- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- e2-1873-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00412-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skoleksa LT“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skoleksa LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1345-460/2016, kuria atsisakyta iškelti uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“ bankroto bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Skoleksa LT“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovės UAB „CTrent“ bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 3436,31 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su pareiškimu nesutiko bei nurodė nesanti nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB „CTrent“ bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės tarpinį 2016 m. birželio 30 d. balansą ir nustatė, kad įmonės turtas sudaro 106 635 Eur (iš jo ilgalaikio turto už 94 573 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 24 173 Eur. Pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarė 14 607,39 Eur, t. y. tik 13,7 procentų atsakovės turimo turto vertės. Teismas sprendė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, iš kurio gali gauti materialinės naudos, o pareiškėjos nurodyta skola (3436,31 Eur) nėra adekvati pareiškėjos siekiamam tikslui – atsakovės bankroto bylos iškėlimui.
Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės būsenos ir atsisakė iškelti jai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Skoleksa LT“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovės bankroto bylą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš pateiktų finansinių ataskaitų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. matyti, kad atsakovės turtą sudaro 106 535 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 112 417 Eur. Atsakovė veiklą vykdo nuo 2012 metų, tačiau didesnę savo veiklos laikotarpio dalį patiria nuostolius, o jos turto vertė vis mažėja.
2. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iš disponuojamo nekilnojamojo turto uždirba pajamas.
3. Pareiškėja išnaudojo visus savo pažeistų teisių gynimo būdus, todėl tik atsakovės bankroto bylos iškėlimas ir jos turto realizavimas padėtų pareiškėjai susigrąžinti skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „CTrent“ teismo prašo skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
1. Aplinkybė, kad 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. atsakovė nuostolingai vykdė veiklą, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti atsakovę nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teismas pagrįstai nurodė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
2. Bankroto procese prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės UAB „CTrent“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Būtent šiuo pagrindu grindžiamas pareiškimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą atsakovės balansą už 2015 metus, atsakovė iš viso turėjo turto už 123 922 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 99 316 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 125 071 Eur. Pagal atsakovės sudarytą tarpinį 2016 m. birželio 30 d. balansą atsakovė turi turto už 106 535 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 94 537 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 24 173 Eur. Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudaro 14 607,39 Eur, t. y. neviršija pusės į balansą įrašyto atsakovės turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, pagrįstai kaip pradelstus įsipareigojimus vertino tik 14 607,39 Eur, o ne visas įmonės balanse nurodytas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (112 417 Eur).
Be to, kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė informaciją apie turimą turtą, iš kurios matyti, kad atsakovės ilgalaikį materialųjį turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė 89 299,55 Eur (dirbtuvių patalpos su administracinėmis patalpomis). Šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė turi materialaus turto, kuris yra likvidus, todėl nėra pagrindo abejoti į atsakovės balansą įrašyto turto verte bei šių duomenų patikimumu.
Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė vykdydama veiklą patiria nuostolius (11 565 Eur per 2015 metus), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ir iškelti jai bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė, o įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam bendrovės tikslui.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad tik atsakovės bankroto bylos iškėlimas tinkamai apgintų ieškovės teises ir teisėtus interesus, ir tik tokiu būdu ieškovė iš atsakovės realiai atgautų teismo sprendimu priteistą 3436,31 Eur sumą. Iškėlus atsakovės bankroto byla, ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami pagal ĮBĮ 35 straipsnyje reglamentuotą eilę bei tvarką, todėl vien tik atsakovės bankroto bylos iškėlimas neužtikrina, kad su ieškove bus visiškai atsiskaityta.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog įmonės turimo turto vertė yra 106 535 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 24 173 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudaro 14 607,39 Eur, pagrįstai sprendė, jog atsakovė neatitinka ĮBĮ nustatyto nemokumo požymio, nes pradelstos įmonės skolos neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.
Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, nepateikė įrodymų, kurie iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovės mokumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu, atskirojo skundo motyvai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo iškelti atsakovės bankroto bylą, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.