Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-605-460/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-605-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07895-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Atsakovas
D. K.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybė
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-605-460/2013

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-07895-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.8; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. balandžio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10266-122/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei D. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybė, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2012-07-02 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašė įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2011-04-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-153 – parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą; neįvykdžius šio reikalavimo, per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį (jo dalį) – ūkinį pastatą – sandėlį, kurio išoriniai matmenys yra apie 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m, ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį visiškai patenkinti. Paaiškino, jog dabartiniu metu atsakovės statinys yra priskiriamas prie pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijos. Anksčiau, prieš pasikeičiant įstatymui, ginčo statiniui, esančiam mieste, pagal galiojančias teisės normas buvo taikomi II grupės nesudėtingų statinių reikalavimai, t. y. norint jį statyti, turėjo būti parengtas supaprastintas statybos projektas, kuriam turėjo pritarti trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Toks pritarimas yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, bet atsakovė tokių įrodymų patikrinimo metu nepateikė. Be to, įvertinus tai, kad savavališkas statinys yra miesto teritorijoje valstybinėje žemėje, reikalingas supaprastintas statybos projektas, kuriam išduoti turi būti gaunami rašytiniai savivaldybės bei kultūros paveldo departamento tarnautojų pritarimai, kurių šioje byloje taip pat pasigendama. Kaip matyti, atsakovė teismui pateikė dokumentus, kuriais grindžia savavališkos statybos padarinių šalinimą, t. y. pripažįsta savavališkos statybos aktą ir siekia statinį įteisinti. Atsakovei buvo duotas terminas per 9 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet imta veikti, tik nagrinėjant bylą teisme. Pastebėjo, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog tai yra tik pirminė šito proceso įgyvendinimo stadija – žemės sklypo plano parengimo stadija. Įteisinimo procedūros gali užtrukti dar apie vieną mėnesį.

Atsakovė su ieškovės reikalavimais iš dalies sutiko. Pripažino, jog neturėjo statybos leidimo bei jai buvo duotas terminas sandėlį nugriauti, o ne įteisinti. Nesutinka sandėliuką nugriauti, nes yra ruošiamas visų kaimynų supaprastintas projektas minėtam statiniui įteisinti. Kaip sužinojo, kaimynai, vadovaudamiesi jungtinės veiklos sutartimi, kurios ji nepasirašė, yra gavę leidimą rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Dėl sandėliuko įteisinimo ėjo į įvairias institucijas, bet nepakako ieškovės duoto laiko pradėtam procesui pabaigti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad procesas neužbaigtas dėl įvairių, ne nuo jos priklausančių, priežasčių ir skirti ilgesnį, negu reikalauja ieškovė, statinio įteisinimo užbaigimo terminą, t. y. leisti sutvarkyti reikalingus dokumentus ir įteisinti jai priklausantį sandėliuką per penkiolika mėnesių.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pažymėjo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo ūkinio pastato – sandėlio statybai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė pripažinti atsakovės D. K. teisę pašalinti savavališkos statybos – statinio (sandėliuko), esančio (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu; atsakovei D. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo duotu terminu (per dvejus metus), leisti ieškovei nugriauti per vieną mėnesį savavališkai pastatytą statinį – ūkinį pastatą – sandėlį, kurio išoriniai matmenys yra apie 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m, ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), D. K. lėšomis; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš D. K. 141 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Nurodė, jog atsakovė yra pradėjusi ir siekia pradėtą procesą užbaigti, tą pagrindžia rašytiniai įrodymai. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas konstatavo, jog atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeistos jos teisės bei teisėti interesai. Pažymėjo, kad dėl nustatytų ypatingų, nestandartinių aplinkybių, minėta teismo sprendimo dalis turi būti įvykdyta per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir įpareigoti atsakovę D. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2011-04-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-153 parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – ūkinį pastatą – sandėlį, kurio išoriniai matmenys apie 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m, ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino CK 1.123 straipsnio 1 dalį, nustatančią termino teisinę reikšmę bei numatančią, kad jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymo (toliau– įstatymas) Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedo nuostatas, numatančias teisę piliečiams per tam tikrus terminus savavališkus statinius įteisinti.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-28 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepasisakė dėl teismo nustatyto dvejų metų termino, tačiau prašo jį žymiai sutrumpinti ir prašo įpareigoti atsakovę D. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad reikalavimas nugriauti tą patį pastatą yra pateiktas keliems asmenims, kad tarp namo butų bendraturčių yra susiklostę konfliktiški santykiai, pastatas yra pastatytas valstybei priklausančioje žemėje, todėl jo įteisinimas gali užtrukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti 5 nekilnojamojo turto objektai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)– neįregistruotas. Ieškovei 2011-01-28 atlikus faktinį pastato, esančio Klaipėdos miesto istorinėje dalyje (kodas 22013), (duomenys neskelbtini), patikrinimą, buvo nustatyta, jog atsakovė savavališkai pastatė pagalbinį pastatą – sandėliuką (b. l. 13–21). Tuo tikslu 2011-04-11 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo iš atsakovės buvo pareikalauta tuojau pat sustabdyti ūkinio pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ar apsaugoti statybvietę bei aplinką (b. l. 11–12). Atsakovė tikrintojams pateikė 2000 metais gautą iš namo administruojančios bendrovės „Vitės valdos“ sutikimą pertvarkyti avarinės būklės sandėliukus. Ieškovė 2011-04-18 pateikė atsakovei reikalavimą iki 2011 m. spalio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį (dalį) – ūkinį pastatą – sandėlį (išoriniai matmenys: 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m), pastatytą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 9).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 273 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog savavališkos statybos padarinių šalinimą bylos nagrinėjimo metu reglamentuojančio Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) 28 straipsnio 7 dalyje numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, būtent, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino CK 1.123 straipsnio 1 dalį, nustatančią termino teisinę reikšmę bei numatančią, kad jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymo (toliau – įstatymas) Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedo nuostatas, numatančias teisę piliečiams per tam tikrus terminus savavališkus statinius įteisinti, kadangi atsakovei suteikė nepagrįstai per ilgą – dvejų metų terminą. Nagrinėjamu atveju terminas atsakovės D. K. pareigai atlikti, kylančiai iš jos padaryto imperatyvių viešosios teisės normų pažeidimo, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2011-09-03, buvo numatytas 2011-04-18 Inspekcijos surašytame reikalavime Nr. RE-265.

Aktualu pažymėti, jog minėto Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatoma statytojo teisė nuo 2010-10-01 iki 2012-12-31, atlikus statybos darbus, kurie pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį vertinami kaip savavališki, kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl savavališkos statybos įteisinimo, ir draudžia tokiais atvejais surašyti savavališkos statybos aktą, tačiau Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta procedūra, reglamentuojanti Inspekcijos atliekamus veiksmus, netaikoma tiems atvejams, kai pirmiau surašomas savavališkos statybos aktas ir tik po to statytojas kreipiasi dėl padaryto pažeidimo įteisinimo arba iš viso to nedaro. Kai statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija konstatuoja savavališkos statybos faktą ir surašo savavališkos statybos aktą, prasideda savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, kuri reglamentuota Statybos įstatymo 28 straipsnyje bei statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (Žin.,2010, Nr. 116-5946). Atsižvelgiant į įtvirtintą reglamentavimą negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo rezoliucine dalimi – „pripažinti atsakovės D. K. teisę pašalinti savavališkos statybos - statinio (sandėliuko), esančio (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu“, kadangi atsakovė D. K. šiuo atveju turi ne teisę, o pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi ši įstatymo nuostata visais atvejais turi būti taikoma kaip sprendimo – įpareigojimo įteisinti – neįvykdymo pasekmė. Be to, CPK 273 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Taigi pareiga įvykdyti teismo reikalavimus pirmiausia kyla Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte minėtam asmeniui ar asmenims, šiuo atveju atsakovei D. K.. Dėl paminėto reglamentavimo teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies antra pastraipa: „atsakovei D. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo duotu terminu (per du metus), leisti ieškovei nugriauti per vieną mėnesį savavališkai pastatytą statinį <...> ir sutvarkyti statybvietę <...> D. K. lėšomis“, kadangi teismas nesivadovavo CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, netinkamai taikė Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalį. Be to, pagal šį sprendimą atsakovei D. K. pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo Inspekcija neįgyja išieškotojo teisių, todėl toks teismo sprendimas neužtikrina savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei patirtų išlaidų išieškojimo ieškovo (valstybės) naudai.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas įpareigojant atsakovę D. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti;

įpareigoti atsakovę D. K. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2011-04-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-153, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, per vieną mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – ūkinį pastatą – sandėlį, kurio išoriniai matmenys apie 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m, ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius