- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-626-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01141-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Aksa“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1443-301/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Aksa“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir visų pajamų, gautų neteisėtai valdant daiktą, priteisimo, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energetinės statybos projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Aksa holdingas“.
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sprendimų medis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Aksa“, prašydamas išreikalauti iš atsakovo AB „Aksa“ neteisėto valdymo ieškovui UAB „Sprendimų medis“ priklausantį kilnojamąjį turtą: pagal 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį įgytą kilnojamąjį turtą – hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5;) (6 vnt.) ir hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5;) (2 vnt.), 2014 m. rugpjūčio 6 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą kilnojamąjį turtą – betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.); įpareigoti atsakovą AB „Aksa“ ieškovo UAB „Sprendimų medis“ turto – hidraulinės reguliuojamos formos (4 x 12,5;) (6 vnt.) ir hidraulinės reguliuojamos formos (4,5 x 12,5) (2 vnt.) bei betono gamybos linijos valdymo komplekso (1 vnt.) -– demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovo darbuotojų ir/ar įgaliotų asmenų patekimą į atsakovo teritoriją ir priėjimą prie ieškovui priklausančio turto; priteisti ieškovui iš atsakovo 100 000 Lt pajamų, gautų naudojantis ieškovo turtu.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjimo dienos raštu informuoti atsakovo AB ,,Aksa“ akcininkus bei kreditorius apie šią iškeltą bylą bei pateikti šiems asmenims ieškinio kopijas. Ieškovas prašyme nurodė, kad atsakovas yra akcinė bendrovė, todėl tuo atveju, jei, patenkinus ieškinį, atsakovas neatsiskaitytų su ieškovu bei neperduotų ginčo turto, ieškovas įgytų teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tokiu atveju kiltų klausimai dėl atsakovų vadovų bei akcininkų atsakomybės bei kreditorių interesų tenkinimo eiliškumo.
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Sprendimų medis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, sprendė, kad ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės, yra nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga (nedaranti įtakos teismo sprendimo įvykdymui), pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principus, todėl negali būti taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas UAB „Sprendimų medis“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto reikalavimo esmę ir yra būtina tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo ieškinio suma laikytina didele ir reikalinga užtikrinimo tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį. Laikinosios apsaugos priemonės su ieškinio dalyku susijusios dėl šios priežasties: jeigu atsakovas neįvykdytų teismo sprendimo, tai ieškovas įgytų teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, kuria, tikėtina, pasinaudotų, siekdamas, jog būtų tenkinti jo reikalavimai, bei keltų atsakovo vadovo, savininko (savininkų) civilinės atsakomybės klausimą, jeigu atsakovas negalėtų įvykdyti ieškovo reikalavimų. Būtent dėl to ieškovas prašo įpareigoti atsakovą raštu informuoti atsakovo akcininkus bei kreditorius apie iškeltą civilinę bylą.
2. Pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų apsaugotas būsimo sprendimo įvykdymas, nes atsakovo vadovai, akcininkai ir kreditoriai, žinodami apie iškeltą bylą, būtų suinteresuoti, kad atsakovas siektų tinkamai išspręsti kilusį ginčą ir įvykdytų teismo sprendimą (tuo atveju, jeigu būtų tenkinami ieškinio reikalavimai) tam, kad nebūtų poreikio ieškovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje gali būti sprendžiami klausimai dėl vadovų ir akcininkų atsakomybės.
3. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra ekonomiška ir proporcinga, nes ieškovas neprašė taikyti atsakovo turto arešto, daikto sulaikymo, draudimo atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tik minimaliai varžytų atsakovo teises ir užtikrintų trečiųjų asmenų teises (atsakovo akcininkų ir kreditorių), kurie, tikėtina, yra suinteresuoti, jog iš šioje byloje kilusio ginčo ateityje nekiltų nauji ginčai.
Atsakovas AB „Aksa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina būsimo teismo sprendimo, yra nesusijusios su pareikštais materialiniais reikalavimais. Informacijos apie ginčą pateikimas atsakovo akcininkams ir kreditoriams savaime neužtikrina, kad bus įvykdytas teismo sprendimas.
2. Ieškovas galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ieškovo interesams atstovauja advokatė, kuri yra profesionali teisininkė ir kuriai žinoma teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokio neadekvataus prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių pateikimas rodo, kad pareikštu ieškinio tikėtinai siekiama ne išreikalauti turtą ir prisiteisti nuostolius, o daryti ekonominį spaudimą atsakovui, skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovo kreditoriams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neįpareigojo atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjimo dienos raštu informuoti atsakovo AB ,,Aksa“ akcininkus bei kreditorius apie iškeltą bylą teisme bei pateikti šiems asmenims ieškinio kopijas.
Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Reiškia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011). Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Nagrinėjamu atveju aktualu nurodyti, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Be to, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Iš atsakovui pareikštų ieškinio reikalavimų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas siekia iš atsakovo valdymo išsireikalauti kilnojamuosius daiktus ir prisiteisti 100 000 Lt, kuriuos atsakovas gavo naudodamasis kilnojamuoju turtu. Kitokio pobūdžio ieškinio reikalavimai atsakovui nėra pareikšti. Įpareigojimas atsakovą per 10 darbo dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos raštu informuoti atsakovo akcininkus bei kreditorius apie iškeltą bylą ir ieškinio kopijų šiems asmenims pateikimas niekaip neužtikrina, jog bus įvykdytas būsimas galimai ieškovui palankus sprendimas, t.y. kad ginčo turtas bus perduotas ieškovui ir bus atlyginti nuostoliai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su siekiu užtikrinti teismo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Kaip jau minėta, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra įprastos bylose, kuriose reiškiami reikalavimai dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir lėšų priteisimo, o teismui jų netaikius, padavė atskirąjį skundą, priešingai nei teigia atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, savaime nereiškia, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir kad jam turėtų būti paskirta bauda pagal CPK 95 straipsnio nuostatas. Atsakovas teigia, kad pareikštu ieškiniu ieškovas galbūt siekia ne išreikalauti turtą ir prisiteisti nuostolius, o daryti ekonominį spaudimą atsakovui, skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovo kreditoriams, tačiau apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti tokias išvadas vien dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio neturi pagrindo.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.