Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui V. J., nukentėjusiajai V. S., kaltinamojo A. Š. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, kaltinamajam A. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2014-10-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2014-11-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3) 2016-12-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016-06-21, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,70 ‰ promilių), namuose, esančiuose Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. S., t. y. griebęs ranka jai už dešinės rankos žasto srityje, suspaudė ir pastūmė V. S., dėl ko pastaroji atsitrenkė į koloną, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. dešinio žasto, dešinio peties poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, jis 2016-09-07, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilus žodiniam konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. S., t. y. savo rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veido sritį, po to griebęs ranka V. S. už dešinės rankos, tempė ją iš namų, dėl ko pastaroji pargriuvo ant kelių, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ranka laikydamas V. S. už dešinės rankos, ištempė ją iš namų ant betoninės aikštelės ir pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į duris, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. poodines kraujosruvas žastuose ir kairio kelio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

1.2 Įrodymų vertinimas

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. Š. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nepripažino, nurodė, kad nukentėjusioji V. S. jį apklaba, siekia jį „pasodinti“, neigia bet kokio smurto naudojimą nukentėjusios atžvilgiu, nurodo, kad jis pats konflikto metu nukentėjo nuo sūnaus D. Š.. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamo A. Š., nurodė sužalojimų atsiradimo mechanizmą. N. V. S. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadose konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Š. jai sudavė į rankas, iš pradžių į kairę, paskui į dešinę. Tiksliai nepamena kiek kartų kaltinamasis jai sudavė. Dar pamena, kad kaltinamasis ją pastūmė. Specialisto išvadoje Nr. G. 1908/2016 (01) konstatuota, kad V. S. padarytos dešinio žasto, dešinio peties poodinės kraujosruvos kontaktuojant kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-06-21). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (t. I, b. l. 58). Sugretinus nukentėjusios parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusios parodymus patvirtina ir tiesiogiai konfliktą matęs ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š.. Vertindamas liudytojo D. Š. parodymus teismas pažymi, kad nors liudytojas, duodamas parodymus teisme detalėse painiojosi, nurodė detales ir iš kitų konfliktų su tėvu, tačiau įvertinus konfliktų dažnumą, jų skaičių (per nepilnus tris metus pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl keturių nusikalstamų veikų, padarytų artimoje aplinkoje panašiomis aplinkybėmis), teismas liudytojo parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Teismas pažymi, kad liudytojas D. Š. savo parodymus, patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. b. l. 69-71, 72). N. V. S. parodymus patvirtina procesinių veiksmų atlikimo protokoluose - 2016-06-21 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2016-12-15 apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Nors nurodyti įrodymai yra išvestiniai, tačiau juose užfiksuotos aplinkybės susiklosčiusios iš karto po įvykio, juose užfiksuota pirminė informaciją apie A. Š. smurtinius veiksmus, ką patvirtina po to sekę atitinkami procesiniai veiksmai jo atžvilgiu. Tiek nukentėjusios, tiek liudytojo parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad A. Š. 2016 m. birželio 21 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. S., t. y. griebęs ranka jai už dešinės rankos žasto srityje, suspaudė ir pastūmė V. S., dėl ko pastaroji atsitrenkė į koloną, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. dešinio žasto, dešinio peties poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad A. vakare grįžo neblaivus namo ir pasakė, kad jai reikia išeiti iš namų, nes pas jį ateis gyventi brolis. Konfliktas vyko virtuvėje. A.išgėręs visada agresyvus, ją norėjo ištraukti iš namų. Jis griebė jai už rankų, kiek pamena ji priklaupė. Ją traukė iš namų, sakė, kad išmes iš namų. Ją ištempė į lauką, kai ją traukė ji pastūmė A. nuo savęs. Lauko aikštelėje A. ją stūmė į duris, kurios atsidaro į lauko pusę. Tada ji pastūmė A. ir jis nugriuvo ant žemės ir susižalojo. Konflikto metu A. jai sudavė vieną ar du kartus į burną, jai skaudėjo dantis. Kai tempė iš namų kaltinamasis jai buvo suėmęs už rankų žastų. Konflikto metu į virtuvę buvo užėjęs ir G.. Kitam kambarį buvo jo žmona ir vaikai. Jos vaikų tuo metu namuose nebuvo. Prieš pora valandų iki konflikto namuose buvo ir jos pažįstamas V. P. iš Baltarusijos. Jis kartu su G. padėjo jai atlikti remonto darbus. Kai A. Š. nugriuvo, ji priėjo prie jo, paskambino 112. G. taip pat buvo priėjęs prie A. Š.. Atvažiavo medikai ir A.tūrą išvežė į ligoninę. Ji teismui pasakoja viską sąžiningai, nesiekia apklabėti A. Š., nesiekia jo išvaryti iš namų.

L. M. Višniovienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus rajono greitosios pagalbos stotyje. Buvo gautas iškvietimas dėl kojos traumos, atviro kojos lūžio. Nuvyko į Bukiškį, rado kieme gulintį vyrą su atviru kojos lūžiu, dideliu kraujavimu. Suteikė pagalbą ir transportavo į Santariškių klinikas. Vyriškis sakė, kad jį kažkas pastūmė, kad meilužis kažkoks. Matėsi, kad vyriškis buvo išgėręs.

Liudytojas I. J. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena kada, bet lyg tai praeitais metais, rudenį, vakare pro duris išleido savo šunis ir ant laiptinės pamatė du besibarančius žmones. Po kiek laiko įleisdama šunis į vidų, išgirdo pagalbos šauksmą. Priėjusi prie tvoros išgirdo kaimyno (A. Š.) balsą. Tuomet į kiemą išėjo jos motina, o ji nuėjo pas kaimynus pažiūrėti, kas nutiko. A. Š. pasakė, kad krito, susilaužė koją, prašė iškviesti greitąją. Po minutės išėjo V. S. ir pasakė, kad greitąją jau iškvietė. V. S. buvo sutrikusi ir išsigandusi. Ant V. S. sužalojimų nematė, buvo tamsu, ji stovėjo prie durų, todėl negalėjo pamatyti. Nežino ar tuo metu dar kas nors buvo namuose, nes į vidų užėjusi nebuvo. Švelnikų šeimą pažįsta nuo pat įsikūrimo, ten pastoviai konfliktai, nuolat policija važiuoja. Kai atidarė duris matė dviejų besivarančių žmonių – vyro ir moters siluetus. Ji savo kaimynų balsus pažįsta. A. Š. kai būna neblaivus būna labai agresyvus, pastoviai šaukia, konfliktuoja, dažnai jų kieme būna muštynės.

2017-05-17 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja I. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini) (t.I, b. l. 145-147, 148).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi buvo paskelbti liudytojos J. V. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2016 metų rudenį, tikslaus mėnesio ir laiko neatsimena, ji buvo namie kai išgirdo šauksmus. Ji išėjo į kiemą, lauke tuo metu buvo jau tamsu. Ji suprato, kad šaukia kaimynas A. Š.. Ji priėjo prie tvoros. Kiek prisimena, jos dukra I. J. jau buvo kieme prie jų tvoros. J. V. priėjo prie tvoros ir paklausė kas atsitiko. A. Š. šaukė "iškvieskit greitąją, pas mane atviras lūžis". Kaip tik tuo metu iš namo išėjo A. žmona V. S.. J. V. pasakė jai, kad reikia kviesti greitąją. V. pasakė, kad jau iškvietė. A. tuo metu sėdėjo ant žemės. Kadangi lauke jau buvo prieblanda, todėl A. veido ir jo sužalojimų ji nematė. V. stovėjo tarpduryje. Kiek prisimena A. Š. šaukė "V. pastūmė". Jis buvo labai girtas, sunku buvo suprasti jo žodžius. Jis riekė, šaukė, klykė. Jokių kitų asmenų šalia jo ar V., ji nematė. pastovėję keletą minučių, ji su dukra nuėjo namo. kada atvažiavo greitoji ir policija, ji nematė, nes jau buvo savo namuose. Anot J. V., A. Š. nuolat girtuokliauja, jų šeimoje nuolat vyksta konfliktai, anksčiau policija į jų namą buvo kviečiama vos ne kiekvieną dieną po keletą kartų (t. I, b. l. 150-152).

Liudytojas G. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su šeima buvo pas Š. svečiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, Bukiškio kaime. Apie 8 valandą vakaro, jau buvo tamsu, prasidėjo triukšmas. A. pykosi su žmona. Konfliktas vyko virtuvėje, vėliau Artūras nugriuvo kieme nuo laiptų. Tą dieną remontavo namus. Su A. pasiaiškinti nieko nepavyko, jam buvo koja nulūžusi. Valia sakė, kad jie susistumdė ant laiptų ir arba vienas, arba kitas būtų nuo laiptų nugriuvęs. V. sakė, kad A. ją tempė į lauką, mėtė ją, o kaip buvo – jis nematė. Jo akivaizdoje ne vieną kartą Š. tarpusavyje mušėsi, teko juos skirti.

2016-09-08 V. S. pareiškime nurodyta, kad 2016-09-08, apie 20.30 val., jos vyras A. Š., gim. 1972 m., kuriam teismo nutarimu nuo 2016-01-25 skirta kardomoji priemonė (nebendrauti ir neieškoti ryšių) su ja, atėjo namo adresu Vilniaus r., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini). Būdamas neblaivus kalbėjo nerišliai, svirduliavo, pradėjo grasinti, kad išsikeltų iš namų, nes nuo rytojaus čia gyvens jis su broliu. Jai einant koridoriumi, ranka sudavė į kairį žandą ir dantis, po to pradėjo ją stumdyti. Atsidaręs duris, norėjo išeiti, tačiau griebė ją už dešinės rankos ir bandė ištempti iš namų. Susistumdžius ant taisomų laiptų, A. Š. nukrito nuo jų ir susilaužė koją. Tai ne pirmas kartas, kai A. Š. kardomosios priemonės metu grįžta namo girtas, triukšmauja, smurtauja, ne viena karta buvo kviesta policija. Prašo imtis priemonių A. Š. atžvilgiu, kadangi bijo dėl savo ir artimųjų gyvybės. (t. I, b. l. 91).

2017-04-06 Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2016-09-07 20.30 val. telefonu Nr. 37067579121 paskambino moteris, kuri pranešė, kad tarp jos ir vyro įvyko konfliktas. Konflikto metu 43 metų amžiaus vyras sulaužė koją (t. I, b. l. 94-97).

2016-09-08 apžiūros protokolu apžiūrėtas nuosavo namo, esančio Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškio k., (duomenys neskelbtini), koridorius. Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra dviejų aukštų, mūrinis, nebaigtas statyti. Į namo kiemo teritoriją patenkama pro metalinius vartelius. Praėjus dešiniau, matomi betoniniai laipteliai. Užlipus laipteliais, matoma prie namo įėjimo durų išardyta aikštelė. Ant metalinių aikštelės strypų sukrautos lentos. Atidarius metalines šarvuotas duris, patenkama į namo vidų, į koridorių. Koridoriuje iš dešinės pusės stovi spintelė, virš spintelės yra veidrodis. Koridoriaus gale stovi rudos spalvos spinta. (t. I, b. l. 98-101, 102-103).

2016-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2755/2016(01), nurodyta, kad V. S. padarytos poodinės kraujosruvos žastuose ir kairio kelio srityse, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-09-07) ir būdu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aprašomoje išvados dalyje nurodyta, kad kairiame žande aiškių išorinių sužalojimų nematyti. Kiek paslankūs viršutiniai kairės pusės 1-2 – as protezuoti dantys (t. 1, b. l. 115).

2017-06-13 apžiūros protokolu apžiūrėta iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauti du garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad 2016-09-07 iš abonento numerio (duomenys neskelbtini) du kartus skambina moteris, kuri prisistatė V. S. pranešdama apie tai, kad ji su vyru susimušė ir vyras sulaužė koją, reikalinga medicininė pagalba. Pokalbio metu moteris nurodo, kad susimušė su vyru, kuris jai trenkė, vyras nukrito nuo laiptų, susilaužė koją (t. I, b. l. 128-130).

2017-06-01 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. I. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nutrauktas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BK 28 straipsnis) (t. I, b. l. 172-177).

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. Š. 2016-09-07, apie 20.30 val., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. S., t. y. savo rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veido sritį, po to griebęs ranka V. S. už dešinės rankos, tempė ją iš namų, dėl ko pastaroji pargriuvo ant kelių, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ranka laikydamas V. S. už dešinės rankos, ištempė ją iš namų ant betoninės aikštelės ir pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į duris, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. poodines kraujosruvas žastuose ir kairio kelio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. N. V. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ir aiškiai nurodė aplinkybes, prie kurių ji patyrė sutuoktinio – A. Š. smurtą. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. 117-125). Teismas pažymi, kad nukentėjusios parodymai iš esmės sutampa su 2016 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2755/2016 (01) konstatuotomis aplinkybėmis (t. I, b. l. 115). Sugretinus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, sužalojimų atsiradimo mechanizmą su nukentėjusios parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdu, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusioji patyrė jos nurodytomis aplinkybėmis. Nors liudytojų I. J., J. V., G. S. parodymai dėl pačio įvykio yra mažai informatyvūs, tačiau nurodyti liudytojai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Švelnikų namuose konfliktai yra nuolatiniai, juo išprovokuoja A. Š., kuris būdamas neblaivus elgiasi agresyviai. Vertinant nurodytų liudytojų, nukentėjusios V. S. parodymus kartu su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42602-16 metu (dėl A. Š. sužalojimų) nustatytomis aplinkybėmis (t. I, b. l. 172-177), procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis (2017-06-13 apžiūros protokolas), teismas daro išvadą, kad jie sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą ir yra pakankami A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Kartu teismas pažymi, kad A. Š. pozicija ir parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo pat tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs. 2016 m. spalio 14 d. apklausos metu atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42602-16, A. Š. nurodė, kad jį nuo laiptų nustūmė V. S. (t. I, b. l. 172-177). Vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme A. Š. nurodė, kad jį nuo laiptų nustūmė V. S. meilužis vardu „Volodia“. Kaltinamojo pozicijos nenuoseklumas, parodymų kaita, teismui kelia abejones jų patikimumu.

Taigi, pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas kaltinamojo A. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nenustatyta. A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nesunkių nusikaltimų pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta A. Š. atsakomybę lengvinančių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. nuo 2014 m. birželio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. vos daugiau nei per du metus, yra padaręs 4 (keturias) smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, panašiomis aplinkybėmis, nusikalstamų veikų padarymo vieta taip pat ta pati (t. II, b. l. 53-70). Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad A. Š. sistemingai daro administracinius pažeidimus (nusižengimus), 6 pažeidimai padaryti taip pat prieš savo šeimos narius (b. l. 71-75). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, sistemingas administracinių pažeidimų (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (t I, b. l. 187).

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 21 d. epizodas), laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. rugsėjo 7 d. epizodas), laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutinę bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., ir nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.