Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-525-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
1S-525-658/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19737-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
Nuteistasis
K. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-525-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19737-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-286 taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. K. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos), ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 14 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 7 dienos.

3. Komisija 2020 m. gegužės 18 d. priėmė nutarimą Nr. 95-286, kuriuo nutarė K. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 75 sumažėjo iki 56 balų, nuteistasis ją kryptingai mažina. Nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, skatintas, dirba, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija nutarime konstatavo, kad šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-286 taikyti nuteistajam K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis K. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis prieštarauja įstatymams ir suformuotai teismų praktikai, yra netinkamai argumentuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė gero administravimo, atsakingo valdymo ir bendrųjų konstitucinių teisės principų, t. y. neatsižvelgė į tai, kad Komisija K. N. charakterizavo išskirtinai teigiamai. Be to, skundžiama nutartis yra identiška Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutarčiai byloje Nr. T-63-946/2020, kurioje teismas taip pat nepritarė Komisijos nutarimui taikyti K. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o tai reiškia, jog teismas neįsigilino į Komisijos nutarimą ir pačią bylą, neindividualizavo savo argumentų ir sprendimą priėmė tik formaliai.

5.2. Skunde nurodoma, kad K. N. atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei sutinka, jog jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad nuteistasis per mažai sumažino pakartotinio nuskalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką. Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalį, K. N. nuo bausmės atlikimo pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) iki prašymo pateikimo dėl lygtinio paleidimo Komisijai dienos (2020 m. gegužės 14 d.) yra sumažinęs savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą nuo 75 iki 56 balų, t. y. 19 balų, o tai yra beveik visi dinaminiai rizikos balai, nes statiniai yra 50 balų. Iš esmės, vertinant rizikos balų pokytį, padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tai yra daugiau nei pakankamas pagrindas teigiamai vertinant K. N. galimybę likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

5.3. Skunde pažymima, kad pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį 1 punktą, K. N. yra atlikęs daugiau nei įstatymo reikalaujama minimali bausmės dalis, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į K. N. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos rūšį ir pavojingumą. K. N. teistas ir atlieka bausmę už mažai pavojingą ir nesunkų nusikaltimą, todėl jam buvo paskirta nedidelė bausmė. Nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu įrodė, kad yra vertas Komisijos ir teismo pasitikėjimo. Apylinkės teismo vertinimas, kad K. N. yra atlikęs per mažai bausmės laiko yra formalus, o ne individualizuojantis nuteistąjį, todėl turi būti vertinamas kritiškai.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo atitikimą būtiniesiems kriterijams, jokioje teisės normoje nėra numatyta teismo prerogatyva vertinti nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo momento. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti, kad K. N. yra anksčiau teistas. Pažymima, kad, remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, teismo manymą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali suformuoti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio balo pagal „OASys“ metodiką vertinimas bausmės atlikimo metu, taip pat pataisos įstaigos darbuotojų sudaryta nuteistojo charakteristika, kuri atsispindi Komisijos nutarime.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo K. N. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. K. N. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam K. N. nustatoma vidutinė – 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo 19 balų, t. y. nuo 75 iki 56 balų. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis socialinio tyrimo išvada, K. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 6 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikėtų atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti K. N. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiama nutartis ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis byloje Nr. T-63-946/2020, kurioje taip pat buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo K. N. klausimas, nėra identiškos. Abi nutartys buvo priimtos skirtingų teisėjų, o jose be nekintamų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, buvo vertinamas ir jo pataisos procesas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kuris, atsižvelgiant į laiko tarpą priimtą tarp nutarčių, buvo pakitęs.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nėra baustas drausmine tvarka. Teigiamai K. N. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra 2 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą darbą, elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikšta padėka, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma padidinta didžiausia suma, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo nepakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas K. N. nėra pirmasis. Be to, praeityje K. N. buvo taikytos švelnesnės laisvės apribojimo ir baudos bausmės, taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, nes padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos K. N. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos švelnesnės bausmės ir lygtinio paleidimo institutas nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie K. N. padarytus teisės pažeidimus yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą K. N. šiuo metu atlieka bausmę, ir ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Tačiau, kita vertus, įvertinant ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę ir vertinti ar laikas buvo pakankamas, kad šis procesas būtų pasiekęs tikslus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino K. N. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia nuteistojo mąstymas ir elgesys, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami K. N. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nors ir sugeba valdyti savo emocijas, bet ne visada jam tai pavyksta. Jis pasirinkdavo netinkamas strategijas iškilusioms problemoms spręsti, ne visuomet apmąstydavo savo elgesio neigiamas pasekmes. Nuteistasis supranta ir priima kitų požiūrį, tačiau kai yra prašomas tai padaryti.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus K. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MeilutisAurelijus RauckisAušra Vingilė