- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-501-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01765-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- L. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-06-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė L. M. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Nuteistasis L. M. 2015 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį.
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi nuteistojo L. M. prašymas dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, pritaikius BK 75 str., atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis L. M. prašo taikyti BK 75 str. nuostatas. Nurodo, kad jis jau realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad bausmės tikslai pasiekti, jis savo kaltę suprato, gailisi, nori grįžti pas šeimą. Teigia, kad tėvai surado jam darbą, dirbdamas galėtų išlaikyti šeimą, atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. M. skundas atmetamas
Iš nuteistojo skundo turinio galima suprasti, kad L. M., prašydamas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, apeliuoja į naują BK 75 str. redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), įsigaliojusią 2015 m. kovo 24 d., kuria buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, pagal naują BK 75 str. redakciją bausmės vykdymą galima atidėti ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, tarp jų ir sunkius, nusikaltimus. Minėta įstatymo nuostata, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, jog BK 75 str. nuostatos gali būti taikomos ir iki minėto įstatymo nuostatų įsigaliojimo nuteistų asmenų atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu L. M.atveju minėtas BK 75 str. 1 d. pakeitimas nėra aktualus, nes L. M. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sunkų nusikaltimą. Tai reiškia, kad ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo sąlygos taikyti L. M. atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau Šiaulių apylinkės teismas nusprendė skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tokiam sprendimui 2015 m. vasario 5 d. nutartimi pritarė ir Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjęs L. M. bylą apeliacine tvarka, tokios pat nuomonės teismas yra ir šiuo atveju.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju formalios BK 75 str. sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam L. M. egzistavo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, egzistuoja ir dabar. Tačiau bet kuriuo atveju būtina pažymėti, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-243-648/2015), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinęs bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai L. M. atžvilgiu nebūtų pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nes tai neatitiktų nei nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo nei apribota galimybė laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad L. M. anksčiau buvo teistas 4 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, jam trimis ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytas laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, bet jis vėl padarė nusikalstamą veiką.
Teikdamas prašymą sušvelninti jo teisinę padėtį, L. M. pateikė santuokos liudijimo kopiją, vaikų gimimo liudijimų kopijas, iš kurių matyti, jog jis yra vedęs, augina tris vaikus, pažymą apie gyvenamąją vietą, pažymą apie sutuoktinei priskaičiuotas ir išmokėtas lėšas (244–250 b. l.), tačiau visa tai nemenkina nei L. M. kaltės nusikaltimo padaryme, nei padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio. Ankstesni L. M. teistumai (anksčiau teistas už turtinių nusikaltimų padarymą), išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas (jam tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas) duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik L. M. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų neleidžia manyti, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti L. M.taikant BK 75 str. (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.