Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei V. Z., atsakovei D. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė su ieškovės reikalavimais iš dalies sutiko. Pripažino, jog neturėjo statybos leidimo bei jai buvo duotas terminas sandėlį nugriauti, o ne įteisinti. Nesutinka sandėliuką nugriauti, nes yra ruošiamas visų kaimynų supaprastintas projektas minėtam statiniui įteisinti. Kaip sužinojo, kaimynai, vadovaudamiesi jungtinės veiklos sutartimi, kurios ji nepasirašė, yra gavę leidimą rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Dėl tokių veiksmų kaimynas Birštonas jai nieko nepranešė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parašų suklastojimo, kuris nutrauktas mirus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Dėl sandėliuko įteisinimo pati ėjo į įvairias institucijas, bet nepakako ieškovės duoto laiko pradėtam procesui pabaigti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad procesas neužbaigtas dėl įvairių, ne nuo jos priklausančių, priežasčių ir skirti ilgesnį, negu reikalauja ieškovė, statinio įteisinimo užbaigimo terminą, t. y. leisti sutvarkyti reikalingus dokumentus ir įteisinti jai priklausantį sandėliuką per penkiolika mėnesių.

Tretiesiems asmenims apie ieškovės reikalavimus bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau posėdyje jie nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.30-31).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti 5 nekilnojamojo turto objektai: (duomenys neskelbtini). Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)– neįregistruotas.

Ieškovei 2011-01-28 atlikus faktinį pastato, esančio Klaipėdos miesto istorinėje dalyje (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patikrinimą, buvo nustatyta, jog atsakovė savavališkai pastatė pagalbinį pastatą – sandėliuką (b.l.13-21). Tuo tikslu 2011-04-11 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo iš atsakovės buvo pareikalauta tuojau pat sustabdyti ūkinio pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ar apsaugoti statybvietę bei aplinką (b.l.11-12). Atsakovė tikrintojams pateikė 2000 metais gautą iš namo administruojančios bendrovės „Vitės valdos“ sutikimą pertvarkyti avarinės būklės sandėliukus. Ieškovė 2011-04-18 pateikė atsakovei reikalavimą iki 2011 m. spalio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį (dalį) ūkinį pastatą – sandėlį (išoriniai matmenys: 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m), pastatytą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (b.l.9).

Atsakovė D. K. teigia, kad sandėliuko pati nestatė, o jį įsigijo pirkdama butą. Vėliau, gavusi iš namą administruojamos bendrovės sutikimą, kaip ir visi namo gyventojai, susiremontavo avarinės būklės sandėliuką. Faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad tarp namo butų bendraturčių yra susiklostę konfliktiški santykiai, kadangi sudarant namo bendraturčių veiklos sutartį, vienas parašas buvo suklastotas. Dėl tokios priežasties atsakovė kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo. Kaip matyti, ginčas tarp kaimynų iškilo po to, kai vienas iš bendraturčių neteisėtai pasistatė priestatą tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, t. y. užėmė visą bendro naudojimo rūsio patalpą name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Atsakovė patvirtino, jog kaimynai 2011-10-04 kreipėsi į Savivaldybę dėl leidimo pradėti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengti, bet jai nepranešė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-10-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leido pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Trečiasis asmuo – Savivaldybė įsakyme pažymėjo, jog žemės sklypo plano rengimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-06-11 išrašas pagrindžia, kad nuo 1950-02-20 iki 2011-03-21, Darbo žmonių deputatų Tarybos 1950-01-24 vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės pastatus (sandėliukus) valdė patikėjimo teise trečiasis asmuo – Savivaldybė (anksčiau - Klaipėdos miesto DŽDT) , iš kurių vienas sandėliukas 1995-06-01 buvo parduotas. Vėliau pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1922 metų statiniai (sandėliukai) yra nuo 2011-02-21 iš duomenų bazės išregistruoti ir sunaikinti. Tačiau faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad namo priklausiniai – sandėliukai iki šiol nėra nugriauti bei dėl avarinės būklės paremontuoti, todėl konstatuota savavališka statyba. Byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovė yra pradėjusi statinio įteisinimo procedūras (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad tai, jog įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavališką statinį, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projektinės dokumentacijos ir negauna statybos leidimo, savavališkai pastatyti statiniai yra besąlygiškai nugriaunami.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2010-07-02 įstatymui Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu, atsirado piliečiams galimybė per tam tikrus terminus savavališkus statinius įteisinti (Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.123 straipsnio 1 dalį, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas duotais terminais nebuvo įvykdytas, todėl ginčas spręstinas teisminiu būdu.

Taigi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 d. 1 p. numato, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti nagrinėjamu atveju ieškovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nenustatyta aplinkybių, draudžiančių atsakovei užbaigti pradėtas statinio įteisinimo procedūras.

Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi neeilinė, nestandartinė situacija, ką pripažįsta ir byloje dalyvaujantys asmenys, nurodydami, jog name gyvenančios šeimos savo poreikių patenkinimui pagal susitarimą susitvarkė bendro naudojimo patalpas savo nuožiūra, kad šeimoms būtų patogu gyventi, tačiau nenumatė tos aplinkybės, kad įteisinti atliktus pakeitimus bus be galo sudėtinga ir dokumentų tvarkymas užsitęs.

Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovė yra pradėjusi ir siekia pradėtą procesą užbaigti bei tai pagrindžia pridedami rašytiniai įrodymai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, jog atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statybą, kadangi, priešingu atveju, būtų pažeistos jos teisės bei teisėti interesai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.

Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas suteikti atsakovei teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovui galint šia tvarka pasinaudoti, iki bus išspręsti su tuo susiję klausimai.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys iš dalies yra tenkintinas, suteikiant atsakovei teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., taip pat įvertinant tai, jog šiuo metu yra sprendžiamas žemės sklypo nuomos klausimas, taip pat tai, kad nėra žinomi tikslūs duomenys, kiek gali užtrukti minėto klausimo išsprendimas, o po to statybos dokumentų derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros, teismas daro išvadą, kad dėl aukščiau nurodytų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų ypatingų, nestandartinių aplinkybių, minėta teismo sprendimo dalis turi būti įvykdyta per 2 metus nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovei išaiškintina, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis per vieną mėnesį bus nugriautas, išardytas ar atstatytas į buvusią padėtį atsakovės lėšomis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis), t. y. bus leista ieškovei per 1 mėnesį nugriauti atsakovės savavališkai pastatytą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), išieškant visas išlaidas iš jos tuo atveju, jeigu ji per teismo nustatytą dviejų metų terminą neparengs statinio projekto, negaus statybos leidimo ir/ar nepašalins kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu bei nuo šio teismo įpareigojimo neįvykdymo duotu terminu (per du metus), pati per 1 mėnesį nenugriaus, neišardys ar neatstatys į buvusią padėtį savavališkai pastatyto statinio.

Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jos šalims nepaskirstomos. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi mokėjimo paduodant ieškinį, tokios išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti atsakovės D. K. teisę pašalinti savavališkos statybos – statinio (sandėliuko), esančio (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 (du) metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.

Atsakovei D. K. neįvykdžius teismo įpareigojimo duotu terminu (per du metus), leisti ieškovei nugriauti per vieną mėnesį savavališkai pastatytą statinį ūkinį pastatą – sandėlį, kurio išoriniai matmenys yra apie 13,0 m x 6,0 m x 2,5 m, ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), D. K. lėšomis.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš D. K. 141,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt vienas Lt ir 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą - 5660, gavėjo įmonės kodas 188659752.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.