Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams šalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose su kaltinamuoju aktu ir nutarimu (perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo) gauta baudžiamoji byla, kurioje:

1.1. V. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. kovo 9 d. apie 11.00 val. iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prekybinių patalpų (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai grupėje su T. Z., veikdami vieninga tyčia, atvirai kitiems matant pagrobė svetimą – parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. du vienetus butelių 0,7 l talpos „CytiLife vodka“ (vieno vieneto kaina 11,49 Eur), bendros 22,98 Eur vertės, tokiais savo bendrais veiksmais parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 22,98 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų, nes pateiktas kaltinimas nėra konkretus, iš jo turinio nėra aišku kaip V. Š. įvykdė atvirą vagystę, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko užvaldydamas svetimą turtą. Teismas pažymėjo, kad V. Š. inkriminuojama, jog atvirą vagystę jis padarė bendrininkų grupėje su T. Z., turėdamas su jo vieningą tyčią, tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bendrininkavimo nėra ir negali būti, kai veikia du asmenys ir vienas iš jų yra nepakaltinamas. Kadangi nagrinėjamoje byloje dėl minėtos veikos padarymo T. Z. prašoma pripažinti nepakaltinamu, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo kaltinti V. Š. padarius nusikaltimą, veikiant bendrai grupėje su T. Z.. Be to, pasak teismo, kaltinime visiškai neatskleistas galimai įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad parduotuvėje T. Z. paprašė pardavėjos paduoti jam du butelius degtinės, o kai pardavėja juos pažymėjo kaip parduotus kasoje ir padavė T. Z., pastarasis nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės. V. Š. tuo metu stovėjo šalia T. Z. ir kartu su juo išėjo iš parduotuvės. Pardavėja nurodė, kad ji bandė išeiti iš parduotuvės į lauką, tačiau V. Š. laikė duris. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Šiuo atveju, kai V. Š. galimai laikė parduotuvės duris, T. Z. su preke jau buvo išėjęs iš parduotuvės. Tokiu būdu, teismo vertinimu, V. Š. pateiktas kaltinimas turi būti keičiamas, nurodant jame galimai padarytos nusikalstamos veikos visas reikšmingas aplinkybes, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo teigimu, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, nes nėra aiški kaltinimo pozicija dėl V. Š. inkriminuojamų veiksmų turinio ir apimties, be to, toks kaltinimo neapibrėžtumas suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nuo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.3. Teismas nenurodė, kokie BPK 219 straipsnyje numatyti punktai buvo pažeisti, kodėl skundžiamoje nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme. Ikiteisminio tyrimo trūkumai, jeigu jie betarpiškai nesusiję su reikalavimų kaltinamojo akto turiniui pažeidimu, negali būti kliūtimi pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, jeigu jie nėra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių byla teisme negali būti pilnai ir visapusiškai išnagrinėta bei priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo nuosprendis.

1.4. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pateiktas kaltinimas nėra konkretus, nes iš jo turinio nėra aišku kaip V. Š. įvykdė atvirą vagystę, taip pat jame visiškai neatskleistas galimai įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmas, nors pagal bylos duomenis V. Š. laikė uždaręs parduotuvės duris, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko užvaldydamas svetimą turtą – vertinamas kaip formalus baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui pagrindas, nes kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir jokie esminiai trūkumai perduoti bylą bei nagrinėti ją teisiamajame posėdyje objektyviai neegzistuoja. V. Š. savo kaltės nepripažino, jo parodymai yra nenuoseklūs. Nėra žinoma, kokios pozicijos ir kokius parodymus gali duoti arba atsisakyti duoti kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu. Veika kvalifikuota kaip atvira vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuri pagrįsta ikiteisminio tyrimo duomenimis, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis V. Š. savo kaltės nepripažino.

1.5. Sutiktina su teismo nurodyta aplinkybe, kad nėra pagrindo kaltinti V. Š. padarius nusikaltimą veikiant bendrininkų grupėje su T. Z., kadangi teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra pripažįstama, jog bendrininkavimo nėra ir negali būti, kai veikia du asmenys ir vienas iš jų yra nepakaltinamas. Tačiau tai nėra vienas iš esminių pagrindų taikyti BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatas ir bylą perduoti prokurorui. Prokurorui suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Teisminio nagrinėjimo metu, pasinaudojus šia teise, prokuroras patikslinęs kaltinimą ir pašalinęs iš kaltinimo šią aplinkybę ir patikslinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, kaltinamojo teisės į gynybą nebus pažeistos, nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sudėties požymiai nesikeis. Vertinti byloje esančius įrodymus ir daryti išvadas apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas neturėtų. Teismo nustatytiems ar teisminio nagrinėjimo metu iškilusiems pagrįstiems neaiškumams, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje – perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pats teismas negali būti pasyvus proceso dalyvis. Teismo nurodytos aplinkybės gali pilnai būti išspręstos arba pašalintos paties teisminio bylos nagrinėjimo metu suteikiant prokurorui galimybę pasinaudoti BPK 256 straipsnio nuostatomis, tam visiškai nebūtina baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 324 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-200-495/2020).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamoje nutartyje teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui iš esmės grindžia tuo, kad pateiktas kaltinimas nėra konkretus, iš jo turinio nėra aišku kaip V. Š. įvykdė atvirą vagystę bei kokius konkrečiai veiksmus jis atliko užvaldydamas svetimą turtą, be to, negali būti bendrininkavimo, kai veikia du asmenys ir vienas iš jų yra nepakaltinamas, todėl šie trūkumai, teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą. Tačiau aukštesnysis teismas su tokia išvada neturi pagrindo sutikti.

Pateiktame skunde prokuroras teisingai pastebi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytas konkretus pagrindas, kuriuo remiantis baudžiamoji byla perduota prokurorui. Teismas tik abstrakčiai pažymi, kad kaltinamajame akte neatskleistas galimai įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmas, surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir jie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismas privalo tiksliai pasisakyti, dėl ko kaltinamasis aktas yra surašytas su trūkumais, t. y. nurodyti konkretaus kaltinamojo akto turiniui keliamo reikalavimo nepaisymą, o ne abstrakčiais teiginiais ir nurodant keletą pagrindų versti prokurorą spekuliuoti, kuris BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas yra pažeistas. Vis dėlto, iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 178 straipsnio 2 dalis), turinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o galimai padarytos nusikalstamos veikos aprašymas, nors ir nėra pakankamai išsamus, tačiau yra konkretus ir aiškus, visos faktinės aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu.

Kita vertus, aukštesnysis teismas pritaria žemesnės instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju V. Š. nepagrįstai inkriminuojama, jog atvirą vagystę jis galimai padarė bendrininkų grupėje su T. Z., turėdamas su juo vieningą tyčią. Šioje byloje T. Z. prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kadangi galimai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, nes negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Pabrėžtina, kad nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, tokiu atveju negali būti įrodinėjamas subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – asmens psichinis santykis su veika, t. y. negali būti nustatoma tokio asmens kaltė, atitinkamai dėl to kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, jog abu asmenys veikė bendrininkų grupėje vieninga tyčia. Visgi, aukštesnysis teismas mano, kad šis klausimas gali būti išspręstas ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kadangi tai nėra laikoma esminiu kaltinamojo akto trūkumu, t. y. tokiu, dėl kurio baudžiamoji byla negali būti visapusiškai išnagrinėta teisme ir turi būti perduota prokurorui. Šiame kontekste pastebėtina, kad analogiškos aplinkybės dėl bendrininkavimo nurodytos ir prokuroro nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. Z., tačiau pirmosios instancijos teismas šio nutarimo trūkumų nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, taip pat turi procesinę teisę keisti bei papildyti kaltinimą. Taigi, esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Be to, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, kaltinamasis gali būti išteisintas arba byla nutraukta (BPK 235 straipsnis, 303 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinti ir grąžinti baudžiamąją bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.