Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Virginijos Žindulienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. B. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., T. B. paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiauliu apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutine subendrinta bausme - laisves atemimas 3 metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes atlikimo laika T. B. iskaityta pagal Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendi atlikta bausme.

Aprašomoji dalis

nustate:

T. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininku grupeje su R. A., 2010 metais, laikotarpyje nuo rugsejo 24 d., 14 val. 30 min., iki spalio 3 d., 19 val. 00 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, budamas apsvaiges nuo alkoholio, R. A. atkabinus lauko duru spyna, isibrove i patalpa – N. P. ir E. P. nuomojama gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), Šeduvoje, Radviliškio rajone, ir pagrobe svetima, E. P. priklausanti 142 Lt vertes turta: 125 Lt vertes duju baliona su 17 Lt vertes reduktoriumi.

Taip pat apeliantas akcentuoja, kad jo padaryti antraeiliai veiksmai pagal sunkuma yra nedideli, žala, iš esmes, atlyginta, Šeduvos seniunijos charakterizuojamas teigiamai, todel mano, kad jam paskirta per didele bausme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla ir susipažinusi su byloje surinktais irodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir padare teisingas išvadas, kad T. B. veikdamas bendrininku grupeje su R. A. padare vagyste isibroves i patalpa, todel pagristai kvalifikavo jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d.

Pats T. B. apklausiamas teisiamajame posedyje (3 t., 167-168 b. l.) ir apeliaciniu skundu neneigia kartu su nuteistuoju R. A. iš nukentejusiuju E. ir N. P. namu išnešes, o veliau kitam asmeniui pardaves duju baliona, taciau tokio savo elgesio apeliantas nelaiko nusikalstamu ir tikina nesuprates, kad dalyvauja vagysteje, teigia manes, jog, tiesiog, padeda R. A. išnešti duju baliona, kuris nešti vienam butu per sunkus. Tokias apelianto versijas paneigia ne tik byloje surinkti ir teisiamajame posedyje ištirti irodymai, bet iš dalies ir jo paties atpasakotos ivykio aplinkybes.

Iš apelianto skundo turinio galima daryti išvada, kad nuteistasis T. B. visa kalte del duju baliono vagystes nori suversti kitam nuteistajam – R. A., kuris, be kita ko, teisiamajame posedyje taip pat bande deklaruoti savo vieno kalte del aptariamos vagystes, teigdamas, kad apeliantas apie vagyste nieko nežinojo ir jam vogti nepadejo (3 t., 167 b. l.). I tokius R. A. teiginius akivaizdžiai apeliuoja ir T. B., taciau byloje nustatyta ivykiu dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia bendra T. B. ir R. A. nusikalstamo sumanymo turini.

Teisiamajame posedyje T. B. tvirtino, kad R. A. pasiule jam duju baliona, taciau pastarasis nurode priešingai – kad T. B. reikejo duju baliono, o jis pažadejes ji surasti. Kad T. B. buvo lygiavertis nusikaltimo bendravykdytojas patvirtino liudytojas V. P. (3 t., 168-169 b. l.) nurodes, kad abu – T. B. ir R. A. veže paimti duju baliono, ir kelia, kur važiuoti rode T. B., kuris po to dar sumokejo ir 10 Lt už paslauga. Tai paneigia apelianto teiginius, kad jis nežinojo nei kur važiuoti, nei iš kur gaust ta duju baliona, o tai, kad liudytojui V. P. nepasirode, jog T. B. su R. A. duju baliona vagia, tik dar syki patvirtina aišku pastaruju bendra apsisprendima atitinkamai veikti.

Byloje ištirtais irodymais nustatytos faktines ivykio aplinkybes paneigia apelianto skunde deklaruojama manyma apie duju baliono priklausyma R. A.. Tiesa, nukentejusioji N. P. teisiamajame posedyje pripažino (4 t., 21-22 b. l.), kad jos vyrui E. P. bunant uždarytam tardymo izoliatoriuje, R. A. lankydavosi pas ja namuose, kartu gerdavo alkoholinius gerimus, yra net viena syki nakvojes. Taciau del to T. B. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad R. A. ir N. P. gyvena kartu ir veda bendra uki, ka, be kita ko, neige ir R. A. su N. P.. Teisiamajame posedyje pats apeliantas pripažino žinojes, kad R. A. gyvena K. gatveje, o nukentejusieji – P. gatveje, ir jam nebuvo priežasties manyti, kad duju balionas, kuri, nesant namuose nukentejusiesiems, išneše iš ju namu, priklauso R. A., nes ir pats teisiamajame posedyje nurode – ,,...nežinojau, ar leido P. R. A. imti baliona.“ (3 t., 168 b. l.). Taigi, nekyla abejoniu, kad T. B. žinojo, kur iš tikruju gyvena R. A., suprato, kad pastarajam duju balionas nepriklauso, ir, visgi, kartu su bendrininku isibrove i nama, paeme duju baliona ir pardave ji kitam asmeniui, o gautus pinigus su R. A. panaudojo bendroms reikmems – ,,...kartu su juo pragereme.“ (3 t., 167 b. l.). Iš to, kas pamineta ir išdestyta skundžiamame nuosprendyje, galima daryti vienareikšmiška išvada, kad apeliantas betarpiškai igyvendino visus objektyviuosius vagystes požymius, kas leidžia daryti neabejotina išvada apie nusikaltimo subjektyvine puse – jo veikima tiesiogine tycia, todel nera jokio pagrindo laikyti, kad T. B. nepadare vagystes ir naikinti skundžiama nuosprendi, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

T. B. skundo teiginiai, apie jo klaidinima, vertima duoti parodymus pagal iš anksto surašyta teksta ikiteisminio tyrimo metu, yra tik niekuo nepagristi deklaratyvus pareiškimai. Atkreiptinas demesys, kad net teisiamojo posedžio metu apelianto duotu parodymu negalima vertinti vienareikšmiškai – neigdamas dalyvavima vagysteje ir keldamas ivairias versijas, tuo paciu pareiškia, kad prisipažista visiškai del jam pareikštu kaltinimu. Pirmosios instancijos teismas liudytoja apklause ikiteisminio tyrimo tyreja I. M. (4 t., 22 b. l.), išanalizavo viso baudžiamojo proceso metu apelianto duotus parodymus ir padare atitinkamas teisingas išvadas del ju, t. y., kad T. B. parodymai nuolat keitesi pagal naujai paaiškejusias aplinkybes.

Bendrieji bausmes skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausme skirtu istatymo straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtu i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.

Apylinkes teismas šiu nuostatu nepažeide ir, už padaryta nusikaltima skirdamas bausme apeliantui, atsižvelge i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp ju i tai, kad Šeduvos miesto seniunijos T. B. charakterizuojamas teigiamai. Šioje nutartyje jau mineta, kodel T. B. veiksmai nusikaltimo padaryme yra lygiaverciai kito bendrininko atliktiems veiksmams, todel pirmosios instancijos teismui nebuvo priežasties laikyti apelianto veiksmus mažiau pavojingais ir tuo pagrindu skirti švelnesne bausme.

Pažymetina, kad neišnykus teistumui, T. B. vel padare tycini apysunki nusikaltima, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – t. y. asmuo, keliantis didesni pavoju visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisves atemimo bausme (BK 56 str. 1 d.). Atkreiptinas demesys, kad T. B. yra pakankamai jauno amžiaus, taciau niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas jau 10 karta – pagrinde už nusikalstamas veikas nuosavybei. Visos paminetos aplinkybes rodo, kad T. B. nusikaltima ivykde neatsitiktinai – tai desningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nulemtas susiformavusiu antivisuomeniniu nuostatu, todel kolegija nemano, kad apeliantui paskirta laisves atemimo bausme, mažesne už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta tokios bausmes vidurki, ir galutine subendrinta bausme, yra aiškiai per griežta. Del to švelninti bausme apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo.

Tai, kad duju balionas buvo surastas ir gražintas nukentejusiajam E. P., nereiškia, kad apeliantas savo noru jam atlygino padaryta žala. Apylinkes teismas atsižvelge i tai ir žalos, patirtos del duju baliono vagystes, iš apelianto nukentejusiesiems nepriteise.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacini skunda atmesti.