Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-744-241/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
e2-744-241/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Civilinė byla Nr. e2-744-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-02206-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.9.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas, klausimas.

Atsakovė RUAB „Molesta“ prašė priteisti iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo palikimo nenagrinėtu nepripažino atsakovės naudai priimtu procesiniu sprendimu, todėl netenkino atsakovės prašymo dėl 240 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo neturėdama tam teisinio pagrindo, įtvirtinto ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla, neįsiteisėjo, kadangi atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, galiojo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis, kuria buvo iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, todėl ieškovė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl ieškovės padaryto teisės normų pažeidimo atsakovė buvo priversta kreiptis į profesionalų teisininką dėl atsiliepimo į ieškovės pareiškimą paruošimo, kad apgintų savo pažeistas teises ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios privalo būti atlygintos.

2. Nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo palikimas nenagrinėto negali būti pripažintas apeliantės naudai priimtu procesiniu sprendimu. Kai nenutraukus restruktūrizavimo bylos yra pateikiamas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimo palikimas nenagrinėto negali būti nevertinamas kaip sprendimas, priimtas apeliantės naudai, kadangi ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo esant iškeltai restruktūrizavimo bylai visada paliktinas nenagrinėtas, net ir įvertinus įmonės mokumą ar nemokumą, ir tai įtvirtina ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

3. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-569-178/2015, kadangi kardinaliai skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2-569-178/2015 atsakovui, kuriam buvo pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla, be to, atsakovas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui sumokėjo ieškovui įsiskolinimą, t. y. pripažino ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

Ieškovė VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su atsakovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui didėjo. Gindama savo viešąjį interesą ir tuo pačiu siekdama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokų subjektą, kuris nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokus, ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl UAB „Molesta“ bankroto bylos iškėlimo, motyvuodama tuo, kad įmonė nevykdo savo prievolių, yra skolinga Fondo biudžetui 372 268,25 Eur. Teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutarė pareiškimą priimti ir nustatė atsakovei ir tretiesiems asmenims terminą iki 2015 m. lapkričio 27 d. atsiliepimui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla ir nustatytas šešių mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti restruktūrizavimo planą (civilinė byla Nr.B2-3244-340/2015). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė restruktūrizavimo administratoriaus prašymą pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti ir nutraukė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-409-330/2015, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atnaujino ir pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatė terminą iki 2015 m. rugsėjo 10 d. pateikti teismui restruktūrizavimo planą (civilinė byla Nr. B2-4264-567/2015). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė restruktūrizavimo administratoriaus prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą. Nesutikdama su priimtu sprendimu, atsakovė apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, ir perdavė restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui (civilinė byla Nr. 2-2067-157/2015). Ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtą.

Byloje keliamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas, klausimas.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinys dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 9 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama tuo metu, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas. Taigi byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės.

Skundžiama 2016 m. sausio 12 d. nutartimi teismas padarė išvadą, kad priimtas sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą negali būti laikomas palankiu atsakovei, todėl sprendė, kad ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad ieškovė, neįsiteisėjus nutarčiai dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria teismas nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą, ieškovei teikiant ieškinį dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, nebuvo įsiteisėjusi, todėl darytina išvada, kad vis dar buvo iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi ieškovė į teismą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tuomet, kai nutartis dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo nebuvo įsiteisėjusi, t. y. nesilaikė ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl turi atlyginti atsakovės su atsiliepimo į ieškinį parengimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė teisi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-569-178/2015, pateiktais išaiškinimais, kadangi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Civilinėje byloje Nr. 2-569-178/2015 priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad procesinis sprendimas atsisakyti iškelti apelianto bankroto bylą priimtas dėl to, kad pastarasis patenkino ieškovo kreditorinį reikalavimą po to, kai šis inicijavo teisminį bankroto bylos apeliantui kėlimo procesą, o ne dėl to, kad ieškinys buvo nepagrįstas iš esmės ar ieškovas neturėjo teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Būtent dėl nurodytų priežasčių aptariamoje byloje buvo konstatuota, kad atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad yra iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla ir bankroto bylos inicijavimas nėra galimas.

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 240 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos už atsiliepimo į ieškinį parengimą išlaidų (47-48, 57-58 b. l.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios už atsiliepimą į ieškinį numatytos užmokesčio sumos (Rekomendacijų 7 p., 8.2. p.), tačiau atsakovės pateikto procesinio dokumento (40-42 b. l.) apimtis ir turinys, įvertinus jo parengimui teiktinų teisinių paslaugų apimtį pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nesudaro pagrindo spręsti apie visos užmokesčio sumos priteisimą. Šiame procesiniame dokumente atsakovė nurodo vienintelę aplinkybę, lemiančią atsisakymą iškelti jos bankroto bylą, esminės atsakovės mokumo ar nemokumo aplinkybės nėra analizuojamos, tokio kaip atsakovės pateiktas dokumento parengimui pakako minimalių advokatės darbo laiko sąnaudų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos atsakovės prašomos sumos priteisimas būtų neadekvatus bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 70 Eur (Rekomendacijų 2 p., CPK 3 str. 7 p.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 94 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei iš ieškovės dalį pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 150 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų atskirojo skundo parengimo išlaidų ir pateikia šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius dokumentus. Kadangi atsakovės atskirasis skundas patenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, j. a. k. 167553831, iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, j. a. k. 191683350, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, j. a. k. 167553831, iš ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, j. a. k. 191683350, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Danutė Gasiūnienė