Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Ignitis gamyba“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovė ar Taryba) 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. O3E-1420 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas) 1 punktą ir įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo išnagrinėti AB „Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. SD-381 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“.

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ pareiškėja buvo patvirtinta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikėja, kurias teikė ir 2016 metais.

2.2. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-757) pripažino pareiškėją didelę įtaką turinčiu subjektu elektros energijos gamybos rinkoje bei nustatė su kainų taikymu ir informacijos apie reguliuojamos veiklos sąnaudas skelbimu susijusius pavedimus.

2.3. Ši aplinkybė lėmė Bendrovės komercinio pelno iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos sureguliavimą, kadangi taikant Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo (toliau – Metodika), 7.4.6 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 25 d.), be kita ko, turėjo būti įvertinama investicijų grąža iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos.

2.4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į Bendrovės didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje turinčio asmens statusą, apskaičiuodama pareiškėjos VIAP lėšų poreikį už 2016 m. teiktas VIAP, vertino Bendrovės investicijų grąžą iš remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamų gamybos įrenginių.

2.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. spalio 17 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 (toliau – LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimas) Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4 ir 4.3 punktus panaikino, konstatavęs, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo priskirtas didelę įtaką turinčio asmens elektros energijos gamybos rinkoje statusas.

2.6. Metodikos 7.4.6 punktas taikomas tik tais atvejais, kai elektros energijos gamintojas pripažintas asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje. Todėl teismui konstatavus, jog pareiškėja nepagrįstai buvo laikoma turinčiu didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje asmeniu, apskaičiuojant VIAP lėšas, išmokėtinas pareiškėjai už 2016 metais teiktas VIAP, nepagrįstai buvo įvertinta pareiškėjos investicijų grąža iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos pagal Metodikos 7.4.6 punktą. Dėl to pareiškėja už 2016 m. teiktas VIAP gavo mažesnę VIAP lėšų kompensavimo sumą.

2.7. Konkreti pareiškėjos prarasta suma dėl nepagrįsto jos priskyrimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje galutinai buvo nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-599), kuriuo apskaičiuota koreguotina VIAP lėšų suma už 2016 m. pareiškėjos teiktas VIAP. Pažymoje Nr. O5E-396 nustatyta, kad 2016 metais Bendrovė gavo 81,92 mln. Eur faktinių reguliuojamos veiklos pajamų, taip pat 2,51 mln. Eur sąnaudų buvo padengtos dėl Bendrovės komercinio pelno sureguliavimo gautomis pajamomis iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos ir patyrė 90,87 mln. Eur faktinių reguliuojamos veiklos sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą. Atsižvelgdama į tai, Komisija apskaičiavo koreguotiną VIAP lėšų sumą, sudarančią 6,41 mln. Eur (81,95 mln. Eur + 2,51 mln. Eur - 90,87 mln. Eur). Pareiškėjai už 2016 m. teiktas VIAP buvo išmokėta 2,51 mln. Eur mažiau kompensuotinų VIAP lėšų, negu jų būtų išmokėta tuo laikotarpiu, nelaikant pareiškėjos turinčiu didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje, ir atitinkamai neapskaičiuojant dėl Bendrovės komercinio pelno sureguliavimo gautų pajamų iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos.

2.8. Bendrovė 2019 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą Komisijai, kuriuo prašė Komisijos, nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams pašalinti neatitikimus, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną Bendrovei už 2016 m. teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei Nutarimu Nr. O3E-599 apskaičiavo Komisija.

2.9. Taryba Nutarimo 1 punktą priėmė, vykdydama LVAT 2021 m. birželio 9 d. nutartį, primtą administracinėje byloje Nr. eA-3076-815/2021. Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2021 m. spalio 28 d. pažyma Nr. O5E-1299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“ (toliau – Pažyma), patvirtina, kad Taryba Bendrovės prašymą išnagrinėjo formaliai, ignoruodama prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir prašymo netenkino remdamasi vieninteliu argumentu, kad Komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-579) ir Nutarimo Nr. O3E-599 teisėtumas buvo nagrinėjamas teismuose ir teismai paliko šiuos nutarimus galioti, kuris, anot pareiškėjos, negali būti laikomas reikšmingu sprendžiant, Bendrovės prašymo pagrįstumą.

2.10. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad LVAT panaikinus Nutarimą Nr. O3-757 neliko teisinio pagrindo, apskaičiuojant pareiškėjai kompensuotiną VIAP lėšų sumą už pareiškėjos 2016 m. teiktas VIAP, įtraukti gautas pajamas ne tik iš reguliuojamos veiklos, bet ir dėl Bendrovės komercinio pelno sureguliavimo gautų pajamų iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos.

2.11. Nustatant reguliuojamas kainas, be kita ko, ir VIAP kainas, bet kokiu atveju privalo būti užtikrinamas paslaugos teikėjo patiriamų išlaidų ir turto (investicijų) grąžos padengimas. Už teikiamas VIAP yra kompensuojama, apmokama. VIAP teikimo kompensavimas yra reglamentuojamas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916, (toliau – Aprašas) IV skyriuje, t. y. yra nustatomos VIAP lėšos – lėšos, skirtos Apraše nustatytų VIAP teikimui kompensuoti.

2.12. Teisės aktuose yra įtvirtintas VIAP teikėjų būtinųjų sąnaudų padengimo principas. Atitinkamai, pareiškėjos teisėtas lūkestis buvo, kad pareiškėjai teikiant VIAP 2016 m., jai bus kompensuotos visos tuo laikotarpiu dėl VIAP teikimo patirtos būtinosios sąnaudos.

2.13. Pareiškėjos teisėtas lūkestis buvo pažeistas, kadangi nustatant VIAP lėšas už pareiškėjos 2016 m. teiktas VIAP buvo įvertintos ne tik reguliuojamos veiklos pajamos, bet ir pajamos iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos. Atsakovė neužtikrino visiško būtinųjų VIAP teikimo sąnaudų kompensavimo, kadangi Komisija, o vėliau ir jos teisių perėmėja – Taryba, dalį Bendrovės patirtų 2,51 mln. Eur sąnaudų padengė pačios Bendrovės komerciniu pelnu. Bendrovei už 2016 m. teiktas VIAP buvo skirta 2,51 mln. Eur mažiau VIAP lėšų, skirtų VIAP teikimui kompensuoti.

2.14. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Eelektros energetikos įstatymas) 69 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.

2.15. VIAP lėšų koregavimo procesas, atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių rezultatus, nustatytas ir Metodikos 26.3, 26.3.4, 26.4 punktuose, kuriuose numatyta, kad Taryba, nustatydama VIAP kainas ir VIAP lėšų poreikį, be kita ko, turi įvertinti ir ankstesnių laikotarpių investicijų grąžą bei jos neatitikimus.

2.16. Teisės normos, reglamentuojančios VIAP lėšų apskaičiavimo principus, numato ne tik galimybę, bet ir pareigą Tarybai atsižvelgti tiek į einamąjį, tiek ir praėjusiais laikotarpiais apskaičiuotas investicijų grąžas ir įvykusius faktinių aplinkybių pokyčius.

2.17. Taryba pažeidžia principą iš neteisės nekyla teisė, bendruosius protingumo ir teisingumo principus, Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą.

2.18. Taryba sprendimą netenkinti Bendrovės prašymo ir negrąžinti Bendrovei jos nepagrįstai negautų 2,51 mln. Eur VIAP lėšų už 2016 m. teiktas VIAP, iš esmės grindža vieninteliu motyvu, kad nutarimai, kuriais buvo nustatytas ir pakoreguotas Bendrovės 2016 m. VIAP lėšų poreikis, teismų nebuvo panaikinti. Tačiau Taryba visiškai nevertino aplinkybės, kad panaikinus Nutarimą Nr. O3-757, 2016 metų Bendrovės komercinis pelnas iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, negalėjo būti sureguliuotas. Taryba dėl šios aplinkybės nei Nutarimo 1 punkte nei Pažymoje nepateikė jokių pateisinančių argumentų, kodėl dėl 2016 metų Bendrovės komercinio pelno iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, nepagrįsto sureguliavimo, kilusios pasekmės nėra pašalinamos, t. y. Bendrovei nėra grąžinama dėl šio nepagrįsto sureguliavimo prarasta 2,51 mln. Eur lėšų suma.

2.19. Vien tai, kad Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 teismų nebuvo panaikinti, nepaneigia pareiškėjos teisės į jos nepagrįstai negautas 2,51 mln. Eur VIAP lėšas už 2016 m. teiktas VIAP. Todėl ši Tarnybos vienintelė nurodyta aplinkybė nėra pakankamas argumentas netenkinti Bendrovės prašymo.

2.20. Vien tai, kad pareiškėja teisme neginčijo Nutarimo Nr. O3-579 ar Nutarimo Nr. O3E-599 tiek, kiek jais buvo apskaičiuojamas komercinis pelnas iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, nepaneigia pareiškėjos teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus kitais teisėtais ir įstatymų leidžiamais būdais, be kita ko, kreiptis į Tarybą, su prašymu ištaisyti jos padarytą pažeidimą ir nustatyti pareiškėjai kompensuotiną VIAP lėšų sumą.

2.21. Taryba, atsisakydama atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, neįvardijo kliūčių, užkertančių kelią vykdyti teisės aktų jai pavestas funkcijas, t. y. atlikti 2,51 mln. Eur korekciją nustatant ateinančio laikotarpio VIAP lėšas. Bendrovės pasirinkto į ateitį nukreipto pažeistų teisių atkūrimo būdo – apskaičiuoti ateinančio laikotarpio VIAP biudžetą ir lėšas, Tarnyba nevertino kaip netinkamo arba nesuderinamo su įstatymų leidėjo nustatytais imperatyvais. Pareiškėjos prašymo reikalavimą Taryba turėtų patenkinti, tam, kad realiai būtų apgintos Bendrovės pažeistos teisės.

2.22. Taryba visiškai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio Bendrovės teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo turinį sudarančių reikalavimų, tuo neleistinai peržengdama jai suteiktos diskrecijos išorines ribas.

3. Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad:

3.1. VIAP lėšos ir kainos pareiškėjai buvo nustatytos, vadovaujantis Metodika.

3.2. LVAT 2016 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016, panaikintas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių Bendrovei nesukėlė. Nutarime Nr. O3-757 buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes Bendrovei sukeliantis Nutarimas O3-579, kuriuo buvo nustatytas VIAP lėšų poreikis 2016 m. teisėtumas ir pagrįstumas VAAT ir LVAT buvo tikrinamas teisminiame procese Nr. 3-61-3-05550-2015-6 (bylos Nr. eI-206-281/2017 ir eA-2236-629/2018), kuriame skirtingai nei teigia Bendrovė teismai įvertino Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šiame skunde nurodytų argumentų aspektu (žr. LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018, kuria VAAT 2017 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-206-281/2017, kuriuo pareiškėjos prašymas panaikinti Komisijos Nutarimo O3-579 1.3. papunktį ir jį keičiantį Nutarimo Nr. O3-687 2 punktą, buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Komisijos (Tarybos) nutarimas Nr. O3-579 pripažintas teisėtu ir pagrįstu).

3.3. Teismai galutiniu neskundžiamu sprendimu konstatavo, kad Komisija, apskaičiuodama VIAP lėšų poreikį, pagrįstai taikė Metodikos, tame tarpe ir 7.4.6 papunkčio, nuostatas. Atitinkamai ir perskaičiuojant VIAP lėšų poreikį 2018 metams, Nutarimu Nr. O3E-599, kuriuo buvo pakeistas Tarybos 2017 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismų sprendimus, nebuvo pagrindo koreguoti pareiškėjos VIAP lėšų poreikį dėl neva neteisingai taikomo Metodikos 7.4.6 papunkčio.

3.4. Pareiškėjos teikiami šiame skunde argumentai buvo išnagrinėti ir atmesti LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018, o vienintelis skirtumas, tarp pareiškėjos šio skundo ir administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 išnagrinėto skundo yra tik tai, kad ankstesniame skunde pareiškėja nenurodė konkrečios VIAP lėšų sumos, kuri jos tariamai buvo prarasta dėl Komisijos tariamai neteisingai taikytos Metodikos nuostatų.

3.5. LVAT galutiniu neginčijamu sprendimu, įvertinus taip pat ir pareiškėjos šiame skunde teikiamus argumentus dėl Tarybos tariamai neteisingai taikomos Metodikos nuostatų, ir argumentą, kad Komisijos Nutarimas Nr. O3-579 priimtas vadovaujantis panaikintu Nutarimu Nr. O3-757, pripažino Tarybos nutarimą Nr. O3-579, tame tarpe ir dalyje dėl Metodikos 7.4.6 papunkčio taikymo, teisėtu ir pagrįstu, o taip pat ir Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimas Nr. O3-579 nėra panaikintas teismo spendimu, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis, priimtas vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais.

3.6. Visi Bendrovės veiksmai po LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 priėmimo, yra piktnaudžiavimas administraciniu procesu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

3.7. Taryba nesutinka, kad nurodytu atveju turi būti ginamas Bendrovės nepagrįstas 2,51 ml. Eur pelnas vartotojų sąskaita.

3.8. Skundžiamo Nutarimo 1 punktas priimtas, įgyvendinant LVAT 2018 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 ir VAAT 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-1417-1047/2021, ir įvertinus Bendrovės 2019 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. SD-381 ,,Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“.

3.9. Skundžiamo Nutarimo 1 punktas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, ir laikantis Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Administravimo tvarkos aprašas), nustatytų reikalavimų.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti vadovaudamiesi skunde nurodytais motyvais.

5. Atsakovės atstovai teismo posėdyje pareiškėjos AB „Ignitis gamyba“ skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. O3E-1420 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“ 1 punkto, kuriuo Taryba nutarė netenkinti AB „Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. prašymo Nr. SD-381 ,,Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ ir nenustatyti Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai VIAP 2,51 mln. Eur lėšų poreikio 2022 metams, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Tarybai prašymą nustatyti VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba dar tais pačiais 2019 metais koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams, pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikintas Komisijos 2014 rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo Komisija.

8. Pareiškėja 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į Tarybą raštu „Dėl pakartotinio kreipimosi dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo ir lėšų už 2016 m.“ ir prašė 2019 m. gegužės 15 d. prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suteikti informaciją apie prašymo nagrinėjimo eigą.

9. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. prašymą ir 2019 m. liepos 4 d. prašymą, 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. R2-(E)-1340 informavo pareiškėją, kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių jai nesukėlė. Jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes pareiškėjai sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir priimtas vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais. Taryba laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos prašymas kompensuoti 2,51 mln. Eur sumą yra nepagrįstas (pareiškėjos prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguoti jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti Bendrovei 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo).

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu (administracinėje byla Nr. eI-4755-331/20219) atmetė pareiškėjos AB „Ignitis gamyba“ (AB „Lietuvos energijos gamyba“ teisių perėmėja) skundą.

10.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas yra išspręstas įsiteisėjusiu LVAT 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018, kuriuo palikti galioti Nutarimas Nr. O3-579, kuris nustatė pareiškėjai VIAP lėšų sumą 2016 metais, bei Nutarimas Nr. O3E-599, kuris nustatė pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metais. LVAT palikus galioti ir nepanaikinus Nutarimų Nr. O3-579 ir Nr. O3E-599, nėra teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjai 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto. Teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad LVAT, sprendimu panaikindamas Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus, susijusius su rinkų tyrimu, jokių finansinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Teismas pažymėjo, kad Tarybos 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. R2-(E)-352 jau buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą kompensuoti 2,51 mln., kurio pareiškėja neskundė.

11. Pareiškėja AB ,,Ignitis gamyba”, nesutikdma su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu, dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą LVAT.

12. LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3246-629/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. LVAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti nustatoma, ar pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. kreipimasis yra laikytinas skundu ar prašymu LIetuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) prasme, atitinkamai įvertinant skundžiamo Tarybos rašto atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ginčijamo rašto priėmimo kontekstas – ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjos interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą. LVAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI4-1417-1047/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2019-9) pareiškėjos akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R2-(E)-1340 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ ir įpareigojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybą, nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, išnagrinėti pareiškėjos prašymą, įvertinant susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų. Likusią pareiškėjos akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

14.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 11 dalimis, 9 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 ir 8 punktais, 67 straipsnio 14 dalimi, 69 straipsnio 3 dalimi, 74¹ straipsnio 1 dalimi, Metodikos 31 punktu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 (toliau – ir Reglamentas), 45, 46 ir 49 punktais, taip pat LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 pateiktais išaiškinimais, sprendė, jog koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais / nuspręsti dėl VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metais nustatymo gali tik Taryba, o ne Tarybos pirmininkas vienasmeniškai.

14.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovas nepateikė įrodymų, kad Taryba svarstė pareiškėjos prašymą ir priėmė sprendimą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Tarybos nariai žinojo apie Tarybos pirmininko atsakymo turinį, kad jis buvo derinamas skyriuose ir su Tarybos nariais. Teismas pažymėjo, jog Tarybos veiklos forma ir sprendimų dėl nustatyto VIAP biudžeto ir lėšų 2020 metais / VIAP biudžeto ir lėšų 2019 metais koregavimo priėmimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, ji negali būti interpretuojama taip plačiai, kad „suderinimas su Tarybos nariais“, „Tarybos narių žinojimas“ atitiktų teisės aktų reikalavimus.

14.3. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nurodomas turtines pasekmes (2,51 mln. Eur netekimą) turėtų sukelti ne byloje ginčijamas sprendimas, o Tarybos sprendimai, kuriais ji nustatė VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metais / koregavo jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais. Būtent tada Taryba turėjo nuspręsti, kokio dydžio bus VIAP biudžetas ir lėšos 2020 metais / koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metais, t. y. atsakyti į pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. prašymą. Teismas nepagrįstais laikė Tarybos argumentus, kad pareiškėja prašo priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio. Prašymo kreipimosi metu pareiškėja prašė veikti dėl 2019 ar 2020 metų biudžetų, t. y. formuluojamas prašymas ne nustatyti ar koreguoti praeities 2016 metų, o būsimą (prašymo padavimo metu) biudžetą. Tai, kad prašoma dėl 2016 metais susidariusios sumos, yra prašymo (ne)tenkinimo motyvai, bet nekeičia prašymo esmės (spręsti, ar kompensuoti 2,51 mln. Eur pareiškėjai 2019 ar 2020 metais). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos 2019 m. gegužės 15 d. prašyme suformuluotų prašymų išsprendimas turi įtakos jos turtiniams interesams, sprendimas taip pat sukelia teisines pasekmes. Teismas ginčijamą sprendimą panaikino kaip priimtą nekompetentingo subjekto.

14.4. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl VIAP biudžeto ir lėšų nustatymo 2020 metais (2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. O3E-650), todėl pareiškėjos prašymas, nors buvo pateiktas laiku, jau yra nukreiptas į praeitį, jo nebeįmanoma įgyvendinti svarstant 2019 ar 2020 metų biudžetus.

15. Taryba, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka.

16. LVAT 2021 m. birželio 9 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-3076-815/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2019-9) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17. Taryba, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą, vdovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, 74 ir 74¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 30 d.), Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Administravimo tvarkos aprašas), Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), atsižvelgdama į LITGRID AB 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. 21KR-SD-9776 ir 2021 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 21KR-SD-10707 (su vėlesniais patikslinimais), viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus – UAB „Baltpool“ (toliau – Administratorius) 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. SD-210213 (su vėlesniais patikslinimais) bei į Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2021 m. spalio 28 d. pažymą Nr. O5E-1299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“ (toliau – Pažyma), taip pat į LVAT 2018 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-1417-1047/2021, ir įvertinusi AB ,,Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. SD-381 ,,Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“, 2021 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1420 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“, kurio 1 punktu nutarė netenkinti AB ,,Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. prašymo Nr. SD-381 ,,Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ ir nenustatyti Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai VIAP 2,51 mln. Eur lėšų poreikio 2022 metams.

18. Elektros energijos sektoriaus organizavimo bendrąsias taisykles įtvirtina 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) Nr. 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES6 (toliau – Direktyva (ES) Nr. 2019/944), kurios 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus vadovaujantis bendros ekonominės svarbos interesais, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir patikrinami bei turi užtikrinti Sąjungos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams.

19. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 2 straipsnio 43 dalį viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis yra laikomos įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.

20. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Elektros energetikos įstatymas) 2 straipsnio 54 dalyje VIAP apibrėžiamos kaip paslaugos, kurių teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais, viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir šių paslaugų sąrašu.

21. Atitinkama Vyriausybės kompetencija nustatant VIAP teikimo tvarką bei nustatant energetikos įmonėms įpareigojimus teikti viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas įtvirtinta Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktuose ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

22. VIAP teikimo tvarką, šių paslaugų teikimo apimčių nustatymo tvarką, įpareigojimus teikti

paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo tvarką, VIAP teikiančių asmenų atrankos procedūros vykdymo tvarką nustato Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kuris yra taikomas visiems elektros energijos rinkos dalyviams.

23. Aprašo II skyrius nustato VIAP apimtį ir jų teikėjus. Apraše nustatyta, kad VIAP apima: 1) elektros energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimą ir jos centralizuotą prekybą, vykdomą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (7.1 papunktis); 2) elektros energijos gamybą elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje (7.2 papunktis); 3) elektros energijos gamybą nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti (7.3 papunktis); 4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti (7.4 papunktis); 5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtrą (7.5 papunktis); 6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimą (7.6 papunktis); 7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veiklą (7.7 papunktis); 8) atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimą prie elektros tinklų (7.8 papunktis); 9) elektros tinklų operatoriaus atliekamą elektros tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstravimą, užtikrinančius elektros energijos gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą (7.9 papunktis).

24. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktu, Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas. Tarybos kompetenciją tvirtinant VIAP kainas imperatyviai nustato Elektros energetikos įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktus, Taryba tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato VIAP kainas, taip pat atlieka VIAP lėšų administravimo priežiūrą. Be to, pagal Aprašo 4 punktą, VIAP lėšų poreikis ir VIAP kainos nustatomi, VIAP lėšos paskirstomos VIAP teikiantiems asmenims ar jų grupėms, vadovaujantis Tarybos patvirtinta Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodika.

25. VIAP lėšos ir kainos nagrinėjamu atveju buvo nustatytos, vadovaujantis Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“.

26. Kaip matyti iš Pažymos, LITGRID AB 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 21KR-SD-9776 ir 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 21KR-SD-10707 (su vėlesniais patikslinimais), BALTPOOL UAB 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. SD-210213 (su vėlesniais patikslinimais) pateikė Tarybai dokumentus ir informaciją, į kuriuos Taryba atsižvelgė nustatydama VIAP lėšų biudžetą 2022 metams. Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius, įvertinęs pateiktą informaciją, taip pat Bendrovės 2019 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. SD-381 ,,Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“, vadovaudamasis Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – VIAP administravimo aprašas), Aprašu ir Metodika, apskaičiavo VIAP lėšų poreikį ir VIAP kainą 2022 metams ir parengė pažymą, į kurią atsižvelgė Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą. Skundžiamu Nutarimu, be kita ko, Taryba nustatė VIAP lėšas 2022 metams elektros energetikos subjektams, teikiantiems VIAP.

27. Metodikos 30 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. spalio 26 d.) numato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d.

28. Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalis numato, kad viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.

29. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su šia veikla susijusios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis būtų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo. Taigi į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

30. Pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. prašymu siekia, kad būtų pakoreguotos VIAP lėšos, pašalinant neatitikimus, kuriuos, anot jos, sukūrė LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikintas Nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei apskaičiavo Komisija.

31. Metodikos (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 24 d.) 7.4.6. papunktis nustatė, kad Komisija, atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymą, VIAP sąrašą ir VIAP aprašą, nustato VIAP lėšas Vyriausybės nutarimu nustatytiems gamintojams, už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti įvertinusi ateinantiems kalendoriniams metams Komisijos nustatytos investicijų grąžos ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grąžos skirtumą VIAP Metodikos 7.4 punkte nurodytai veiklai vykdyti nepriskiriamais elektros energijos gamybos įrenginiais, taip pat įvertinusi šioje veikloje gautos faktinės investicijų grąžos ir lauktos investicijų grąžos neatitikimą už praėjusius kalendorinius metus. Šis punktas taikomas tais atvejais, kai elektros energijos gamintojas motyvuotu Komisijos sprendimu pripažintas asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Taryba 2015 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-579) patvirtino VIAP lėšų poreikį 2016 m. Šio nutarimo 1.3 papunkčiu Taryba nutarė už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, VIAP lėšų poreikį 2016 m. numatyti 11,578 mln. Eur. Nutarimo Nr. O3-579 preambulėje nurodyta, kad Taryba, priimdama šį nutarimą, atsižvelgė į Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyriaus ir Elektros skyriaus 2015 m. spalio 28 d. pažymą Nr. O5-380 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“. Pagal šią pažymą aukščiau minėtai VIAP (pažymoje ji nurodoma kaip VIAP teikimo tvarkos aprašo 7.4 papunktyje nurodyta paslauga) teikė AB ,,Ignitis gamyba“ (pažymoje nurodytas ankstesnis bendrovės pavadinimas – AB „Lietuvos energijos gamyba“). Apskaičiuojant šios VIAP lėšų poreikį buvo įvertintas šiai VIAP nepriskiriamų gamybos įrenginių (toliau – EEGNGĮ) prognozuojamos ir nustatytos investicijų grąžos skirtumas, kuris nustatytas 3 047 tūkst. Eur.

33. Tarybos Nutarimu Nr. O3E-599 buvo pakeistas Tarybos 2017 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“, be kitų pakeitimų, papildant keičiamą nutarimą 1.7 papunkčiu, kuriuo Taryba nutarė už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, VIAP lėšų poreikį nustatyti 26,939 mln. Eur. Pažymėtina, kad šis nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymą Nr. O5E-396. Pagal šią pažymą VIAP teikė AB ,,Ignitis gamyba“ (pažymoje nurodytas ankstesnis bendrovės pavadinimas – AB „Lietuvos energijos gamyba“).

34. Apskaičiuojant šių VIAP lėšų poreikį, buvo atliktas šios bendrovės padalinio Lietuvos elektrinės 2016 m. protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo koregavimas. Pažymoje Nr. O5E-396 nurodyta, kad ,,2016 m. Bendrovė gavo 81,92 mln. Eur faktinių reguliuojamos veiklos pajamų, taip pat 2,51 mln. Eur sąnaudų buvo padengtos dėl Bendrovės komercinio pelno sureguliavimo gautomis pajamomis iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos ir patyrė 90,87 mln. Eur faktinių reguliuojamos veiklos sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą. <...> Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Rezervinių paslaugų metodikos 27.3 ir 27.4 papunkčiais, apskaičiuota koreguotina VIAP lėšų suma sudarytų 6,41 mln. Eur (81,95 mln. EUR + 2,51 mln. EUR – 90,87 mln. EUR), kuri turėtų būti kompensuota Bendrovei 2018 m.“

35. Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Elektros energijos kainos metodika) reglamentuoja parduodamos elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymą. Elektros energijos kainos metodikos 27 punktas numato, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Be kita ko, Elektros energijos kainos metodikos 27.3 papunktyje numatyta, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina nustatoma įvertinus protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, kuriuo koreguojamas reguliuojamos veiklos leistinas pajamų lygis ateinantiems metams ir kurį apskaičiuojant įvertinama: asmens uždirbta faktinė investicijų grąža iš reguliuojamos paslaugos (produkto) per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, priskirta faktiškai užsakytam reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekiui (27.3.1 papunktis); asmens gautos papildomos pajamos, susijusios su reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų teikimu, kuriems teikti naudojami ar nenaudojami reguliuojamos veiklos ištekliai (27.3.2 papunktis); investicijų grąžos neatitikimas dėl faktinės reguliuojamos paslaugos teikimui naudojamo turto vertės pokyčio, įvertinus naujai pradėtus eksploatuoti turto vienetus (27.3.3 papunktis); praėjusių laikotarpių investicijų grąžos korekcijos, nustatytos Tarybos sprendimu (27.3.4 papunktis).

36. Elektros energijos kainos metodikos 27.4 papunktis nustato, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina nustatoma taip pat atsižvelgiant į (pakoreguojant leistiną pajamų lygį) į Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimo rezultatus bei sąnaudų audito, atlikto pagal reguliacinius sąnaudų apskaitos reikalavimus, išvadas.

37. Pažymėtina, kad pagal AB ,,Ignitis gamyba“ skundus Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo O3E-599 teisėtumas buvo nagrinėjamas teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimais, priimtais administracinėse bylose (atitinkamai Nr. eA-2236-629/2018 ir Nr. eA-4523-822/2018), paliko šiuos nutarimus galioti. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 buvo nagrinėjamas klausimas dėl Nutarimo Nr. O3-579 1.3 papunkčio teisėtumo ir ta apimtimi, kuri susijusi su AB ,,Ignitis gamyba“ teiktos VIAP (elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti) lėšų poreikio nustatymu ir EEGNGĮ prognozuojamos ir nustatytos investicijų grąžos skirtumo įvertinimu.

38. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu Nr. O3E-599 buvo nustatomas VIAP lėšų poreikis 2018 metams įvertinant skirtumus tarp 2016 m. faktiškai išmokėtų ir prognozuotų išmokėti VIAP lėšų, nustatytų Nutarimu Nr. O3-579, kurį LVAT paliko galioti, Taryba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

39. Pažymėtina, kad administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

40. LVAT palikus galioti Nutarimą O3-579, kuris nustatė pareiškėjai VIAP lėšų sumą 2016 metams ir Nutarimą Nr. O3E-599, kuris nustatė pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metams, Taryba pagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjai 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto.

41. Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT sprendimu panaikinti Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktai, jokių finansinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė. Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus bendruosius energetikos veiklos tikslus bei Elektros energetikos įstatyme numatytus tikslus ir kitas aukščiau minėtas teisės aktų normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus.

42. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr. 2017 m. birželio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1282-442/2017).

43. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, kad ginčijamame Nutarime ir jo neatskiriamoje dalyje – Pažymoje motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ginčijamas Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir jo naikinti remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo.

44. Byloje duomenų, jog Taryba, įgyvendindama savo diskreciją, padarė klaidą, nėra. Taryba nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir neperžengė diskrecijos ribų. Pareiškėjos skundo argumentas, jog Taryba Bendrovės prašymą išnagrinėjo formaliai, neįsigilinusi į prašymo esmę, yra visiškai nepagrįstas.

45. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti AB „Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. SD-381 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Pareiškėja prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

48. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Republikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.