- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-531/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB bankas“
- Atsakovas
- E. R., L. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2127-605/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams E. R. ir L. R. dėl skolos, palūkanų ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2003 m. vasario 28 d. ieškovas AB SEB bankas ir tretysis asmuo UAB „Canalis“ sudarė kredito sutartį Nr. 1850304110105 su vėlesniais jos pakeitimais. Šia sutartimi ir papildomais susitarimais prie jos AB SEB bankas UAB „Canalis“ iki 2006 m. spalio 20 d. suteikė 340 000 Lt dydžio kreditą. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2005 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovų pasirašytomis laidavimo sutartimis prie 2003 m. vasario 28 d. kredito sutarties su papildomais susitarimais. Šiomis laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir lėšomis, jeigu skolininkas (UAB „Canalis“) negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui pagal Kredito sutartį. Laidavimo sutarties 3.5 punkte buvo numatyta, kad „sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių, pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 1850304110105, su visais tolimesniais jų papildymais ir pakeitimais.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų E. R. ir L. R. solidariai 149188 Lt skolą, 4302,90 Lt palūkanų, 4232,70 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 86,32 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas, tačiau atsakovai pareiškė prieštaravimus.
Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminarus sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju aukščiau minėtų laidavimo sutarčių galiojimo terminas nebuvo apibrėžtas, o sprendžiant iš laidavimo sutarties 3.5 punkto turinio sprendė, jog laikyti, kad laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško kredito grąžinimo, nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad kredito sutarties 5.6 punkte buvo nustatyta, jog sutartyje nustatytu terminu negrąžinus kredito ar jo dalies, bankas tą pačią dieną išsiunčia kredito gavėjui registruotą laišką - reikalavimą grąžinti kreditą, o įrodymų, patvirtinančių šios sutarties nuostatos įvykdymą, ieškovas nepateikė. Tuo tarpu reikalavimą laiduotojams bankas pareiškė tik 2009 m. lapkričio 18 d., nors pagal kredito sutartį prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2006 m. spalio 20 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „SEB bankas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas ir atsakovai laidavimo sutartimis sutarė, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal 2003 m. vasario 28 d. kreditavimo sutartį Nr. 1850304110105 su visais tolimesniais jos pateikimais. Šiuo atveju sutarčių tekste padarius techninę spausdinimo klaidą, praleistas žodis „įvykdymo“, bet aiškiai matyti, kad laidavimo sutarčių galiojimo terminas yra apibrėžtas įvykiu. Atitinkami, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, šalys gali pakeisti CK 6.88 straipsnyje nurodytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnyje numatytas prievolės pabaigos terminas nėra taikomas.
2. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl laidavimo sutarčių 3.4 punkto, kuriuo šalys aiškiai išreiškė valią, jog laidavimo sutartis nutraukiama tik šalių rašytiniu susitarimu.
3. Vadovaujantis CK 6.193 straipsniu, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į abiejų šalių ketinimus, analizuojant visą sutartį, o ne tik tam tikras jos dalis. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsakovai iki reikalavimų pagal laidavimo sutartis jiems pareiškimo, pastarųjų galiojimo neginčijo, duomenų apie atsakovų prašymus nutraukti laidavimo sutartis nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Nagrinėjamu atveju laidavimo sutarčių turinys rodo, kad jų įvykdymas nėra apibrėžtas konkrečia data, todėl nėra pagrindo šias sutartis laikyti terminuotomis.
4. Skolininko BUAB „Canalis“ turtinė padėtis atsakovams visą laiką buvo gerai žinoma (E. R. buvo UAB „Canalis“ vadovu ir valdybos pirmininku, o L. R. taip pat dirbo pas skolininką), todėl laikytina, kad atsakovai, kaip verslo patirties turintys asmenys, įvertino laidavimo sutartimis prisiimamą riziką ir ją suprato. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu solidariems atsakovams suteikiama teisėta galimybė apskritai išvengti laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui vykdymo.
Atsiliepimas
5. Bankas kartu su savo 2010 m. gegužės 4 d. atsiliepimais į atsakovų prieštaravimus į bylą pateikė AB SEB banko 2007 m. vasario 6 d. pranešimą kredito gavėjui „Dėl įsipareigojimų nevykdymo“, o taip pat pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Canalis“ bankroto byloje, todėl teigti, kad bankas nevykdė kredito sutarties 5.6 punkte nurodytų reikalavimų, nėra pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. R. ir L. R. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas reikalavimą laiduotojams pareiškė tik 2009 m. lapkričio mėnesį, nors pagal kredito sutartį prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2006 m. spalio 20 d. Laidavimo sutartimis buvo laiduota už terminuotos prievolės įvykdymą, o laidavimas baigiasi praėjus trims mėnesiams nuo laidavimo termino pabaigos ir per šį laikotarpį bankas ieškinio laiduotojams nepareiškė. Tuo tarpu trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir teismo negali būti atnaujintas. Tuo tarpu šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Be to, atsakovai kreditoriais laidavimo sutarties pagrindu bankroto byloje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo laidavimo sutarčių galiojimo terminas nebuvo apibrėžtas, nes sutarties 3.5 punkto sąlyga išdėstyta neišbaigtai, dėl ko laikyti, jog šalys susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško kredito grąžinimo, nėra pagrindo bei, pasirėmęs CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovų laidavimą laikė pasibaigusiu.
Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima, nes būtent laidavimo sutarčių 3.5 punkte šalys aptarė tiek jų įsigaliojimo, tiek ir pasibaigimo terminą bei nurodė, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki visiško prievolių pagal 2003 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. 1750304/10105 su visais tokios sutarties papildymais ir pakeitimais. Nurodytos aplinkybės pakankamai aiškiai parodo, kad šalys sutarties galiojimą susiejo su prievolių pagal kredito sutartį užbaigimu, o pastarojo žodžio laidavimo sutarčių 3.5 punkto tekste nebuvimas aiškintinas ne sutarties sąlygos neužbaigtumu, bet technine klaida, atsiradusia praleidžiant žodį „įvykdymo“ ruošiant sutartį. Pastebėtina, kad atsakovai kokio nors priešingo logiško paaiškinimo dėl paminėto sutarties punkto sąlygų byloje nepateikė. Tuo tarpu tai, kad paminėta sąlyga šalims buvo aiški ir atitiko jų valią, patvirtina ir jų elgesys po laidavimo sutarčių sudarymo, nes nei viena jų nei dėl paminėto punkto pripažinimo negaliojančiu (kaip neišbaigto, t. y. teisiškai nereikšmingo), nei dėl jo pakeitimo ar išaiškinimo nesikreipė, nors laidavimo sutarties 3.4 punktu šalys buvo susitarę, kad sutarties sąlygos gali būti keičiamos, papildomos ar sutartis nutraukiama šalių rašytiniu susitarimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 3.5 sutarties punkto išaiškinimas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.
Konstatavus, kad šalys susitarė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo, taip pat konstatuotina, kad pagal suformuotą teismų praktiką tokiu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tiesa, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, kad paminėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti CK 6.88 straipsnio taikymo išaiškinimai nebuvo siejami su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o pirmosios instancijos teismas dėl laidavimo civilinių teisinių santykių pasisakė siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011).
Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neįvykdė kredito sutarties 5.6 punkte numatytos pareigos išsiųsti kredito gavėjui registruotą laišką – reikalavimą grąžinti kreditą. Tačiau tokia išvada padaryta neatsižvelgus ir neaptarus byloje esančio įrodymo - ieškovo 2003 m. vasario 6 d. rašto bendrovei ,,Canalis“ dėl kredito grąžinimo (1 t.,, 138 b. l.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CK 6.76 str. 1 d., 6.87 str. 1 d., 6.88 str., 6.66 str. 4 d., CPK 430 str. 6 d. 1 p.).
Teikdami prieštaravimą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminaraus sprendimo atsakovai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos apskaičiavimą bei pažymėjo, kad su bendrove ,,Canalis“ buvo sudaryta ne viena kredito sutartis. Tačiau ieškovas pateikė į bylą tiek pažymą apie įsiskolinimo pagal kredito sutartį Nr. 1850304110105 dydį (1 t., 27, 141 b. l.), tiek ir duomenis apie kredito sutarties Nr. 1860604110312-04 vykdymą, o atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nenurodo argumentų dėl minėtose pažymose nurodytų skolos, palūkanų ir netesybų dydžių apskaičiavimo netikslumo.
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovų E. R. ir L. R. priteistina po 1039 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti (2 t., 30 b. l.; CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1039 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt devynis litus) ieškovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ (į. k. 112021238) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti.