- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2-1331-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00995-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“
- Pareiškėjas
- SKV-VALDA
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MATUIZŲ PLYTINĖ, Varėnos rajono savivaldybės administracija, "Tetirvinai", LENZE, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Almecha, PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA, AB SEB bankas
- Kategorijos
- 3.4.2.3.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SKV-VALDA“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“ 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, BUAB) „Matuizų plytinė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. B..
Šalies argumentai
2. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „SKV-VALDA“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Matuizų plytinė“ 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl BUAB „Matuizų plytinė“ gamybinės veiklos atnaujinimo. Iki kreditorių susirinkimo AB „SKV-VALDA“ atstovas elektroniniu paštu kreipėsi į administratorių, atkreipdamas dėmesį, kad administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje nėra informacijos, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 63 straipsnyje, t. y. nėra jokio pagrindimo bendrovės komercinės ūkinės veiklos atnaujinimui, bei prašydamas pateikti išsamią informaciją ir skaičiavimus, kuriais remiantis būtų galima apsispręsti dėl siūlomos atnaujinti veiklos efektyvumo ir naudingumo kreditoriams. Atsakydamas į AB „SKV-VALDA“ atstovo užklausą, administratorius tik deklaratyviai nurodė prielaidomis grįstą savo nuomonę, kad atnaujinus įmonės veiklą, parduodant juridinį asmenį, nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai. Nutarimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl komercinės ūkinės veiklos negalimumo bankrutavusios bendrovės likvidavimo stadijoje ir JANĮ 63 straipsnio reikalavimams.
Atsiliepimas
4. Nemokumo administratorius atsiliepimu į skundą teismo prašė kreditoriaus skundą atmesti. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. tarp BUAB „Matuizų plytinė“ ir UAB „Tetirvinai“ buvo sudaryta sutartis dėl BUAB „Matuizų plytinė“ gamybinės veiklos atnaujinimo išlaidų finansavimo. Pagal minėtą sutartį UAB „Tetirvinai“ įsipareigojo veiklos atnaujinimui skirti iki 150 000 Eur. UAB „Tetirvinai“ 2021 m. gegužės 10 d. gamybinės veiklos atnaujinimui pervedė 20 000 Eur. Likviduojama dėl bankroto UAB „Matuizų plytinė“ gamybos atnaujinimo darbams atlikti priėmė 9 darbuotojus. Šiuo metu vykdomi gamybos atnaujinimo darbai. Tik atlikus šiuos darbus bus galima pateikti tikslesnius gamybos atnaujinimo sąnaudų skaičiavimus. Gamybos atnaujinimo darbams 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis panaudota 18 282,17 Eur, neįskaitant darbo užmokesčio darbuotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „SKV-VALDA“ skundą ir panaikino BUAB „Matuizų plytinė“ 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu bei perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 16 d. kreditoriams išsiuntus pranešimus apie šaukiamą susirinkimą, kreditorių susirinkimas galėjo būti šaukiamas ne anksčiau kaip 2021 m. gegužės 3 d. Nors nemokumo administratorius, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties įpareigojimą, pateikė teismui duomenis apie tai, kad jis kreditorius apie 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimą informavo 2021 m. balandžio 14 d. pranešimu, tačiau šie duomenys kelia abejonių jų tikrumu, kadangi nemokumo administratorius neginčijo pareiškėjos pateikto pranešimo datos (2021 m. balandžio 16 d.). Be to, iš pranešimo dėl BUAB „Matuizų plytinė“ kreditorių susirinkimo matyti, kad kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas adresu I. Kanto g. 24-1, Klaipėda, nors kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 nurodyta, kad susirinkimo vieta buvo Statybininkų g. 19, Matuizų k., Varėnos r. Ši aplinkybė taip pat pagrįstai kelia abejonių dėl tinkamos visų kreditorių teisės dalyvauti kreditorių susirinkime įgyvendinimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju buvo pažeista imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, todėl vien dėl to yra pagrindas panaikinti 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.
7. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius su 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu dėl BUAB „Matuizų plytinė“ kreditorių susirinkimo kreditoriams pateikė informaciją dėl gamybinės veiklos atnaujinimo, kurioje nurodė, jog UAB „Tetirvinai“ įgijo iš AB SEB bankas ir iš Luminor Bank AS visas reikalavimo teises į UAB „Matuizų plytinė“ skolas. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausi įmonės kreditoriai AB SEB bankas ir Luminor Bank AS reikalavimo teises į UAB „Matuizų plytinė“ skolas perleido naujajam kreditoriui UAB „Tetirvinai“, nemokumo administratorius pasiūlymą atnaujinti UAB „Matuizų plytinė“ silikatinių gaminių gamybą pateikė ir naujajai kreditorei UAB „Tetirvinai“. Naujoji kreditorė pranešė, kad neprieštarauja tam, kad būtų atnaujinta UAB „Matuizų plytinė“ veikla, bei nurodė, jog suderintomis sąlygomis svarstytų galimybę finansuoti UAB „Matuizų plytinė“ veiklos (gamybos) atnaujinimą. Taigi, nemokumo administratorius veiklos (gamybos) atnaujinimą išimtinai siejo tik su naujosios kreditorės (UAB „Tetirvinai) sutikimu atnaujinti UAB „Matuizų plytinė“ gamybinę veiklą, bet jos ekonominis pagrindimas, kad atnaujintos veiklos vykdymas jos kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika, bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, nebuvo pateiktas.
8. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nemokumo administratorius kreditoriams nepateikė informacijos apie esamas ir įmonės prognozuojamas pajamas ir išlaidas, kurios pagrįstų akivaizdų įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pelningumą. Nesant pateiktų duomenų, kad ūkinės veiklos vykdymas yra ekonomiškai naudingas kreditoriams, teismas padarė išvadą, jog priimtas kreditorių nutarimas dėl komercinės veiklos vykdymo gali pažeisti kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 63 straipsnio 3 dalis), o esami duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad veiklos vykdymas ekonomiškai naudingas ir didins kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Tai sudaro pagrindą ginčijamą nutarimą pripažinti nepakankamai pagrįstu, jį panaikinti ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Kreditorė UAB „Tetirvinai“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą dėl BUAB „Matuizų plytinė“ 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Nemokumo administratorius pateikė įrodymus, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditoriai buvo informuoti 2021 m. balandžio 14 d. Be to, pareiškėja skundo negrindė aplinkybe, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka.
9.2. Apelianto žiniomis, kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 buvo padaryta rašybos klaida, kadangi faktiškai kreditorių susirinkimas vyko nemokumo administratoriaus buveinės adresu I. Kanto g. 24-1, Klaipėda, o į kreditorių susirinkimą jokie kreditoriai neatvyko (visi dalyvavę kreditoriai balsavo raštu). Be to, net ir nustačius tam tikrus smulkius procedūrinius kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus, pastarieji gali lemti teismo sprendimą panaikinti priimtą nutarimą tik tuo atveju, jei šie pažeidimai yra esminiai ir jie lėmė atitinkamą kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą. Kreditorių susirinkime būtų dalyvavę visi kreditoriai ir jie būtų balsavę prieš gamybinės veiklos atnaujinimą, šių 32.685 % balsų nebūtų užtekę priimti kitokį kreditorių susirinkimo sprendimą.
9.3. Teismas nepagrįstai atmetė nemokumo administratoriaus argumentus, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas, kai į šią veiklą yra investuojama ne iš bendrovės, o UAB „Tetirvinai“ lėšų, kas suteikia bendrovei pridėtinę vertę kaip veikiančiam, pajamas generuojančiam ir klientus turinčiam rinkos subjektui, yra naudingesnis bendrovei.
9.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nemokumo administratoriaus pareiga pagrįsti ūkinės komercinės veiklos naudingumą negali būti suprantama tik kaip absoliuti pareiga pateikti vien tik tikslų pajamų ir sąnaudų apskaičiavimą. Byloje nėra paneigtas nemokumo administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui nurodytas faktas, kad bendrovės veiklos (silikatinių gaminių gamybos) sustabdymo esminė priežastis – apyvartinių lėšų trūkumas bei aplinkybė, jog kreditorė UAB „Tetirvinai“ sutinka investuoti papildomas lėšas komercinės veiklos atnaujinimui.
9.5. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu kreditorė UAB „Tetirvinai“ jau yra pervedusi BUAB „Matuizų plytinė“ 210 000 Eur, be to, ši kreditorė yra patvirtinusi, jog yra pasiruošusi investuoti iki 500 000 Eur. Šios gautos lėšos buvo skirtos gamybos atnaujinimui (įrengimų ir įrangos remontui ir žaliavų pirkimui) ir bendrovės veikla šiuo metu yra sėkmingai vykdoma: 2021 m. rugsėjo 13 d. nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis, viso iki 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo pagaminta 7 800,7 m3 silikatinių blokelių, parduotų prekių pajamos buvo 248 719,54 Eur, pirkėjų skolos už parduotą produkciją sudarė 70 612,31 Eur.
9.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad kreditoriai dėl bendrovės veiklos atnaujinimo negali patirti jokių neigiamų pasekmių net ir nesėkmės atveju, kadangi visas bendrovės turtas yra įkeistas kreditorėms AB SEB bankas ir UAB „Tetirvinai“, kurių reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Kreditorė UAB „Tetirvinai“ yra gavusi iš nemokumo administratoriaus informaciją, kad tikimybės, jog bus bent didžiąją dalimi patenkintas UAB „Tetirvinai“ reikalavimas, nėra, o tai reiškia, kad jei turtas bus parduotas už mažesnę, nei 14 198 964,41 Eur sumą, nėra ir tikimybės, kad liks piniginių lėšų patenkinti kitų kreditorių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo pažeidimų
11. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
12. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
13. JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygybės principas įpareigoja informuoti kiekvieną kreditorių, kurio finansinį reikalavimą patvirtino teismas įsiteisėjusia nutartimi, apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį tam, kad kreditoriai galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo, priimant nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2012 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Pareiškėja teismui pateikė nemokumo administratoriaus pranešimą dėl BUAB „Matuizų plytinė“ kreditorių susirinkimo, kuris patvirtina, kad nemokumo administratorius 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo kreditorius apie 2021 m. balandžio 29 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2021 m. balandžio 16 d. kreditoriams išsiuntus pranešimus apie šaukiamą susirinkimą, kreditorių susirinkimas anksčiausiai galėjo būti šaukiamas ne anksčiau kaip 2021 m. gegužės 3 d. (14 dienų termino paskutinė diena buvo 2021 m. balandžio 30 d., penktadienis). Įvertinęs aplinkybę, kad kreditorių susirinkimas įvyko 2021 m. balandžio 29 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju buvo pažeista imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, todėl vien dėl to yra pagrindas panaikinti 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.
15. Apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad nemokumo administratorius pateikė duomenis, kad informavo kreditorius apie šaukiamą susirinkimą 2021 m. balandžio 14 d. Nors nemokumo administratorius, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties įpareigojimą, pateikė teismui duomenis, kad jis kreditorius apie 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimą informavo 2021 m. balandžio 14 d. pranešimais, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorius neginčijo pareiškėjos pateikto pranešimo datos (2021 m. balandžio 16 d.), be to, į pareiškėjos atstovo prašymą pateikti informaciją 2021 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu jis informavo, kad informacija kreditorių susirinkimui buvo išsiųsta 2021 m. balandžio 16 d. Taigi, nemokumo administratoriaus elektroniniame laiške nurodyta data sutampa su pareiškėjos pateikto pranešimo data – 2021 m. balandžio 16 d. Todėl spręsti, kad visi kreditoriai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo informuoti 2021 m. balandžio 14 d. pranešimais, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad iš pranešimo dėl BUAB „Matuizų plytinė“ kreditorių susirinkimo matyti, kad kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas adresu I. Kanto g. 24-1, Klaipėda, nors kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 nurodyta, jog susirinkimo vieta buvo Statybininkų g. 19, Matuizų k., Varėnos r. Nors apeliantė nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokole buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, pagrįsta ir apeliantės atskirojo skundo argumentais nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sušaukiant BUAB „Matuizų plytinė“ 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimą buvo pažeista imperatyviai įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyti kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūriniai pažeidimai negali būti vertintini kaip formalūs, o yra žymūs, prieštaraujantys JANĮ įtvirtintam kreditorių lygiateisiškumo principui, reikalaujančiam, jog panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams turi būti suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei JANĮ įtvirtinamam bendrajam skaidrumo principui, kuriuo pripažįstama kiekvieno nemokumo procese dalyvaujančio asmens teisė gauti informaciją apie nemokumo procesą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją (JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Vertinant konstatuotų pažeidimų įtaką priimtiems ginčo sprendimams, apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo nustatė, kad šiame kreditorių susirinkime dalyvavo 9 iš 84 BUAB „Matuizų plytinė“ kreditorių (jie sudarė 67,315 proc. teismo patvirtintų visų finansinių reikalavimų sumos). Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju susirinkime dalyvavo ir balsavo dauguma bankrutavusio asmens kreditorių, todėl susirinkime nedalyvavę kreditoriai negalėtų pakeisti priimtų sprendimų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai nėra esminiai, sudarantys pagrindą kreditorių susirinkimo sprendimams panaikinti.
20. Nagrinėjamu atveju už ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą balsavo kreditorė AB SEB bankas, kurios finansinis reikalavimas kreditorių susirinkimo dieną sudarė 10 950 545,37 Eur (63,59 proc. balsų). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliantė UAB „Tetirvinai“ iš AB SEB banko perėmusi teises į šios kreditorės 9 667 046,35 Eur finansinį reikalavimą, buvo įtraukta į BUAB „Matuizų plytinė“ kreditorių sąrašą. Pažymėtina, kad situacija, kai dominuojantis kreditorius susirinkimo metu sprendžia ir savo naudai priima nutarimą, gali sukelti bankrutuojančios įmonės ir šio kreditoriaus interesų konfliktą, nulemti įmonės ir kitų jos kreditorių interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Taigi tokiu atveju, nepaisant to, kad nutarimas priimtas balsų dauguma, reikalinga spręsti, ar kreditorius nepiktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir neveikė prieš bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių interesus. Teismas, tikrindamas faktiškai vienos kreditorės kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą, užtikrina kitų bankroto procese dalyvaujančių kreditorių interesus ir teises, kurie dėl turimų balsų skaičiaus negali sudaryti atsvaros stambios kreditorės sprendimams.
21. Nagrinėjamu atveju kreditorei AB SEB bankui turint daugiau nei pusę visų kreditorių balsų, joks jos padarytas pažeidimas nebūtų galėjęs nulemti priešingo, nei priimtas sprendimas, rezultato. Atsižvelgiant į tai, šis kriterijus negali būti tinkamas rodiklis sprendžiant dėl jos padarytų pažeidimų svarbos.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytų imperatyvių teisės normų pažeidimas negali būti toleruojamas dėl vienos kreditorės dominuojančios padėties kitų teismo patvirtintų kreditorių atžvilgiu. Todėl šie byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai patys savaime pripažintini esminiais, sąlygojančiais pagrindą 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimą.
23. Priėjus tokią išvadą, kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumo analizė materialiniu aspektu nėra teisiškai reikšminga šio ginčo rezultatui. Tačiau pirmosios instancijos teismui detaliai pasisakius šiuo klausimu ir apeliantei ginčijant teismo konstatuotas išvadas, apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga aptarti ir kitus atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su apskųstos nutarties teisėtumu.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BUAB „Matuizų plytinė“ 2021 m. balandžio 29 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas atnaujinti BUAB „Matuizų plytinė“ gamybinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir perdavė klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo, konstatavęs, kad nemokumo administratorius kreditoriams nepateikė informacijos apie esamas ir įmonės prognozuojamas pajamas ir išlaidas, kurios pagrįstų akivaizdų įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pelningumą.
25. Pagal JANĮ 2 straipsnio 21 punktą, ūkinė komercinė veikla – tai gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis JANĮ 63 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis).
26. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020 išaiškino, kad lingvistinis bei loginis JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, kad nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, o tokį pagrindimą turėtų pateikti nemokumo administratorius. Tai, kad JANĮ 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorių susirinkimui priimant nurodytą sprendimą siūlymas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą neturėtų būti pagrįstas pirmiau nurodytu įvertinimu dėl veiklos vykdymo didesnės naudos kreditoriams nei atsiskaitymas su jais kitais įstatyme nustatytais būdais. Kadangi nemokumo administratorius disponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu ir informacija apie jos veiklą, finansiniais duomenimis, be to, bankroto procese atstovauja ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), būtent jis gali ir turi objektyviai įvertinti, ar bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimas jos kreditoriams būtų labiau naudingas nei bendrovės turto pardavimas ar perdavimas.
27. Apeliantė teisingai nurodo, kad nemokumo administratoriaus pareiga pagrįsti ūkinės komercinės veiklos naudingumą negali būti suprantama tik kaip absoliuti pareiga pateikti vien tik tikslų pajamų ir sąnaudų apskaičiavimą. JANĮ nėra išvardyta jokių konkrečių duomenų, kuriuos nemokumo administratorius turi pateikti kreditorių susirinkimui, sprendžiančiam dėl bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Tokį pagrindimą, kaip minėta, turi pateikti nemokumo administratorius, o nagrinėjamu atveju jis nepateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nemokumo administratorius veiklos (gamybos) atnaujinimą išimtinai siejo tik su naujojo kreditoriaus (UAB „Tetirvinai) sutikimu atnaujinti UAB „Matuizų plytinė“ gamybinę veiklą, bet jos ekonominis pagrindimas, jog atnaujintos veiklos vykdymas jos kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika, bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, nebuvo pateiktas. Kaip matyti iš kreditoriams prieš susirinkimą administratoriaus pateiktų dokumentų, administratorius kreditoriams nurodė tik bendro pobūdžio informaciją, kad UAB „Tetirvinai“ (apeliantė) neprieštarauja tam, jog būtų atnaujinta UAB „Matuizų plytinė“ veikla bei nurodė, kad suderintomis sąlygomis svarstytų galimybę finansuoti UAB „Matuizų plytinė“ veiklos (gamybos) atnaujinimą. Jokių kitų duomenų ir skaičiavimų dėl tokios veiklos naudingumo kreditoriams pateikta nebuvo.
29. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, akcentuoja, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog kreditoriai dėl bendrovės veiklos atnaujinimo negali patirti jokių neigiamų pasekmių net ir nesėkmės atveju, kadangi visas bendrovės turtas yra įkeistas kreditorėms AB SEB bankui ir UAB „Tetirvinai“, kurių reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Apeliantė pažymi, kad yra gavusi iš nemokumo administratoriaus informaciją, jog galimybės didžiąją dalimi patenkinti apeliantės reikalavimą, nėra, o tai reiškia, jog jei turtas bus parduotas už mažesnę, nei 14 198 964,41 Eur sumą, nėra ir tikimybės, kad liks piniginių lėšų patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Matuizų plytinė“ priklausantis turtas negalėtų būti parduotas už didesnę kainą, nei bankroto byloje patvirtinta bendra hipotekos kreditorių reikalavimų suma.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pirmajam kreditorių susirinkimui administratorius buvo pateikęs informaciją, jog BUAB „Matuizų plytinė“ gamybinė veikla buvo sustabdyta dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir UAB „Tetirvinai“ sutinka investuoti į gamybinės veiklos atnaujinimą (dalį lėšų jau yra investavusi), nesudaro pagrindo spręsti, kad tokių investicijų pakanka sėkmingai vykdyti gamybinę veiklą ir atitinkamai patenkinti kreditorių reikalavimus didesne suma, nei pardavus gamybinei veiklai naudojamą bendrovės turtą. Nors apeliantė akcentuoja, kad šiuo metu bendrovės veikla yra sėkmingai vykdoma: viso iki 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo pagaminta 7 800,7 m3 silikatinių blokelių, parduotų prekių pajamos buvo 248 719,54 Eur, pirkėjų skolos už parduotą produkciją sudarė 70 612,31 Eur. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš nemokumo administratoriaus pateikto bandomojo balanso už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. matyti, jog bendrovė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 594 048,01 Eur sąnaudas. Apeliantė nurodo, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymo pradžioje veiklos sąnaudos visada būna didesnės, kadangi jos apima ir jos vykdymui būtinų įrengimų ir žaliavų supirkimą / remontą, tačiau eigoje šios išlaidos mažės, taigi bendrovės gaunamos pajamos didės, tačiau nepateikia konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kad apeliantės gaunamų pajamų ir sąnaudų santykis atitinka (atitiks) JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą kaip neatitinkantį JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.