- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-1056-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28867-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. B., V. S.
- Ieškovas
- asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. B. ir V. S. (V. S.) dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 335,94 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovo V. S., vairavusio atsakovei A. B. priklaususį automobilį Kia Ceed, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, kai atsakovas valdydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį 2017 m. lapkričio 2 d. eismo įvykio metu apgadino automobilį Seat MII, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“, o ieškovas nurodytai bendrovei kompensavo išmokėtą 1 335,94 Eur sumą, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė atmesti jai pareikštą ieškinį ir tenkinti atsakovui V. S. pareikštus ieškinio reikalavimus. Atsakovė pažymėjo, kad jai niekada nebuvo perduotas automobilis Kia Ceed, todėl ji negalėjo šio automobilio valdyti ir juo disponuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 335,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 335,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 30 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 15 Eur iš kiekvieno; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų 7,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 3,54 Eur iš kiekvieno atsakovo.
4. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. dėl atsakovo V. S., vairavusio atsakovei A. B. priklaususį automobilį Kia Ceed, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Seat MII, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu atsakovei priklausęs automobilis Kia nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiam asmeniui 1 335,94 Eur nuostolių, o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką ir kaip asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, pareiškė atsakovams pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.
5. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką), t. y. šiuo atveju į abu atsakovus. Atsakovė neigė savo atsakomybę, remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1312-925/2019. Toje byloje priimtame sprendime teismas pažymėjo, kad „pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną nuosavybės teisės į automobilį buvo perduotos ieškovei <t. y. A. B.> ir šis faktas įregistruotas viešame registre <...>. <...> automobilio pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta ir bylos nagrinėjimo metu yra galiojanti.“ Kadangi automobilis atsakovei nebuvo faktiškai perduotas, tai teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ji automobiliu nesinaudojo, jo nevaldė, tačiau atsakovė po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilį vis dėlto apdraudė ir netgi mokėjo baudas. Teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turėjo galimybę įgyvendinti ir faktiškai įgyvendino (nors ir ne savo iniciatyva) disponavimo teises – įregistravo savo nuosavybės teises į automobilį, vėliau sudarė draudimo sutartį. Atsakovė turėjo galimybę vykdyti įstatyme jai, kaip formaliai automobilio savininkei, įtvirtintą pareigą apdrausti automobilio valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Dėl to atsakovės atsikirtimai, susiję su automobilio faktiniu valdymu-naudojimu, gali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant abiejų atsakovų tarpusavio santykius, tačiau jie nepaneigia atsakovės atsakomybės pagal šioje byloje nagrinėjamus reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — vieninteliu skolininku byloje laikyti V. S. ir iš jo priteisti ieškovo prašomo 1 335,94 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas; atmesti ieškovo prašymą priteisti nuostolių atlyginimą ir kitas bylos išlaidas iš A. B.; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė automobilio Kia Ceed, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su savo pusbroliu V. S.. Automobilis buvo parduotas už 7 000 Eur. Tą pačią dieną automobilis atsakovės vardu buvo užregistruotas VĮ Regitra, pinigai perduoti maždaug po savaitės. Žodžiu buvo sutarta, kad pusbrolis už papildomą mokestį sutaisys smulkius automobilio trūkumus, nuveš automobilį į garantinio aptarnavimo centrą ir tada perduos jį atsakovei. V. S. nuo pat pradžių delsė perduoti automobilį. Atsižvelgiant į tai, jog V. S. yra artimas šeimos narys, ji juo pasitikėjo. V. S. pradėjo jos vengti, neatsakyti į skambučius. Paskambinus V. S. iš naujo telefono numerio šis į skambutį atsiliepė. Griežtai pareikalavus automobilį grąžinti, jis pasakė, kad automobilį pardavinėja – nurodė, kad jis nebuvo pastebėjęs, kad automobilis, pagal prigimtį būdamas lengvasis, yra įregistruotas kaip krovininis. 2017 m. pabaigoje ieškovė gavo baudas už važinėjimą transporto priemone, neapdrausta privalomuoju civiliniu draudimu. Sumokėjusi baudas atsakovė automobilį apdraudė iki tol, kol pasibaigs techninės apžiūros laikas. V. S. vengė paaiškinti, kur tiksliai yra automobilis, kokios jis būklės ir kas jį valdo. 2018-07-19 gavo pretenziją iš ieškovo, susisiekus su V. S., jis nurodė, jog atsakovei nieko mokėti nereikės, nes žalą „sumokės fondas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovės ir V. S. sudarytą automobilio Kia ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją. Galiojančiu teismo sprendimu yra konstatuotas faktas, jog automobilis atsakovei niekada nebuvo perduotas.
8. Jeigu automobilis nedalyvauja kelių eisme, jį drausti nėra būtina. 2017 m. rugsėjį gavus pranešimą iš VĮ Regitra dėl leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme sustabdymo, ieškovei, kaip automobilio savininkei buvo suteikta galimybė rinktis - nenaudoti automobilio viešajame eisme arba sudaryti draudimo sutartį. Tačiau kadangi automobilis jai nebuvo perduotas, pasirinkimas iš jos buvo atimtas. Tokia situacija negali būti vertinama kaip disponavimo automobiliu teisės turėjimas, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. V. S. niekada neperdavė jai įsigyto automobilio. V. S. savo neteisėtais veiksmais atėmė iš ieškovės galimybę valdyti ir naudoti automobilį. Apie eismo įvykį ir jo metu kilusią žalą irgi sužinojo tik po beveik metų iš ieškovo pateiktos pretenzijos. V. S. vengė ieškovės, perduoti automobilį ir toliau delsė, kreipusis į policiją jai buvo atsakyta, jog jie nieko negali padėti, nes automobilio perdavimo klausimas yra civilinių santykių dalykas ir spręstinas teisme.
Atsiliepimas
9. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė neįvykdė pareigos apdrausti jai priklausančios įregistruotos transporto priemonės. Už žalą atsakingo asmens (V. S.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (apeliantės) atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės: eismo įvykis kilo dėl V. S. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę; apeliantė, kaip transporto priemonės savininkė neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims. Net ir nustatyta aplinkybė, jog transporto priemonė galimai buvo valdoma neteisėtai, neturėtų jokios įtakos apeliantės atsakomybei prieš ieškovą. Ieškovas reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas turi teisę nukreipti ir į transporto priemonės savininką, kaip asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y. pakanka fakto, kad eismo įvykio metu transporto priemonė nėra apdrausta. Įstatymo nuostatos nenumato išimties transporto priemonės savininko atsakomybei prieš ieškovą tuo atveju, jeigu eismo įvykis padaromas neteisėtai valdoma, tačiau įregistruota ir neapdrausta transporto priemone. Byloje surinkti įrodymai, priešingai negu teigia apeliantė, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo atveju apeliantė ne tik piktybiškai reguliariai nedraudė jai priklausančios įregistruotos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir leido (sudarė visas galimybes) savo pusbroliui netrukdomai naudotis neapdrausta transporto priemone. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji dėl tariamo neteisėto transporto priemonės užvaldymo kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nors apeliantė transporto priemonę įsigijo 2017 m. rugpjūčio 18 d., tik 2018 m. liepos 19 d., t. y. - tik gavusi ieškovo pretenziją, kreipėsi į teismą dėl automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Apeliantė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nesiėmė aktyvių ir protingų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią neteisėtai naudotis jai priklausančia transporto priemone, ji negali išvengti solidarios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. dėl atsakovo V. S., vairavusio atsakovei A. B. priklaususį automobilį Kia Ceed, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Seat MII, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu atsakovei priklausęs automobilis Kia nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiam asmeniui 1 335,94 Eur nuostolių, o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką ir kaip asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, pareiškė atsakovams pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1312-925/2019 ieškovės A. B. ir atsakovo V. S. 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir taikyta restitucija: priteista iš atsakovo V. S. 7 000 Eur, sumokėtus už automobilį, ieškovei A. B.. Taip pat panaikinta automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisinė registracija nuosavybės teise ieškovės A. B. vardu.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas žalos atlyginimą ieškovo naudai priteisė solidariai iš abiejų atsakovų: apeliantės ir V. S.. Apeliantės teigimu, žalos atlyginimas turėtų būti priteistas tik iš V. S.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jis negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu transporto priemonės savininkė buvo apeliantė, todėl jai kilo pareiga apdrausti transporto priemonę ir neleisti kitiems asmens naudoti neapdraustos transporto priemonės. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Šiuo atveju ieškovas pasirinko reikalavimo teisę nukreipti į abu atsakovus solidariai, tai yra į transporto priemonės savininkę ir vairuotoją, pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo reikalavimą tenkino.
13. Apeliantė nesutinka su tokiu sprendimu ir nurodo, jog atsakovas V. S. neteisėtais veiksmais atėmė iš jos galimybę valdyti automobilį. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, R. D., bylos Nr. 3K-3-262/2007).
14. Apeliantė teigia, jog atsakovas neteisėtais veiksmais atėmė iš jos galimybę naudotis transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti tokį apeliantės argumentą, t. y. byloje nėra duomenų, jog V. S. iš apeliantės transporto priemonę būtų gavęs neteisėtu būdu (pati apeliantė teigia, jog toks buvo jų žodinis susitarimas ir ji transporto priemonės perdavimui neprieštaravo). Apeliantė nei iki eismo įvykio, nei po jo nėra kreipusis į ikiteisminio tyrimo organus su pranešimu, jog ji būtų praradusi galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrą laiką neteisėtai užvaldyta atsakovo. Apeliantės veiksmai - baudų mokėjimas, transporto priemonės draudimas rodo, jog ji save laikė teisėta transporto priemonės savininke ir neprieštaravo transporto priemonės buvimui pas atsakovą. Byloje nenustačius neteisėtų atsakovo V. S. veiksmų, pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą nėra.
15. Apeliantė teigia, jog teismo sprendimu transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta, tačiau aplinkybė, jog 2019 m. sausio 21 d. sprendimu teismas nutraukė 2017 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restituciją nekeičia fakto, jog eismo įvykio metu transporto priemonės savininkė buvo apeliantė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta dėl to, jog atsakovas apeliantei neperdavė transporto priemonės, gali būti reikšminga sprendžiant atsakovų, kaip solidarių bendraskolių, tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, tačiau šioje byloje apeliantės pareigos atlyginti žalą nepanaikina.
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.