Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-113/2011

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00190-2009-7

2011 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-09 nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-01 ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžiais, kurie subendrinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-09 nutartimi, paskirta subendrinta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė J. A. paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-01 ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžius. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iš J. A. nukentėjusiajam I. L. priteista 19 100 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2009 m. kovo 27 d., laikotarpiu nuo 2 iki 5 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobtu raktu atrakinęs I. L. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, iš buto pagrobė 10 000 Lt, 2549 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Asus F5 SL“ su lagaminu, 13 ordinų, kurių bendra vertė 1000 Lt, 100 Lt vertės sidabrinę apyrankę, 5000 Lt vertės balto aukso apyrankę, 2000 Lt vertės auksinę grandinėlę, 2000 Lt vertės auksinį žiedą su 4 briliantais, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“, 100 Lt vertės kvepalus „Cuba Magnum“, 5 vyriškas kelnes, kurių bendra vertė 800 Lt, 150 Lt vertės automagnetolą ir 30 Lt vertės kelioninį krepšį, iš viso pagrobė turtą, kurio bendra vertė 23 829 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis J. A. ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog jis, be kitų daiktų, pagrobė I. L. juvelyrinius dirbinius ir 10 000 Lt, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad teismas teisingai nustatė šią aplinkybę. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl juvelyrinių dirbinių ir 10 000 Lt pagrobimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis jau protokole–pareiškime konkrečiai nurodė, kiek ir kokių daiktų, tarp jų ir juvelyrinių dirbinių, buvo pagrobta, kokia jų vertė, taip pat kokia pinigų suma pagrobta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. L. patvirtino protokole–pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė tuos pačius pagrobtus daiktus, juvelyrinius dirbinius, tą pačią jų vertę, tą pačią pinigų sumą, kokios kupiūros ją sudarė, detaliai apibūdino, kur, kaip buvo sudėti daiktai, pinigai, patvirtino, kad vagystės metu jie tikrai buvo namuose. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis laikėsi savo ankstesnių parodymų. Taigi jo parodymai dėl įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs, konkretūs, aiškūs viso proceso metu. Be to, daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija apie rastus pagrobtus daiktus sutampa su I. L. parodymais apie juos. Tiek pats nuteistasis, tiek kaip liudytojas apklaustas L. S. patvirtino žinoję, kad I. L. užsiima verslu, turi pinigų, girdėję jo kalbą apie pinigų investavimą, todėl, pasak nuteistojo, jam ir kilo mintis jį apvogti, L. S. taip pat patvirtino matęs, kad nukentėjusysis turėjo auksinį žiedą su akmenėliais. Todėl nors kartu su kitais pagrobtais daiktais ir nebuvo rasti nukentėjusiojo nurodyti juvelyriniai dirbiniai, pinigai, nukentėjusysis nepateikė jokių pirkimo kvitų ar kitokių jų įsigijimą, turėjimą, priklausymą jam patvirtinančių įrodymų, tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl minėtų daiktų, pinigų priklausomybės jam, buvimo namuose vagystės metu ir jų pagrobimo, nereiškia, kad J. A. negalėjo jų kur nors paslėpti ar realizuoti, ypač įvertinus šių daiktų gabaritus, kad juos galima gabenti nepastebimai, kad nuo vagystės iki tol, kol J. A. rado policijos pareigūnai, praėjo pakankamas laiko tarpas atlikti anksčiau nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, šį klausimą išsprendė teisingai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai paskyrė bausmę nuteistajam, todėl jo prašymas sušvelninti paskirtą bausmę netenkintinas. Prašymą sušvelninti bausmę nuteistasis grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad jis prisipažino nusikaltęs, nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Priešingai nei teigia J. A., minėta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai, remiantis tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo ir liudytojo L. S. parodymais, kad jie susirinkę gėrė alkoholinius gėrimus, o kai nukentėjusysis užmigo, J. A. ėjo vogti. Tai, kad, kaip teigia apeliantas, jo girtumas nebuvo niekaip užfiksuotas, savaime nesuponuoja šios aplinkybės nustatymo nepagrįstumo. Ji gali būti nustatyta ir remiantis asmenų parodymais, tą šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas.

Teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Kad būtų pripažintas atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas, būtina nustatyti ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad J. A. savo kaltę pripažino iš dalies, kai jau buvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų, neigė pagrobęs visą nurodytą turtą, pripažino pagrobęs tik tą turtą, kuris buvo rastas policijos pareigūnų ir grąžintas nukentėjusiajam, taip stengdamasis sušvelninti savo padėtį, neparodė jokių pastangų atlyginti bent dalį padarytos žalos. Visa tai paneigia BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą.

Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vagystę padarė praėjus tik mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, netrukus po šio nusikaltimo padarė dar keletą nusikaltimų nuosavybei, byloje nėra duomenų, kad jis būtų užsiregistravęs darbo biržoje, ieškojęs darbo. Tai rodo, kad pats J. A. net nesistengė užsidirbti ir pagerinti savo gyvenimo sąlygas legaliu būdu, priešingai, gauti lėšų pragyvenimui siekė sistemingai darydamas nusikaltimus, todėl laikyti, kad jį pastūmėjo daryti nusikaltimą labai sunki turtinė ar beviltiška jo padėtis, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas įvertino visus reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir, tinkamai vadovaudamasis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, J. A. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu atitinkančią BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.