Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, nedirbantis, teistas: 2014-02-21 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 1 dalį 1205,12 Eur (32 MGL) dydžio bauda (bauda neišieškota), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. ir Ž. V., veikdami bendrai, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2017 metų birželio mėnesio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš Valstybinės įmonės „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“ priklausančio miško Novos girininkijos 49 kvartalo 10 sklypo, esančio Viliušių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, pagrobė aštuonis juodalksnius ir vieną beržą, viso 4,5 kūbinių metrų medienos, kurios vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais padarydami VĮ „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“ bendrą 150 eurų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

A. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis gyvena Viliušių kaime, Jankų seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje. 2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje jam reikėjo pinigų pragyvenimui ir jis netoli nuo savo namų esančiame miške apžiūrėjo, kad yra malkinės medienos. Jis vienas su pjūklu išpjovė aštuonis vienetus juodalksnio medžių bei vieną beržą. Nupjautus medžius suskersavo į smulkesnius gabalus. Pagal skelbimą pasiskambino nepažįstamam vyrui ir pasiūlė pirkti malkinės alksnio ir beržo medienos. Nepažįstamas vyriškis pasakė, kad atvyks pasiimti medieną. Kitą dieną į sutartą vietą Viliušių kaime atvyko minėtas vyriškis su sunkvežimiu, gal „Volksvagen”, ar „Mercedes“ markės. Dar jis prieš tai paskambino savo draugui Ž. V., kuris sutiko jam padėti sukrauti malkas. Su minėtu vyriškiu ir jo automobiliu nuvyko į jo nurodytą vietą miške ir pradėjo krauti medieną į sunkvežimį ir tuo momentu atėjo Ž. V.. Trise susikrovė supjautas malkas į sunkvežimį. Malkų galėjo būti apie 4 kūbiniai metrai. Sukrovus malkas, jam sunkvežimio vairuotojas sumokėjo 80 eurų ir išvažiavo. Jis Ž. V. sakė, kad malkos priklauso jam. Ž. V. už darbą davė butelį alaus ir pakelį cigarečių. Kad jis įvykdė valstybinio miško vagystę labai gailisi (b.l. 124,125).

Kaltinamasis neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 137–140).

Ž. V. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 metų birželio mėnesio pradžioje dienos tiksliai neatsimena, jis susitiko A. L., kuris paprašė padėti pakrauti ir išvežti medieną. Paskambinęs A. L. pasakė, kad jis ateitų į mišką, kuris yra netoli jo sodybos. Pėsčias nuėjo į nurodytą vietą ir miške sutartoje vietoje rado A. L. ir nepažįstamą vyriškį. Vyriškis buvo atvažiavęs su „Mercedes” markės sunkvežimiu. A. L. parodė išpjautus juodalksnius ir nedaug beržo medienos. Medžių kamienai jau buvo supjauti į kalades. Jis suprato, kad išpjautas miškas yra valstybinis, kadangi toje vietoje buvo kvartalinė linija. Jis A. L. neklausė, ar miškas yra teisėtai išpjautas, bet jis A. L. pasakė, kad sužinos eigulys ir A. L. gaus baudą. Po to jie kartu sukrovė medžio kalades į sunkvežimį ir vyriškis su A. L. išvažiavo. Į sunkvežimio kėbulą prikrovė apie 4-5 metrus medžio kaladžių. Jis alksnių ir beržo išpjauti A. L. nepadėjo, padėjo tik pakrauti supjautas kalades. Už darbą kraunant kalades iš A. L. gavo du butelius alaus ir pakelį cigarečių (b.l.104,105).

Kaltinamasis neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 142–144).

Liudytoja N. Š. parodė, kad ji yra eigulė ir, atlikdama savo pareigas, 2017-06-01 apie 12 val., būdama Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Novos girininkijos miško 49 kvartale, 10 sklype, esančiame Viliušių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje pastebėjo, kad yra išpjauta bei pavogta 7 juodalksniai ir vienas beržas. Mediena buvo išvežta ir kelmai paslėpti šakomis, pagrobta apie 4,5 kubo medienos. Apie pastebėtą vagystę ji informavo atliekantį miškų urėdo pareigas R. B.. Įtaria, kad šią vagystę galėjo įvykdyti A. L., nes yra liudytoja mačiusi A. L. šioje vietoje pjaunantį medžius (b.l. 32–34).

Liudytoja B. M. parodė, kad 2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, ji važiavo Viliušių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje ir miške, kuris priklauso valstybei pastebėjo, kad A. L. pjauna medžius kartu su Ž. V.. Šalia buvo V. V. priklausantis nuosavas miškas, tačiau A. L. pjovė valstybei priklausantį mišką (b.l.42–44).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2018-01-10 Valstybinės įmonės valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įgaliojimu jis yra paskirtas vadovauti Kazlų Rūdos regioniniam padaliniui ir jis atstovauja įstaigos interesus šiame ikiteisminiame tyrime. 2017-06-02 vagystės metu Novos girininkijos miške yra padaryta 150 eurų žala. Jam yra išaiškintas civilinio ieškinio pateikimo klausimas (b.l.21).

2017-06-02 VĮ “Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdija” pažyma apie padarytą žalą, kurioje nurodoma, jog iš Valstybinės įmonės „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija” priklausančio miško Novos girininkijos 49 kvartalo 10 sklypo, esančio Viliušių k., Kazlų Rūdos savivaldybėje, nupjauti ir pasisavinti aštuoni juodalksniai ir vienas beržas, viso 4,5 kubinių metrų medienos, VĮ „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“ padaryta 150 eurų žala ( b.l.18).

2017-06-02 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Valstybinės įmonės „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“ priklausančio miško Novos girininkijos 49 kvartalo 10 sklypo, esančio Viliušių k., Kazlų Rūdos savivaldybėje. Apžiūrėti devyni nupjautų medžių kelmai (b.l.8–17).

2017-08-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolu A. L. parodė vietą, esančią Viliušių k., Kazlų Rūdos savivaldybėje, kurioje nupjovė ir pagrobė apie dešimt medžių (b.l.56–67).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji veikdami kartu iš Valstybinės įmonės „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“ priklausančio miško Novos girininkijos 49 kvartalo 10 sklypo, esančio Viliušių k., Kazlų Rūdos savivaldybėje, pagrobė aštuonis juodalksnius ir vieną beržą, viso 4,5 kūbinių metrų medienos, taip bendrais veiksmais padarydami valstybinei įmonei „Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“ bendrą 150 eurų žalą. Kaltinamųjų veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje sudėtį.

Kaltinamasis A. L. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų A. L. ir Ž. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupė ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad tiek išankstinis, tiek veikos darymo metu kilęs asmenų, pakaltinamų ir atitinkančių BK 13 straipsnyje nustatytą amžių, susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-89-693/2015, 2K-309-976/2015 ir kt.). Bylos duomenimis kaltinamasis A. L. išpjovė aštuonis vienetus juodalksnio medžių bei vieną beržą, pakvietė kaltinamąjį Ž. V. padėti sukrauti nupjautus medžius atvažiavusiam pirkėjui. Kaltinamasis Ž. V. suprato, kad nupjauti medžiai priklauso valstybės miškui, tačiau padėjo sukrauti medžius, gavo už tai iš kaltinamojo A. L. atlygį. Šie veiksmai atitinka bendrininkų grupę.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamieji veikdami tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamiesiems gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

A. L. anksčiau teistas, bausmė neįvykdyta (b.l. 112, 117), 2017-03-21 baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 432 straipsnio 1 dalį (b.l. 114–116), nedirba (b.l. 111).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už nusikalstamos veikos, padarymą A. L. gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma laisvės apribojimo bausmė, nustatant kaltinamajam įpareigojimus, galinčius įtakoti jo elgesį.

Prokurorė pareiškime siūlo skirti įpareigojimą atlyginti žalą per 6 mėnesius, tačiau nenurodo žalos dydžio. Iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matosi, kad įtariamasis A. L. pasižada atlyginti 150 euro žalą ( b.l. 137–140). Tačiau byloje civilinio ieškinio nėra, todėl negalima konstatuoti, kad būtent padaryta 150 euro žala, o iš kaltinamojo parodymų aišku, kad pardavęs medieną, jis gavo 80 euro, tai yra jis neteisėtai praturtėjo, todėl BK 72 straipsnio 2 dalimi skirtina kaltinamajam A. L. baudžiamojo poveikio priemonė –turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 80 euro kaip tiesiogiai iš uždraustos veikos gautą turtą. Tuo pačiu skirtinas kaltinamajam įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ( 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Paskirta bausmė su 2014-02-21 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nebendrintina, kadangi sutinkamai su BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama, šiuo atveju dėl baudos vykdymo jau priimtas patvarkymas, ji vykdoma.

Ž. V. anksčiau neteistas (b.l. 90, 97), 2017-03-27 baustas administracine tvarka pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį (b.l. 91–96), nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l.89).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam skiriama ne prokurorės pareiškime siūloma bausmė- laisvės apribojimas, kuri yra vidutinio griežtumo bausmė, o skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė- viešieji darbai.

Kaltinamasis A. L. kaltę pripažino, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis Ž. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, iš jo parodymų seka, kad jis pripažino visas veikos padarymo faktines aplinkybes, tai yra kad pagrobė nedidelės vertės turtą. Bendrininkų veiksmai jau buvo aptarti, nustatant kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis kaltę pripažino.

Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jiems paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. L. skirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintinos.

Kaltinamajam Ž. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir proceso išlaidų byloje nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ( 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ( 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai).

Skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje ir konfiskuoti iš jo 80 euro kaip tiesiogiai iš uždraustos veikos gautą turtą.

Kaltinamajam A. L. skirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Ž. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam Ž. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti Ž. V., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamiesiems A. L. ir Ž. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.