- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 2-202-635/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01713-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- DNSB „Bildukas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Verdainė“
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Tomas Leščinskas
atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau tekste – ir DNSB) „Bildukas“ atstovams G. A., advokatui Tomui Leščinskui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – ir UAB) „Verdainė“ atstovui E. P.,
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal R. P. ieškinį atsakovei DNSB „Bildukas“, trečiajam asmeniui UAB „Verdainė“ dėl bendrojo naudojimosi patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalys pateikė taikos sutartį, prašo ją tvirtinti, civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Iš ieškovo ir atsakovės pateiktos taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Sutarties 8 punktu šalys patvirtino, kad taikos sutartis jiems yra aiški jos patvirtinimo teisinės pasekmės išaiškintos ir suprantamos, t. y. kad teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią.
Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2018 m. vasario 28 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridėtinas prie bylos.
Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2d.). Kadangi buvo sumokėta 72,00 € žyminio mokesčio, ieškovui grąžintina 54,00 € žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys teismui pateikė taikos sutartį, kuria susitarė dėl bylos esmės, bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, o sutarties 5 punktu susitarė dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, prašant teismo paskirstyti šias bylinėjimosi išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ar sudarant taikos sutartį, reglamentuojamas CPK 94 straipsnyje, kurio 1 dalis numato bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiantį į šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis, o 2 dalis nustato, kad sudarius taikos sutartį, šalims nenumačius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas jų nepaskirsto.
Šalis susitarė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų, išskyrus išlaidas valstybei, spręstų teismas. Vertinant šį šalių susitarimo punktą, konstatuotina, kad šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų ir tvarkos.
Nustatyta, kad ieškovas turėjo 1130,45 Eur advokato išlaidų ir 72,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur advokato išlaidų.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais, kai byla išnagrinėjama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Taigi teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, leidžiančia nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, vėliau patikslino ieškinį ir prašė nustatyti bendrų patalpų naudojimosi tvarką, iš esmės siekdamas įgyti galimybę naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis. Šalys susitarė dėl ginčo patalpų, priklausančių atsakovui, atlygintinio perleidimo ieškovui, tai yra iš esmės šalims susitarus tokį sandorį šalys galėjo įforminti ir notarine tvarka. Šiuo atveju, atsakovas turi teisę, o ne pareigą perleisti turtą ieškovui ir šalių taikos sutartimi buvo tenkintas ieškovo ekonominis interesas, kurio atsakovas nebuvo pažeidęs. Vertinant šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo iniciatyva nebuvo pakankama ginčą išnagrinėti neteismine tvarka, siekiant įsigyti turtą iš atsakovo. Be to, ieškovo procesinis elgesys keičiant reikalavimus, prašant atidėti bylos nagrinėjimą dėl tinkamo pasirengimo bylai, sudaro pagrindą teismui manyti, kad visos bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl ieškovo veiksmų, o atsakovo kaltės dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų teismas nenustatė, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 str.2., 100 str.. 140 str. 3 d., 293 str. 1d.5p., 294-295 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
„Mes, ieškovas R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir atsakovas Daugiabučių namo savininkų bendrijos „Bildukas" įmonės kodas 177371033 atstovaujama bendrijos pirmininko G. A. civilinėje byloje Nr.2-202-635/2018 iškeltą pagal ieškovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Daugiabučių namo savininkų bendrijos „Bildukas" įmonės kodas 177371033, trečias asmuo UAB „Verdainė" įmonės kodas 177014145, dėl bendro naudojimosi patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo sudarėme sekančio turinio taikos sutartį:
Atsakovas Daugiabučių namo savininkų bendrijos „ Bildukas" perleidžia ieškovui R. P. nuosavybės teises bendro naudojimosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste plane pažymėtomis indeksais 1-1 (34,31 kv.m.) ir 1-13 (2,42 kv.m.).Ieškovas R. P. įsipareigoja už perleidžiamas jam nuosavybės teise patalpas išvardintas taikos sutarties 1 p. sumokėti Daugiabučių namo savininkų bendrijos „Bildukas" 5000 (penkis tūkstančius) Eur, Šią sumą sumokant per 5 (penkis) mėn., t.y. kiekvieno mėnesio iki 25 d. imtinai sumokant į bendrijos sąskaitą po 1000 (vienas tūkstantis ) Eur.Šalių susitarimu mokėjimai nurodyti taikos sutarties 2p. pradedami skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.Daugiabučių namo savininkų bendrijos „Bildukas" sutinka, kad (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste patalpose būtų vykdoma ūkinė komercinė veikla, keičiama šių patalpų paskirtis (iš gyvenamųjų patalpų į ūkinės komercinės paskirties patalpas).Šalys bylinėjimosi t.y. advokatų išlaidų, žyminio mokesčio priteisimo klausimą palieka spręsti teismui.Ieškovas R. P. įsipareigoja apmokėti teismo paskaičiuotas Valstybei mokėtinas išlaidas.Teismui patvirtinus taikos sutartį šalys prašo civilinę bylą nutraukti. Bylos nutraukimo sąlygos šalims yra suprantamos ir žinomos.
Taikos sutartis sudaryta trims egzemplioriais iš kurių po vieną paliekama kiekvienai šaliai, o trečias teismui tvirtinti.“
Civilinę bylą Nr. 2-202-635/2018, teisminio proceso Nr. 2-43-3-01713-2017-4 nutraukti.
Grąžinti ieškovui R. P. a.k. (duomenys neskelbtini), dalį – 54,00 € žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2017-06-16 mokėjimu, Mokėjimo užduoties kodas (ID): ZF32057. Mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti iš ieškovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,83 Eur pašto išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo Daugiabučių namo savininkų bendrijos „Bildukas" įmonės kodas 177371033 naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.