Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-63-946/2020Nutartis · 2020-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-26Kauno apygardos teismas
  3. T-974-753/2020Nutartis · 2020-06-16Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
1S-132-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19737-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
K. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19737-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 nusikalstamos veikos) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, skirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. gruodžio 9 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 2 mėnesių 29 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 61 balas, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, jis nebuvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, likusi neatliktos bausmės dalis, nusikalstamo elgesio rizika, ir padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis K. N. nesutinka su teismo išvada, kad jis dar negali būti lygtinai paleistas, prašo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti jo skundą ir priimti teisingą sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis atitinka visus kriterijus, kad būtų paleistas lygtinai. Atlikdamas bausmę, jis pataisos namuose dirba, dalyvauja reabilitacijos programose, turi teigiamas nuostatas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, dalyvavo visuose renginiuose, už gerą elgesį ir darbą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeima. Prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, kad koreguoja elgesį teigiama linkme ir gali prisitaikyti visuomenėje, būdamas tarp artimų žmonių, dirbs, laikysis visuomenėje priimtų normų, greičiau adaptuosis. Skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, per atliktą bausmės dalį suprato savo veiksmų esmę ir toliau nori gyventi dorai. Prašo į tai atsižvelgti ir priimti teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Striauša prašo nuteistojo K. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį, kadangi teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančių teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. N. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju K. N. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 61 balas, t. y. vertinama kaip vidutinė, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami K. N. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam ne visuomet pavysta valdyti savo emocijas, jis linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes. Be to, K. N. nustatytas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, kas rodo, kad nustatytos atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie asmenybę apibūdinantys charakterio bruožai pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

10. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. K. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius nusikaltimus, anksčiau jis jau buvo teistas už tokio pat pobūdžio (smurtinį) nusikaltimą, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikaltimus. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir K. N. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko vieną trečiąją paskirtos bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

12. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, K. N. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas