Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Pramonės darbuotojų“ dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2020 m. rugsėjo 5 d. nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ir toliau dėl teisinio neišprusimo Bendrijos narystės klausimai buvo sprendžiami pagal valdybos pirmininkų (L. S., G. G.) žodinį sutikimą priimti naują narį į Bendriją pagal nuosavybės faktą Bendrijoje, nesilaikant įstatymo reikalavimų bei nustatytos tvarkos. Prašymai ne visada buvo priimami ir svarstomi Bendrijos valdymo organuose. Nuo 2004 m. iki 2015 m. nerasta tokių protokolų (neišliko). Dokumentus, antspaudus ir raktus buvęs Bendrijos pirmininkas G. G. dabartiniam Bendrijos pirmininkui D. G. perdavė tik 2020 m. spalio 5 d. Valdybai perduodame prašymų archyve nuo 2002 m. yra 185 prašymai, o perduotoje Sodininkų registracijos knygoje nurodyti 441 nariai. Taigi nėra jokių duomenų apie 256 narių priėmimą į Bendriją, o Sodininkų registracijos knygoje, pradėtoje 2004 m. gegužės 25 d., 341 asmuo nurodytas nuo Bendrijos įkūrimo, tačiau šie duomenys neatitinka tikrovės. Prašymai archyve nesusegti, jų aprašo nėra.

13. Bendrija įregistruota 1992 m. gegužės 4 d., tačiau Sodininkų registravimo knyga iki 2017 m. nebuvo vedama, o nuo 2017 m. tvarkoma Bendrijos valdybos. Dėl to šios knygos pildymo pradžia negalėjo būti 2004 m. gegužės 25 d. Šią aplinkybę patvirtina advokato A. K. 2017 m. vasario 23 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu su Bendrovės buhaltere R. R.. Teismui pateikta Sodininkų registravimo knyga (sodininkų sąrašai) įvairiomis redakcijomis nėra autentiška, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu byloje, ja teismas nesivadovauja.

16. Ieškovui apie D. G. dalyvavimą Bendrijos veikloje yra žinoma nuo 2006 metų, tačiau jis, laikydamas šią aplinkybę Bendrijos teisės pažeidimu, 14 metų nesiėmė jokių priemonių apginti pažeistai teisei, kuriai galioja 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Ieškovas prašo panaikinti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2020 m. rugsėjo 5 d. protokolo 3 punkto dalį dėl D. G., S. P., A. R. patvirtinimo naujos Bendrijos valdybos nariais ir dėl D. G. patvirtinimo valdybos pirmininku, tačiau šis nutarimas nesusijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Tiek S. P., tiek jo sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Bendrijos teritorijoje nuo 2009 m. S. P. dalyvauja Bendrijos veikloje nuo 2010 m., jį pripažinus nariu buvusio Bendrijos pirmininko G. G. leidimu. Nors jo sutuoktinė yra įtraukta į Bendrijos sąrašus, faktiškai Bendrijos veikloje S. P. dalyvauja kaip Bendrijos narys, kuris neįgyvendino iki galo savo teisių dėl Bendrijos valdymo organų apsileidimo ir teisinio neišprusimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad D. G. yra Bendrijos narys, nes turi joje žemės sklypą. Teismas nustatė, kad šis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso D. G. sutuoktinei V. G. pagal 2002 m. gruodžio 4 d. dovanojimo sutartį. V. G. taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso šiame sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. G. nėra žemės sklypo Bendrijos teritorijoje valdytojas. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad namas pastatytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad turtas yra asmeninė V. G. nuosavybė, nes šis faktas yra išviešintas viešajame registre ir atitinka CK 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad D. G. nelaikytinas Bendrijos nariu.

18.2. Byloje D. G. teigė, kad žemės sklypą valdo sutuoktinio teise pagal Sodo perdavimo naudoti ir valdyti sutartį. Pagal savo prigimtį ši sutartis pripažintina panaudos sutartimi (CK 6.629 straipsnis), kuri tam, kad galėtų būti panaudota prieš trečiuosius asmeni, turi būti įregistruota viešajame registre. Pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktą sutartyje suteiktas įgaliojimas D. G. atstovauti savininkę neatitinka įstatymo reikalaujamos įgaliojimo formos, todėl pripažintinas netinkamu. Įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtintas notaro. Kadangi ši sutartis nebuvo registruota VĮ Registrų centre, D. G. nėra teisėtas Bendrijos narys.

18.4. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek S. P., tiek jo sutuoktinė K. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Bendrijos teritorijoje. Taigi S. P. gali būti Bendrijos nariu. Pagal Bendrijos įstatų 19 punktą, jeigu mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys sodininkai, Bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SBĮ 21 straipsnyje. K. P. ir S. P. bendru sutarimu, pateikdami prašymą priimti į Bendrijos narius, išreiškė savo valią dėl to, kas įgis Bendrijos nario teises ir pareigas. S. P. 2020 m. spalio 5 d. paaiškinimas patvirtina, kad Bendrijos nario teises ir pareigas įgijo jo sutuoktinė K. P.. Dėl to S. P. nėra Bendrijos narys ir neturėjo teisės būti išrinktas Bendrijos valdybos nariu.

18.5. A. R. 2020 m. spalio 5 d. paaiškino, kad prašymo įstoti į Bendrijos narius neteikė. Ši aplinkybė patvirtina, kad ji Bendrijos nare netapo ir neįgijo Bendrijos narės teisių ir pareigų. Kadangi A. R. nėra Bendrijos narė, ji neturėjo teisės būti išrinkta Bendrijos valdymo organų nare. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. Bendrijos nare tapo kitais nei Bendrijos įstatuose numatytais pagrindais. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti atsakovės atsikirtimus apie Bendrijoje egzistuojančią valdybos pirmininko (L. S., G. G.) paprastą, pagal žodinį sutikimą, priėmimą į Bendriją pagal nuosavybės turėjimo Bendrijoje faktą, nesilaikant įstatymo reikalavimų bei nustatytos tvarkos. Šią aplinkybę paneigia 2020 m. spalio 5 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktas, pagal kurį buvo perduoti sodininkų prašymai priimti juos į Bendrijos narius 2002-2020 metais, bei to paties laikotarpio Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolai, kuriais išspręsti sodininkų prašymai priimti juos į Bendrijos narius.

19.1. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra ginčo, jog tiek ieškovas, tiek ieškinyje nurodyti valdybos nariai mokėjo visus mokesčius Bendrijai. Ši aplinkybė yra svarbi, sprendžiant dėl asmens narystės Bendrijoje, nors ir nepakankama. Teismas teisingai nustatė, kad tiek ieškovo, tiek valdybos narių D. G., S. P., A. R. rašytinių prašymų priimti juos į Bendriją nėra, atitinkamai nėra ir Bendrijos sprendimų juos priimti į Bendrijos narius. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek Bendrijos valdybos nariai daugiau kaip 10 metų save laikė ir buvo kitų laikomi Bendrijos nariais. Jie ne tik mokėjo nario mokesčius, tačiau ir aktyviai dalyvavo Bendrijos veikloje, buvo nuolat renkami į jos organus. Tokiu būdu Bendrijos narių ir jos organų konkliudentiniais veiksmais per bendrąjį 10 metų senaties terminą į valdybos narius išrinktų asmenų narystė Bendrijoje laikytina pripažinta.

19.2. Teismo posėdžių metu nustatyta, kad, prasidėjus bylos nagrinėjimui, naujoji valdyba ėmėsi tvarkyti narystės dokumentaciją, Bendrijos tinklapyje paviešino kreipimąsi į gyventojus pateikti trūkstamą informaciją ir dokumentus. Trūkstamus prašymus taip pat pateikė D. G., S. P. ir A. R., o ieškovas nepateikė. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. spalio 16 d. nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, kad buvęs Bendrijos pirmininkas nuo 1999 m. gegužės 29 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, neišsaugojo Bendrijos dokumentų, taip pat ir susijusių su priėmimu į Bendriją, bei dalies valdybos nutarimų ir susirinkimo protokolų, kuriuose turėjo būti užfiksuoti sprendimai priimti sodininkų narius į Bendriją.

19.3. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, kad didžioji dalis prašymų dėl priėmimo į Bendriją bei Bendrijos valdymo organų sprendimai neišliko arba nebuvo tinkamai įforminti dėl ankstesnių Bendrijos valdymo organų kaltės, o kita dalis sodininkų laikė ir laiko save Bendrijos nariais dėl Bendrijos narių ir jos valdymo organų konkliudentinių veiksmų. Tuo tarpu nuo 2017 metų pradėti sudarinėti Nekilnojamojo turto registro išrašų pagrindu Bendrijos narių sąrašai yra netikslūs ir klaidinantys. Nors D. G. sutuoktinė ir valdo nuosavybės teise žemės sklypą ir namą, tačiau namas pastatytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų. Tokia išvada pagrįsta, nes leidimas statybai buvo gautas jau po to, kai V. G. paveldėjo žemės sklypą, būdama santuokoje su D. G..

19.4. Ieškovas neprašė panaikinti D. G. ir kitų valdybos narių narystės Bendrijoje pagal SBĮ 17 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos įstatų 45 ir 47 punktus, o iš esmės tik siekė, kad jie nebūtų laikomi valdybos nariais ir atitinkamai pirmininku. Ieškovui apie D. G. dalyvavimą Bendrijos veikloje buvo žinoma nuo 2006 metų. Tačiau ieškovas 14 metų nesiėmė jokių priemonių apginti pažeistai teisei, kuriai butų galiojęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Ginčijamas visuotinio Bendrijos narių 2020 m. rugsėjo 5 d. susirinkimo protokolo 3 punktas nesusijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, nes priešingu atveju Bendrija atsidurtų teisinėje aklavietėje ir tai pakenktų civilinių santykių stabilumui.

19.5. Teismas teisingai vadovavosi teisės turinio viršenybės prieš formą principu ir pagrįstai formalų dalyką – rašytinio pareiškimo, kurį galima parašyti bet kuriuo metu, kai iškyla jo reikalingumas, neiškėlė aukščiau už Bendrijos narių susirinkimais, jų protokolais ir sprendimais patvirtintos asmenų narystės Bendrijoje faktą. Esant ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) nusistovėjusiems santykiams, kai asmenys aktyviai dalyvavo Bendrijos veikloje, save laikė jos nariais ir ne kartą buvo renkami susirinkimų pirmininkais ir (ar) sekretoriais, o taip pat ir Bendrijos organų nariais, būtų nelogiška tuos santykius sugriauti. Juolab kad ir paties ieškovo teisinė padėtis yra analogiška tų asmenų, kurių narystę Bendrijos valdyboje jis ginčija, padėčiai. Tokiu būdu būtų pažeistas ir sąžiningumo principas, nes paties ieškovo motyvai dėl jo pateikto valdybos narių vertinimo taip ir liko jo neatskleisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2020 m. rugsėjo 5 d. protokolo 3 punktą, kuriuo Bendrijos valdybos nariais išrinkti D. G., S. P. ir A. R., o D. G. išrinktas valdybos pirmininku, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sodininkų bendrija „Pramonės darbuotojų“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1992 m. gegužės 4 d. Bendrijos organai yra visuotinis narių susirinkimas ir valdyba, kurią sudaro penki asmenys. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 5 d., metu nutarta patvirtinti naujos sudėties Bendrijos valdybą, susidedančią iš narių: J. D., S. P., D. G., A. R. ir L. U., pirmininku išrinktas D. G..

22. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti šio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo 3 punkto dalį dėl D. G., S. P. ir A. R. išrinkimo valdybos nariais ir D. G. išrinkimo Bendrijos valdybos pirmininku. Ieškovas remiasi tuo, kad nurodyti asmenys nėra Bendrijos nariai, todėl pagal SBĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagal Bendrijos įstatų 45, 47 punktų reikalavimus jie negalėjo būti išrinkti valdybos nariais bei pirmininku.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nustatęs, kad didžioji dalis sodininkų prašymų priimti į Bendriją ir Bendrijos valdymo organų sprendimai neišliko, o kita dalis sodininkų laikė save Bendrijos nariais dėl Bendrijos pirmininkų teisinio neišprusimo ir žodinio leidimo dalyvauti Bendrijos susirinkimuose bei valdymo organuose, ir pripažinęs, kad D. G., S. P. ir A. R. laikytini bendrijos nariais, nes valdymo organuose dalyvauja daugiau kaip 10 metų, D. G. ir A. R. turi buvusio Bendrijos pirmininko G. G. pažymas, kad jie yra Bendrijos nariai, o S. P. dalyvauja Bendrijos veikloje, Bendrijos pirmininkui nuo 2010 m. jį pripažinus Bendrijos nariu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinio patenkinimo atveju Bendrija atsidurtų teisinėje aklavietėje ir tai pakenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.

Dėl teisės būti sodininkų bendrijos nariu

24. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias narystę Bendrijoje, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pripažindamas jas patvirtinančiomis D. G., S. P. ir A. R. narystę Bendrijoje. Ieškovo teigimu, D. G. negali būti Bendrijos narys, nes nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo, šis asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei, kuri ir yra Bendrijos narė. Pagal SBĮ nuostatas ir Bendrijos įstatus Bendrijos narė yra K. P., o ne S. P.. R. R. negali būti pripažinta Bendrijos nare, nes nėra pateikusi prašymo įstoti į Bendrijos narius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais sutinka iš dalies.

25. Pagal SBĮ 2 straipsnio 6 dalį sodininkas mėgėjas – fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste. Pagal SBĮ 21 straipsnio 1 dalį bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka (SBĮ 21 straipsnio 2 dalis).

26. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, sodininku gali būti asmuo, užsiimantis sodininkyste ne tik nuosavybės teise, bet ir kitomis teisėmis (pvz., nuomos, panaudos, kt.) valdomame žemės sklype. Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, kad asmuo, kuris Bendrijos teritorijoje neturi žemės sklypo, priklausančio jam nuosavybės teise, negali būti Bendrijos narys. Aplinkybė, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių, neatima iš kito sutuoktinio teisės tapti Bendrijos nariu.

27. Kartu nurodytina tai, kad pagal teisės aktų nuostatas teisę būti sodininkų bendrijos nariu turi tik vienas iš toje sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo valdytojas. Tokiu atveju teismas turi aiškintis abiejų sutuoktinių valią dėl vienam iš sutuoktinių priklausančio turto valdymo ir sutuoktinių susitarimo narystės sodininkų bendrijoje klausimu.

28. Pagal aptartas SBĮ normas sodininkų bendrijos nariu tampama tik jos įstatų nustatyta tvarka. Pagal 1992 m. kovo 4 d. patvirtintų Bendrijos įstatų 6 punktą narius į Bendriją priima ir iš jos šalina Bendrijos valdyba. Detalesnė priėmimo į Bendrijos narius tvarka nebuvo nustatyta. Pagal Bendrijos 2004 m. birželio 11 d. patvirtintų įstatų 25 punktą Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į Bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo. Prašymas stoti į Bendriją paduodamas Bendrijos valdybai. Stojantis į Bendriją sodininkas privalo sumokėti Bendrijai narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Sodininko pareiškimas svarstomas artimiausiame po prašymo padavimo dienos Bendrijos narių susirinkime. Sprendimas dėl narystės priimamas paprasta balsų dauguma. Priimti į Bendriją nariai registruojami sodininkų registravimo knygoje (Bendrijos įstatų 26 punktas). Taigi norintis tapti Bendrijos nariu sodininkas turėjo pateikti prašymą Bendrijos valdybai ir sumokėti stojamąjį nario mokestį, taip pat dėl prašymo turėjo būti balsuojama Bendrijos narių susirinkime.

29. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Bendrijos teritorijoje esantis sodo žemės sklypas A. R. priklauso asmeninės nuosavybės teise nuo 2009 m. kovo 17 d. pagal dovanojimo sutartį, S. P. ir K. P. – bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009 m. gegužės 26 d., V. G. – asmeninės nuosavybės teise nuo 2002 m. gruodžio 17 d., o ieškovui – nuosavybės teise nuo 1993 m. kovo 10 d.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo Bendrijos įsteigimo jos dokumentai, sodininkų registravimo knyga nebuvo tvarkoma tinkamai, taip pat nebuvo laikomasi Bendrijos įstatuose nustatytos priėmimo į Bendrijos narius tvarkos. Ieškovas apeliaciniame skunde šios išvados neginčija. Naujai išrinktos Bendrijos valdybos nariai 2020 m. lapkričio 25 d. sudarė SB „Pramonės darbuotojų“ susijusių su naryste dokumentų patikrinimo aktą Nr. 1, kuriame nurodė, kad buvo tikrinami 2020 m. spalio 5 d. valdybai perduoti dokumentai: sodininkų registracijos knyga, gyventojų prašymai priimti į Bendrijos narius ir Bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolai. Šio patikrinimo metu buvo sudaryti Bendrijos narių sąrašai, kuriuose nustatyta, kad 2009 m. birželio 12 d. pateiktas ir Bendrijos susirinkime 2010 m. gegužės 15 d. patvirtintas K. P. prašymas priimti į Bendrijos narius. Tuo tarpu ieškovo, A. R. ir V. G. nėra nei pateiktų prašymų, nei jų patvirtinimo Bendrijos susirinkime.

31. Byloje taip pat yra Bendrijos pirmininko G. G. 2006 m. gruodžio 15 d. išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad D. G. yra Bendrijos narys ir turi sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25), ir 2008 m. birželio 3 d. ir 30 d. išduotos pažymos, kuriose nurodyta, kad A. R. yra Bendrijos narė ir turi sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl narystės sodininkų bendrijoje turi būti sprendžiama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis, kas turi teisę būti sodininkų bendrijos nariu. Bendrijos valdymo organų išduotose pažymose nurodyti duomenys apie narystę turi neprieštarauti teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms, kokie asmenys gali būti sodininkų bendrijos nariai. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad dėl narystės sodininkių bendrijoje teisėtumo neturi būti sprendžiama formaliai, neatsižvelgiant į konkrečiu atveju bendrijoje susiklosčiusią priėmimo į bendrijos narius praktiką. Tik svarbu tai, kad konkretaus asmens narystė nepažeistų imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pvz., reikalavimo, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas, taip pat reikalavimo, kad, sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdant keliems fiziniams asmenims (sodininkams), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, leistų spręsti, kad A. R., Bendrijos teritorijoje valdanti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, turėjo teisę tapti Bendrijos nare, taip pat siekė šia teise pasinaudoti, kreipdamasi į tuometį Bendrijos pirmininką, kuris nepareikalavo pateikti rašytinio prašymo, bet nurodė, jog pagal įprastą tvarką narystė Bendrijoje tęsiama (1 t., b. l. 40). Vien formalaus prašymo nepateikimo faktas neturėtų paneigti A. R. narystės Bendrijoje, atsižvelgiant į jos ilgą laiką faktiškai vykdomas visas Bendrijos nario teises ir pareigas.

34. Bylos duomenimis, Bendrijos teritorijoje žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantis S. P. nėra pateikęs rašytinio prašymo priimti jį į Bendrijos narius, tokį prašymą yra pateikusi jo sutuoktinė K. P.. Bendrijos teritorijoje žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise valdanti V. G., jos sutuoktinis D. G., taip pat ir pats ieškovas prašymų priimti į Bendrijos narius nėra pateikę.

35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ginčijamo Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo naujais Bendrijos valdybos nariais išrinkti S. P., D. G., A. R., nevertino šių aplinkybių, kurios teisiškai reikšmingos, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

36. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 14 straipsnio 3 dalis, 266 straipsnis).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2020 m. rugsėjo 5 d. nutarimą dėl trijų naujų Bendrijos valdybos narių ir jos pirmininko išrinkimo, teigdamas, kad D. G., S. P. ir A. R. negalėjo būti išrinkti Bendrijos valdybos nariais, nes jie nėra Bendrijos nariai. Pripažintina, kad pareikštas ieškinio reikalavimas susijęs su D. G., S. P. ir A. R. teisėmis ir pareigomis, nes ieškiniu kvestionuojamas tiek jų kaip Bendrijos valdybos narių, tiek ir kaip Bendrijos narių teisinis statusas. Tiek tenkinant, tiek atmetant tokį ieškinio reikalavimą, teismui neišvengimai tenka pasisakyti dėl nurodytų asmenų teisių ir pareigų, t. y. jų narystės tiek Bendrijoje, tiek Bendrijos valdyboje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis D. G., S. P. ir A. R. (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

40. Jau nurodyta, kad, bylos duomenimis, S. P. sutuoktinė K. P. pagal SBĮ nuostatas ir Bendrijos įstatus yra atlikusi veiksmus, būtinus narystei Bendrijoje įgyti. Byloje esantys duomenys kartu leidžia teigti, kad vėliau visas nario teises ir pareigas vykdė S. P., kuris save laiko Bendrijos nariu. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu reikėtų įtraukti ir K. P., siekiant išsiaiškinti jos valią dėl narystės Bendrijoje bei nepažeisti galimų jos, kaip tikrosios Bendrijos narės, teisių (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

41. Kadangi byloje pareikštu ieškiniu kvestionuojama D. G. tiek žemės sklypo valdymo, tiek narystės Bendrijoje teisė, o, bylos duomenimis, Bendrijos teritorijoje esantis žemės sklypas priklauso jo sutuoktinei V. G. asmeninės nuosavybės teise, nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu turėtų dalyvauti ir V. G. (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su tam tikrais apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su D. G. ir K. P. naryste Bendrijoje, kartu pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas vis tik turėtų būti sprendžiamas ne formaliai, o aiškinantis tikrąją sutuoktinių valią dėl to, kuriam iš jų buvo faktiškai perleista teisė valdyti sklypą, įgyvendinti sodininko teises ir pareigas, ir nustatant, ar faktinė situacija nepažeidžia imperatyvių teisės aktų reikalavimų (pvz., reikalavimo, kad, sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdant keliems fiziniams asmenims (sodininkams), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. G., V. G., S. P., K. P. ir A. R. neįtraukimas dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis suponuoja absoliutų pirmosios instancijos sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl kurio pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.