteikta teisė naudotis dušu. Pareiškėjas areštinėje buvo aprūpintas muilu, tualetiniu popieriumi, vokais, rašymo priemone ir popieriumi, kurios pareiškėjui buvo išduotos pagal jo prašymus, vadovaujantis teisingumo, objektyvumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Areštinėje pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien 1 val. pasivaikščioti gryname ore, tačiau kai kuriais atvejais jis atsisakydavo pasinaudoti pasivaikščiojimo teise. Pareiškėjas buvo aprūpintas lova, minkštuoju inventoriumi ir patalynės komplektu.

Paaiškina, kad maitinimo paslaugos teikėjas pagamintus (paruoštus naudoti) patiekalus patiekia ir areštinėje laikomiems asmenims išdalina vienkartiniuose induose, kartu pateikia vienkartinius įrankius valgymui, o areštinės pareigūnai maisto gamyboje ir maisto išdavime nedalyvauja. Teigia, kad areštinėje yra vykdoma gautų patiekalų temperatūros kontrolė, o tiekiamo maisto kokybę tikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba. Nurodo, kad apie tai, jog patikrinimų metu būtų nustatyti pažeidimai duomenų nėra.

Teigia, kad areštinėje yra įrengtos patalpos religinėms apeigoms atlikti, tačiau iš pareiškėjo nė karto negauta prašymų naudotis šiomis patalpomis. Pažymi, kad pareiškėjas areštinėje nebandė žudytis ir nebuvo priskirtas linkusių žalotis ar žudytis kategorijai ir jis buvimo areštinėje metu neteikė prašymų laikyti jį kameroje ne vieną. Areštinės pasivaikščiojimo kiemelių sienos yra švarios (neaprašinėtos), kiemeliai valomi kasdien ir yra tvarkingi. Nurodo, kad areštinės teritorijoje nėra šiukšlių konteinerių.

Teigia, jog pareiškėjas tik daro prielaidą, kad jam būnant areštinėje, areštinės kamerose buvo klausomasi jo pokalbių. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nenurodo kaip pasireiškė dėl to neva jo patirta neturtinė žala bei kokias pasekmes ji sukėlė. Areštinės kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., sanitarinio mazgo zona). Teigia, kad naudojamomis techninėmis priemonėmis pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos, jam žalos nepadarė.

Nurodo, kad išvykdamas iš areštinės pareiškėjas pasirašė ant į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo patvirtindamas, jog išvykstant iš areštinės pretenzijų neturi. Pažymi, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra, be to, tai tiesiogiai nėra susiję su pareigūnų dirbančių areštinėje veiksmais.

Pareiškėjas ar jo atstovas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. B. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį šio komisariato areštinėje.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo

Pagal Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2018 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime (2018 m. rugsėjo 13 d., reg. Nr. 30-PR2-19323) „Dėl S. B. skundo“ (I t., b. l. 89-92) (toliau – ir Tarybinis pranešimas) bei pareiškėjo kortelės išraše (I t., b. l. 93-100) (toliau – ir Išrašas) pateikiamą informaciją matyti, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. vasario 13 d. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kokiu tiksliai laiku pareiškėjas buvo pristatomas ir išvežamas iš areštinės, laikytina, jog iš viso jis buvo laikomas 37 paras.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas, SVĮ).

Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (SVĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (SVĮ 2 straipsnio 2 dalis). SVĮ 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas).

Suėmimo vykdymo įstatymo nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal SVĮ jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Taisyklių 1 punktas).

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs teismui reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Dėl kamerų plotų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Taisyklių 58 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Tarnybinio pranešimo duomenimis pareiškėją laikant Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2018 m. vasario 13 d., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko nuo 5,2 kv. m iki 11,02 kv. m kameros ploto. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Klaipėdos AVPK areštinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, buvo didesnis nei 5 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, pažymėtina, kad į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Tarnybinio pranešimo duomenimis pareiškėjas kai kuriais laikotarpiais (25 paras) buvo laikomas vienas kameroje ir jam neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, tekdavo nuo 5,83 kv. m iki 11,02 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo argumentai, jog vien dėl to, kad jis buvo laikomas vienvietėje areštinės kameroje, jam turėjo tekti daugiau ploto nei nustato teisės aktai, teisiškai nepagrįsti.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl pasivaikščiojimų

Pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, kad nebuvo laikomasi reikalavimo laikomam asmeniui sudaryti galimybe ilgiau nei vieną valandą per parą būti lauke, be to, pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo kenksmingos ir higienos normų neatitinkančios sąlygos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną; pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Taisyklių 38, 40 punktai nustato, kad policijos areštinės vadovo (jo nesant - policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo užtikrinti, kad areštantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore; vedami pasivaikščioti areštantai turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą.

Pagal Išraše pateiktus duomenis bei byloje pateiktus pareiškėjo atsisakymus pasinaudoti pasivaikščiojimo teise (I t., b. l. 101-108) nustatyta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo argumentai, jog jis turėjo teisę gryname ore pasivaikščioti ilgiau nei vieną valandą per dieną, teisiškai nepagrįsti. Pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netvarkingumo paneigia byloje pateiktos fotonuotraukos (I t., b. l. 59, 62, 83, 84). Pareiškėjo argumentai, kad jam turi būti siūloma pasivaikščioti į lauką tik geromis oro sąlygomis, taip pat teisiškai nepagrįsti.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl maitinimo

Pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad tiekiamas maistas nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, neatitiko nustatyto kiekio, būdavo atšalęs, nekokybiškas, neatitinkantis pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nebuvo sąlygų eiti į valgyklą, maistą dalindavo nehigieniškai.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad Policijos areštinėse laikomiems areštantams taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Taisyklių 63 punkte nurodyta, kad areštantai maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų); nepilnamečiai areštantai maitinami 4 kartus per dieną (maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4,5 valandos); valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytomis fiziologinėmis mitybos normomis. Taisyklių 64 punkte nurodyta, kad karštas maistas turi būti patiekiamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką; areštantams, kurie negali pavalgyti laiku, šiltas (pašildytas) maistas patiekiamas atskirai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintose Fiziologinėse mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustatytos fiziologinės mitybos normos atskiroms kalinamų asmenų grupėms: dirbantiems vyrams ir moterims, nedirbantiems vyrams ir moterims bei nepilnamečiams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintose Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui taip pat diferencijuojamas pagal atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius ir nedirbančius vyrus, dirbančias ir nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris. Remiantis tuo, pareiškėjo argumentai, jog jam turi būti tiekiamas maistas atsižvelgiant į tai, jog jis yra sportuojantis vyras, atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2017 m. rugsėjo 5 d. maitinimo paslaugas areštantams teikė įmonė „Kretingos maistas“ (2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 (I t., b. l. 74-78) pagrindu). Vadovaujantis šios sutarties 4 skyriuje įtvirtintomis pareigomis paslaugos teikėjas pagamintus (paruoštus naudoti) patiekalus patiekia ir areštinėje laikomiems asmenims išdalina vienkartiniuose induose, kartu pateikia vienkartinius įrankius valgymui. Nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. maitinimo paslaugas areštantams teikia UAB „Neringos logistika“ (2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis Nr. 30-4-ST2-124-(5.39) (I t., b. l. 70-73)). Maitinimo paslaugos teikėjas pagamintus (paruoštus naudoti) patiekalus patiekia ir areštinėje laikomiems asmenims išdalina vienkartiniuose induose, kartu pateikia vienkartinius įrankius valgymui (sutarties 4.2. punktas). Areštinėje yra vykdoma gautų patiekalų temperatūros kontrolė (I t., b. l. 131-133). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 8.1 punktu ši tarnyba, siekdama saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų, nesaugių maisto tvarkymo paslaugų teikimo. Apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis šiai tarnybai, kuri yra kompetentinga atlikti minėtus patikrinimus, ir kad patikrinimų metu būtų nustatyti pažeidimai, byloje duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo abstraktūs argumentai, susiję su maitinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl stebėjimo vaizdo kameromis

Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog buvo nuolat filmuojamas ir klausomasi jo pokalbių.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. SVĮ 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai; šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės.

Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.

Taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis nustatytos Europos parlamentos ir tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679). Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.

Iš teismui pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2R-4788-(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (I t., b. l. 69) turinio matyti, jog Klaipėdos AVPK suteikta teisė vykdyti vaizdo stebėjimą areštinės gyvenamosiose patalpose su sąlyga, jog bus užtikrinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnyje keliami reikalavimai, t. y. vaizdo stebėjimo priemones įrengti taip, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje teritorijos ar patalpos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

Iš pareiškėjo ir Klaipėdos AVPK byloje pateikto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2017 m. lapkričio 2 d. nurodymo Nr. 2R-6827-(2.13.) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (I t., b. l. 149-153, II t., b. l. 7-11) matyti, kad VDAI nurodė atnaujinti Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintą Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos AVPK tvarkos aprašą nustatant jame vaizdo stebėjimo tikslus ir apimtį bei nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvarkymą areštinėje ir sunaikinti anksčiau surinktus balso duomenis (garso įrašus). Konstatuota, kad Klaipėdos AVPK kamerose įrengtų vaizdo kamerų mikrofonais surinktus balso duomenis tvarko neteisėtai, neturėdamas ADTAĮ (redakcija galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus šių duomenų tvarkymui (rinkimui, naudojimui, saugojimui), ir neapibrėžtais, nenustatytais tikslais, ir tuo pažeidžia ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

Klaipėdos AVPK atsiliepimu nurodė, kad areštinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz. sanitarinio mazgo zona). Tokių aplinkybių nenustatė ir VDAI. Konstatuojama, jog nenustatyta, kad vaizdo duomenų tvarkymas pareiškėjo atžvilgiu būtų pažeidęs jo teises.

Dėl pokalbių klausymosi pažymima, kad pareiškėjas nenurodo kaip pasireiškė dėl to jo patirta neturtinė žala bei kokias pasekmes ji sukėlė. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl pokalbių klausymosi pareiškėjas į VDAI nesikreipė ir ši institucija, kuri yra kompetetinga tai įvertinti, tyrimo dėl pareiškėjo atžvilgiu taikyto pokalbių klausymosi nėra atlikusi, todėl nėra nustatyta, kad apskritai pareiškėjo pokalbių buvo klausomasi.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl laikymo vienvietėse kamerose

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo laikomas vienvietėse kamerose neatsižvelgiant į tai, jog nuo 2017 m. sausio 12 d. yra įtrauktas į linkusių nusižudyti asmenų sąrašą ir to, kad nebuvo užtikrinta apsauga dėl savęs žalojimosi, savižudybės.

Bylos duomenimis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos specialistės vertinimo pareiškėjo savižudybės rizikos požiūriu pagrindu pareiškėjui nuo 2017 m. sausio 13 d. skirta (pažymos Nr. 66/12-19), 2017 m. vasario 10 d. pratęsta (pažymos Nr. 66/12-81) neterminuotam laikotarpiui sustiprinta individuali priežiūra (I t., b. l. 32). Išrašo duomenimis nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės komisijos 2017 m. liepos 27 d. posėdžio protokolu Nr. 20/01-4441 pareiškėjas įtrauktas į asmenų, linkusių užpulti įskaitą.

Instrukcijos 34 punkte nurodyta, kad asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, taikomi papildomi režimo reikalavimai – atliekamos papildomos šių asmenų kratos ir kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros, vykdomas papildomas šių asmenų stebėjimas; papildomų asmens kratų, kamerų apžiūrų skaičių bei papildomo stebėjimo periodiškumą nustato policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas; jei į policijos areštinę iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos perkelto asmens byloje yra informacija apie asmens priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar asmens priskyrimą didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo, bandymo žudytis, polinkio užpulti ar priešintis pareigūnams ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje tokiam asmeniui taikomos sustiprintos priežiūros priemonės, šių priemonių įgyvendinimas tęsiamas ir policijos areštinėje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo linkusio žudytis ir užpulti laikymas vienvietėje nuolat vaizdo kameromis stebimoje kameroje būtent ir atitinka papildomus režimo reikalavimus, siekiant apsaugoti patį pareiškėją ir kitus areštinėje laikomus asmenis. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas buvimo areštinėje metu būtų teikęs prašymų laikyti jį kameroje ne vieną.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl aprūpinimo kanceliarinėmis priemonėmis

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog nebuvo tinkamai aprūpinamas reikiamomis priemonėmis – pašto vokais, rašikliais, popieriumi ir panašiai.

SVĮ 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų.

Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad jeigu areštantas neturi vokų, rašymo priemonių ir popieriaus laiškams, pasiūlymams, prašymams (pareiškimams), peticijoms ar skundams, adresuotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, gynėjui, teismui, kurio žinioje yra byla, Seimo kontrolieriui, vidaus reikalų ministrui, policijos generaliniam komisarui, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir valstybės tarnautojams, tarptautinėms institucijoms, surašyti ir jų prašo, apskrities vyriausiasis policijos komisariatas privalo aprūpinti jais areštantus iš apskrities vyriausiojo policijos komisariato lėšų; pašto išlaidas apmoka apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Minimuose teisės aktuose priemonių kiekis nenustatytas. Pagal byloje pateiktus pareiškėjo prašymus (I t., b. l. 109-112) matyti, jog pareiškėjas kartais vienu metu prašydavo po 5 ar net 10 vokų, 10-20 popieriaus lapų, nenurodydamas kokiu tikslu jų prašo, todėl teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, objektyvumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, buvo pagrįstai atsisakyta jam išduoti prašomą skaičių priemonių. Pažymėtina, kad visais atvejais pareiškėjas prašymuose patvirtino, kad bent dalis prašomų priemonių buvo jam išduotos.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl kitų higienos ir buities sąlygų

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog dėl ant kamerų langų uždėtų plastiko plokščių kamerose buvo nustatytų reikalavimų neatitinkantis apšvietimas ir ventiliacija, kameros buvo drėgnos, nešvarios, nedezinfekuotos ir nederatizuotos nuo buitinių parazitų, kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, kamerose laikomi asmenys buvo verčiami kvėpuoti nuodais skirtais buitiniams parazitams, šalia kamerų buvo įrengti šiukšlių konteineriai, areštinėje nebuvo išduodama patalyne, higienos priemonės, rankšluosčiai, nebuvo sudarytos sąlygos plautis ir džiovintis bei išsilyginti rūbus, sanitarinis mazgas buvo nehigieniškas ir neužtikrinantis privatumo – nepakankamai atitvertas nuo gyvenamųjų patalpų, nebuvo užtikrinta galimybė savalaikiai bei du kartus per savaitę naudotis dušu, duše nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, vanduo būdavo tai per šaltas tai per karštas, dažnai apskritai nebūdavo šilto (karšto) vandens, nėra įrengta patalpų atlikti religines apeigas, nebuvo sudaryta lankytis bažnyčioje (koplyčioje) bei sekmadieniais pasimelsti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.

Užtikrindami areštantų teisę tenkinti savo religinius poreikius, policijos areštinės pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu (Taisyklių 49 punktas). Religinėms apeigoms atlikti policijos areštinėje, atsižvelgiant į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, gali būti įrengiamos atitinkamos patalpos (Taisyklių 50 punktas). Ne rečiau kaip kartą per savaitę areštantams turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu, o naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną, o esant dideliam skaičiui areštantų ar šiems atvykus vakare (po 22 val.) – ne vėliau kaip kitą dieną turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu (Taisyklių 59 punktas). Areštantai jų prašymu turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, moterys – higieniniais įklotais (Taisyklių 60 punktas (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2018 m.. spalio 23 d.)). Areštantai privalo laikytis asmens higienos, kamerose palaikyti tvarką ir švarą. Jų visų turimų daiktų svoris neturi viršyti 30 kilogramų (į areštantams leidžiamų turėti bendrąją daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga) (Taisyklių 67 punktas).

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (HN 134:2015 13 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2018 m. spalio 31d.)). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas – gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (HN 134:2015 18 punktas). Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas; dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrenginiams, kirpykloje naudojamiems instrumentams ir/ar įrankiams valyti naudojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuoti (registruoti) biocidai (HN 134:2015 19 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Policijos areštinėje naudojami skalbiniai skalbiami ne policijos areštinėje esančioje skalbykloje (HN 134:2015 23 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 34 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (HN 134:2015 37 punktas). Gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (HN 134:2015 38 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims(HN 134:2015 42 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę(HN 134:2015 43 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (HN 134:2015 44 punktas).

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėda, kuri veikia pripažinus ją tinkama eksploatacijai komisijos aktu; į komisijos sudėtį įėjo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (po reorganizacijos – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas) atstovai, 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtintu aktu Nr. IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“ (I t., b. l. 85-86). Šiuo aktu patvirtinta, kad naujos areštinės patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos. Atsakovės atstovas nurodo, kad areštinės langai, vadovaujantis teisės aktais yra grotuoti apsauginėmis ir signalinėmis grotomis.

Atsakovės atstovas teigia, kad areštinės administracija, vadovaudamasi higienos norma HN 134:2015 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu aprašu organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo šalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją); kenksmingumo pašalinimą atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos centro priežiūros licenziją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; šias paslaugas Klaipėdos apsk. VPK areštinėje atlieka UAB „Švara ir dezinfekcija“. Byloje pateiktos šias aplinkybes patvirtinantys atliktų kenkėjų kontrolės darbų žurnalo fragmentai, ataskaitos, priėmimo- perdavimo aktai (I t., b. l. 168-203).

Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (anglų kalba – minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Europos Žmogaus teisių teismas taip pat yra nurodęs, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. (žr. pvz. 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 73–75 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją, 99 p.). Atsakovė atstovas nurodo, kad areštinės sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos atitvarais, jos atitvertos pilnai (visiškai), todėl tiek asmenys esantys kamerose, tiek pareigūnai galimybės matyti (stebėti) asmenį, atliekantį gamtinius reikalus, neturi. Pažymi, jog Klaipėdos AVPK 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atlikti areštinės patalpų perdarymo darbai, kuriuos atlikus areštinės patalpų perdarymo darbus sanitarinių mazgų zonos nuo gyvenamųjų patalpų atskirtos 170 cm atskiriamosiomis pertvaromis ir 120 cm varstomosiomis durimis. Byloje pateiktas darbų pirkimo-pardavimo sutartis (I t., b. l. 65-68).

Atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis dušu. Byloje pateikti šią aplinkybę patvirtinantys pareiškėjo prašymai (I t., b. l. 115-122), be to, šia aplinkybę patvirtina Išrašo duomenys. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašymuose patvirtino, kad pasinaudojo dušu, tačiau jokių pastabų nenurodė. Nurodo, kad pareiškėjas buvo aprūpintas muilu, tualetiniu popieriumi. Byloje pateikti pareiškėjo prašymai su patvirtinimu apie gautas šias priemones (I t., b. l. 109-112). Teigia, kad areštinėje pareiškėjas buvo aprūpintas lova, minkštuoju inventoriumi ir patalynės komplektu. Byloje pateikti šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai (I t., b. l. 113-114). Nurodo, kad areštinėje yra įrengtos patalpos religinėms apeigoms atlikti, tačiau areštinės administracija iš pareiškėjo negavo prašymų naudotis patalpomis pritaikytomis religinėms apeigoms atlikti. Paaiškina, jog areštinės teritorijoje nėra šiukšlių konteinerių ir kad jie yra prie Klaipėdos AVPK naudojamo žemės sklypo išorinės ribos, t. y. vietos iš kurios atliekų vežėjams yra galimybė netrukdomiems privažiuoti ir išvežti atliekų konteinerių turinį, konteineriai yra sandarūs ir turi dangčius.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įrodymų vertinimo aspektu pastebėtina, kad atsakovės atstovo paaiškinimuose nėra loginių klaidų ar akivaizdžiai melagingos informacijos, todėl spręstina, kad nėra pagrindo jais netikėti. Sutinkama su atsakovės argumentais, kad pareiškėjo skundas dėl perteklinių priedų skaičiaus ir perkrauto turinio, kuriame nurodyti teiginiai yra perpinti su pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aplinkybėmis ir sąlygomis, nėra aiškus. Taip pat sutiktina, kad teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, priešingai nei laisvės atėmimo įstaigų veiklą reglamentuojantys, nenumato lyginimo patalpos, skalbyklos ir džiovyklos areštinėje įrengimo. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pareiškėjas buvimo areštinėje metu neturėjo teisės naudotis teisėmis turimomis tardymo izoliatoriuje (skalbti bei džiovinti rūbus, dalyvauti užimtumo programose) ir namuose (išsilyginti rūbus, lankytis mišiose, naudotis dušu pagal poreikį), nes tokios teisės asmenims laikomiems teritorinių policijos komisariatų areštinėse nėra numatytos.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktas Nr. PA.3-230 (16.3.187.3.12) (I t., b. l. 81-82), 2017 m. liepos 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA.3-309 (16.3.187.3.12) (I t., b. l. 60-61), 2018 m. kovo 7 d. patikrinimo aktas Nr. (3-124.80)PA-766 (I t., b. l. 87-88), 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (3-124.80)PA-5579 (I t., b. l. 63-64). Pažymėtina, kad patikrinimų metu nenustatyta atvejų, kuriais būtų konstatuoti areštantų laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų, kurias savo skunde nurodo pareiškėjas, pažeidimai, t. y. teiginiai dėl: natūralios apšvietos (natūrali apšvieta užtikrinama); apsauginių uždangų iš skaidraus plastiko ant langų (galiojantys teisės aktai leidžia iš lauko pusės ant areštinės kamerų langų įrengti įvairias technines apsaugos priemones (grotas, apsaugines uždangas ir kt.) padedančias užtikrinti saugumą ir leidžiančias kontroliuoti priėjimą prie areštinės); vėdinimo – įrengtos mechaninė patalpų vėdinimo sistemos (sudaryta galimybė išvėdinti -patalpas per langus, oro judėjimo greitis atitinka reikalavimus); oro temperatūros; dirbtinio apšvietimo; prausimuisi tiekiamo vandens temperatūros – dušo patalpoje nustatyta 38 °C; profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) – nepasitvirtino aplinkybė, jog nevykdoma kamerų dezinfekcija (profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) vykdė UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami); parazitų kamerose nepastebėta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas išvykdamas iš areštinės ir pasirašydamas ant į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolų (I t., b. l. 123-130) patvirtino, jog pretenzijų neturi.

Darytina išvada, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra išgalvotos bei abstraktaus pobūdžio. Atsižvelgiant į gausius pareiškėjo nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Nėra pagrindo paneigti atsakovės atstovo teiginius, jog pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas, nėra.

Kadangi konstatuoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus jo atžvilgiu ir šioje dalyje nėra pagrindo, pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.