- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-13
- Bylos Nr.
- I-842-243/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00453-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, UAB „Pinus Propius“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Petras Navardauskas
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui Aivarui Velučiui, atsakovių Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pinus Propius“ atstovui advokato padėjėjui Petrui Navardauskui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Pinus Propius“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-01 sprendimo Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-01 sprendimą Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Prašyme nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2012-03-16 gauti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-16 raštu Nr. (19.4.)-D3-891 pateikti duomenys apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012-03-01 priėmė sprendimą Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo panaikino Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, sprendinių galiojimą dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ginčijamą sprendimą vertina, kaip prieštaraujantį teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą ir statybas, taip pat nustatančių atstovaujamųjų vietos savivaldos institucijų kompetenciją, nuostatoms. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 8 dalies, 9 dalies, 32 straipsnio 3 dalies nuostatas ir peržengė savo kompetencijos ribas, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, nustatančiais teisę tokius sprendimus priimti Lietuvos Respublikos kultūros ministrui. Akcentuoja, kad atsakovė negalėjo priimti tokio pobūdžio sprendimą dėl valstybės saugomos kultūros vertybės - Palangos miesto istorinės dalies apsaugą reglamentuojančių dokumentų panaikinimo pilna apimtimi arba dalimis. Pareiškėjo teigimu, šiuo sprendimu atsakovė taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 7 dalies, 22 straipsnio 7 dalies bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 37.3., 37.5., 46 punktų nuostatas, todėl sprendimą laiko priimtu ultra vires ir naikintinu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Argumentuoja, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis ir kad kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, o tuo atveju, kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Pabrėžia, kad valstybės institucijų veikloje turi būti užtikrintas teisėtumas ir jos turi tarnauti žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teigimu, nustatęs faktą, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms jis remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teise inicijavo administracinę bylą siekdamas apginti viešąjį interesą ir panaikinti teisės aktams prieštaraujantį administracinį aktą bei jo sukurtas teisines pasekmes. Pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo teisėtumo nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinės bylos Nr. I-96-243/2013 dalyku, nes Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro reikalavimai dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius įtvirtinusių administracinių teisės aktų panaikinimo grindžiami ir ginčijamos teritorijos detaliojo plano sprendinių prieštaravimais Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui (b.l. 17-21).
Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovas Aivaras Velutis prašymą prašo tenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovo teigimu, Specialusis paminklosauginis planas nėra norminis teisės aktas bei individualus teisės aktas. Atstovas vertina jį kaip administracinį aktą, priimtą vykdant administravimo funkcijas, kurį pati atsakovė negalėjo pakeisti. Ginamu viešuoju interesu nurodo Palangos miesto istorinės (centrinės) dalies, kaip valstybės saugomos kultūros vertybės, apsaugą.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti. Atsikirtimą grindžia tuo, jog skundžiamą sprendimą priėmė remdamasi Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, įvertinusi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau LVAT) 2010-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 išdėstytą sprendimą, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kaip aktas, neturintis norminiam teisės aktu būdingo visuotinio privalomumo požymio, negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu. Atsakovės teigimu, Palangos miesto savivaldybės taryba turėjo teisę ginčijamu sprendimu panaikinti Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, sprendinių galiojimą, dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 61).
Atsakovių Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas su pareiškėjo prašymu nesutinka. Atstovo teigimu, Specialusis paminklosauginis planas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu yra pripažintas rekomendacinio pobūdžio aktu, nes neturi norminio akto požymių, todėl pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį laikytinas administraciniu sprendimu, t.y. nustatyta tvarka priimtu kitu nustatytos formos dokumentu, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, ir jį priėmęs subjektas gali pats pasinaikinti arba pakeisti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime neišdėstė pozicijos dėl pareiškėjo prašymo reikalavimo pagrįstumo (b.l. 36).
Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Arūnas Umbrasas teismo posėdyje siūlo pareiškėjo prašymą patenkinti prašyme nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Pinus Propius“ atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka. Atsikirtimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010, konstatuotomis aplinkybėmis dėl Palangos miesto specialiojo paminklosauginio plano teisinio statuso, jo pobūdžio. Teigia, kad Palangos miesto specialusis paminklosauginis planas nėra nei norminis, nei individualus teisės aktas, nustatantis apsaugos reikalavimus (priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimu darbus), įvardintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakyme Nr. IV-190. Remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, ABTĮ 2 straipsnio 13 -15 dalimis bei Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8-10 dalimis, pažymi, kad Specialusis paminklosauginis planas nenustatė teisės normų, t.y. privalomų elgesio taisyklių, kuriomis privalo vadovautis institucijos, dalyvaujančios teritorijų planavimo dokumentų rengimuose, derinimuose ir tvirtinimuose, ir kad specialusis paminklosauginis planas nenustato elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, ginčijamu sprendimu taryba panaikino teisinių padarinių neturinčią rekomendaciją - patarimą, kuris buvo taikomas ginčo žemės sklypui, o ne šiam sklypui taikomą norminį administracinį aktą. Akcentuoja, kad pareiškėjas prašymu negina viešojo intereso ginčo, nes ginčijamas sprendimas nepažeidžia imperatyvių teisės aktų normų, neprieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtintam Palangos miesto bendrajam planui, kuris nesuteikė specialiajam paminklosauginiam planui norminio administracinio akto statuso, numatydamas, kad saugomose teritorijose veikla reglamentuojama galiojančiais ir privalomais specialiaisiais planais. Pažymi, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į pajūrio juostos zoną, reglamentuotą Pajūrio juostos įstatymu, ir į privačių miškų plotus ar į valstybinės reikšmės miškų plotus, kuriuos tvirtina Vyriausybė savo nutarimais pagal Miškų įstatymą. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į saugomas teritorijas (t.y. sausumos ir (ar) vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažinta mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas), kurios yra reglamentuotos Saugomų teritorijų įstatymu, žemės sklypas neturi mokslinės, ekologinės, kultūrinės ar kitokios vertės, kurią reikėtų išsaugoti ar atkurti (b.l. 37-42).
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pinus Propius“ atstovas advokato padėjėjas Petras Navardauskas siūlo pareiškėjo prašymą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovo teigimu, Specialusis paminklosauginis planas nėra apskaitos dokumentas, nėra norminis ar individualus teisė aktas, o pagal ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį laikytinas administraciniu sprendimu, patenkančiu į Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl galėjo būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-01 sprendimo Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo panaikintas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, sprendinių galiojimas, dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Administracinės bylos proceso dalyviams ginčijant pareiškėjo prokuroro teisę inicijuoti procesą dėl viešojo intereso gynimo, analizuotina, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginamą interesą pripažinti viešuoju interesu. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, ir gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Palangos miesto centrinėje dalyje, nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinėje dalyje, kuri paskelbta valstybės saugoma kultūros vertybe Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą. Pareiškėjas siekia apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį, be to, tarybai panaikinus plano sprendinių galiojimą, dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), šiai teritorija sudarytas prioritetas prieš kitus į šio plano galiojimo teritoriją (Palangos miesto istorinės dalis) patenkančius žemės sklypus, kuriems tokio plano sprendiniai galioja.
Skundžiamo Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, remiantis Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 konstatuota aplinkybe, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kaip aktas, neturintis norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio, negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu (b.l. 23). Europos vietos savivaldos chartijos (Valstybės žinios, 1999-10-01, Nr. 82-2418) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams. Chartijos 4 dalyje reglamentuota, kad vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai; jų negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas, išskyrus įstatymo numatytais atvejais, o 5 dalyje nustatyta, kad, jei įgaliojimus deleguoja centrinės ar regioninės valdžios organas, tuomet vietinės valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra kaip galima labiau atsižvelgiant į vietos sąlygas. Pabrėžtina, kad Europos vietos savivaldos chartijoje numatyta, jog vietinės valdžios organų teisių įgyvendinimas ribojamas įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (byloje taikytina akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-10-31, Valstybės Žinios, 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290), kurio paskirtis inter alia įgyvendinant ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, 18 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo priėmimo teisinius pagrindus, analizuos, ar minėta Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia teisę Palangos miesto savivaldybės tarybai pačiai panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano dalį ir ar akto panaikinimo ( pakeitimo) procedūra buvo tinkama.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kas leidžia daryti išvadą, jog išsamaus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašo įstatymas nenustato. Vien faktas, jog konkretus teritorijų planavimo dokumentas yra priskirtinas prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, neleidžia daryti išvados, jog jis yra norminio ar individualaus pobūdžio aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) 2013-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013). Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminis ar individualus, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-216/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskiria tokius administracinių aktų atskyrimo požymius: paskirtį, subjektą, turinio pobūdį, taikymo laiko atžvilgiu pobūdį, adresatą, privalomumo pobūdį, priėmimo tvarką. Aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, LVAT yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (LVAT 2006-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (LVAT 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neatitinka norminio administracinio akto požymių ir yra rekomendacinio pobūdžio. LVAT priėmė šią nutartį apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-351-386/2009 2009-10-26 teismo sprendimo teisėtumo klausimą. Nurodytoje byloje ir šioje nagrinėjamoje dalyvauja tos pačios šalys, todėl teisėjų kolegija iš naujo nevertina Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano pobūdžio, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog jis yra ne norminis teisės aktas. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas faktai, nustatyti įsiteisėjusius teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys. Ginčo atveju žinant, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas nėra norminis teisės aktas, būtina nustatyti, kokio pobūdžio yra šis aktas. Administraciniai aktai gali būti grupuojami pagal jų turinio pobūdį ir kitus požymius. Remiantis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalimi, norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (taip pat nurodyta ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje). Individualus teisės aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas nėra skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, todėl nėra individualus teisės aktas. Administracinių bylų teisenos įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme taip pat išdėstytos sąvokos- administracinis aktas ir administracinis sprendimas. Administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiajame paminklosauginiame plane įtvirtintą elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo ir taikymo aplinkybes jis laikytinas administraciniu aktu - administraciniu sprendimu.
Iš bylos duomenų matyti, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas buvo ruošiamas kaip regeneracijos projektas ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sudėtinė dalis ir teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas kaip specialusis planas (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-138-243/2013, t. 1, b.l. 139). Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 1997-10-24 iki 2000-04-26) 14 straipsnio 1 dalis inter alia numatė, kad pavienių rūšių (žemėtvarkos, miškotvarkos ir kitų) specialiojo planavimo dokumentų rengimo būtinumą, struktūrą, rengimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas, atitinkamą veiklą reguliuojantys įstatymai, specialiojo planavimo dokumentų taisyklės (kiekvienos rūšies atskiros). Atskirų taisyklių Specialiojo paminklosauginio plano rengimo metu nustatančių paminklosauginių planų rengimo tvarką nebuvo, o bendroji specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-11-02 įsakymu Nr. 211 patvirtintose Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrosiose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurios įsigaliojo nuo 1999-01-01. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnyje bei Taisyklių 9 ir 10 punktuose buvo nurodyta, kad gali būti rengiami savarankiški specialieji planai (tuo atveju, kai nėra parengtų galiojančių planuojamosios teritorijos bendrojo ir detaliųjų planų) arba specialieji planai, kurie yra bendrojo ar detaliojo plano sudėtinė dalis (tuo atveju, kai planuojamos teritorijos, kurioms parengti ir galioja bendrieji ar detalieji planai). Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys, 14 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis nustatė specialiojo planavimo procesą, specialiojo planavimo dokumentų rengimo bei derinimo ir tvirtinimo tvarką, o 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustatė teritorijų planavimo priežiūros institucijas. Nustatyta, kad rengiant ginčo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2006-06-01 rašte „Dėl planavimo sąlygų“ nurodė, kad šis sklypas patenka į Palangos miesto istorinės dalies (reg. Nr. U2), pripažintos saugoti viešam pažinimui ir naudojimui (LR Kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-190) vizualinę apsaugos zoną, ir reikalinga vadovautis Palangos miesto centrinės dalies specialiuoju paminklosauginiu planu (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-96-243/2013, t. 1, b.l. 135). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinio 2006-06-01 raštas įrašytas ir į 2006-06-08 planavimo sąlygas Nr. 15 detaliojo planavimo dokumentui ginčo žemės sklype rengti (žr. prijungta administracinė byla Nr. I-96-243/2013, t. 1, b.l. 57). Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies ir ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies nuostatų prasme, jis neturi visuotinio privalomumo požymio, tačiau yra galiojantis rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, kuris priimtas tikslu nustatyti kultūros vertybės - Palangos miesto istorinės dalies, vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir apsaugos kryptis, priemones ir reikalavimus. Aplinkybė, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys įrašė į ginčo žemės sklypo detaliojo planavimo sąlygų rengimo dokumentus reikalavimą vadovautis Palangos miesto centrinės dalies specialiuoju paminklosauginiu planu leidžia teigti, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys - kompetentinga institucija inter alia atsakinga už nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, teisėtai ir pagrįstai nurodė šio plano sprendiniais vadovautis rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą, todėl toks nurodymas įgijo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį.
Savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, nustato Vietos savivaldos įstatymas (2 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai analizuojant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatą, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatą, jog savivaldybės tarybos paprastoji kompetencija yra savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba, 18 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog bet kuri šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia, darytina išvada, jog savivaldybės taryba kompetentinga sustabdyti, pakeisti ar panaikinti administracinius teisės aktus tik tuo atveju, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, kuri taikoma, jeigu nėra specialaus teisinio reguliavimo. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau teisių negu buvo nustatyta priimtu sprendimu ( Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas ir viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Išdėstytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Palangos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės priimti ginčijamą sprendimą, nes specialiojo plano sprendiniai gali būti keičiami remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, nustatančia specialaus plano keitimo tvarką. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje inter alia nustatyta, kad specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai. Byloje nėra duomenų, jog ginčijamas sprendimas priimtas tikslu realizuoti kurią nors iš nurodytų plano keitimo priežasčių. Byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio „Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas“ 2 dalies, 8 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios yra nepakeistos ir galioja šiuo metu, inter alia nustatė ir nustato, kad: specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka; patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai; specialiųjų planų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas; specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai; sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima specialųjį planą tvirtinusi institucija. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus; pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-08-25 iki 2013-07-01, Valstybės Žinios, 1995, Nr. 3-37; Valstybės Žinios, 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsnio 7 dalis nustatė, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ir aplinkos ministrų patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų sudėtį, šiais dokumentais nustatomas teritorines apsaugos priemones, šių dokumentų rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką, nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Kolegialių institucijų 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2009-11-20, Valstybės Žinios, 2005, Nr. 81-2973). Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, dokumentų rengėjams, specialiojo planavimo dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, specialiojo planavimo dokumentų sprendinius tvirtinančioms institucijoms ir fiziniams bei juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese (2 punktas) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslas – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose nustatytais sprendiniais užtikrinti skelbiamų ar paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų, jų teritorijų, steigiamų ar įsteigtų saugomų vietovių išsaugojimą, šių objektų ir vietovių apsaugos zonose taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą (8 punktas). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra Palangos miesto centrinėje dalyje, nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, paskelbtos valstybės saugoma kultūros vertybe. Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginiu planu nustatyti ir paveldosauginiai reikalavimai valstybės saugomai nekilnojamai kultūros vertybei - Palangos miesto istorinės daliai. Įvertinus šias aplinkybes ir remiantis tuo, kad specialųjį planavimą, valstybės paskelbtose saugomais kultūros paveldo objektuose organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (Taisyklių 13.1 punktas), darytina išvada, kad būtent Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turi teisę, laikydamasis Taisyklių VII dalies 44-50 punktuose reglamentuotos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų keitimo procedūros, priimti sprendimus dėl specialiojo plano tvirtinimo bei jo keitimo. Pagal Taisyklių 46 punktą, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentai keičiami tik tais atvejais, kai keičiami planuojamų teritorijų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos prioritetai, tvarkymo principai ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai. Sprendimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų keitimo priima juos tvirtinančios institucijos planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų keitimai rengiami, svarstomi, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir patys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentai pagal šiose Taisyklėse nustatytus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo reikalavimus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 48 p.) Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų rengėjai yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu (Taisyklių 49 p.). Planavimo organizatorius kartu su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentų rengėjais atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų (Taisyklių 50 p.). Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, sprendiniai, dalyje, kiek tai susiję su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pakeisti, nesivadovaujant Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 9 dalies nuostatomis bei Taisyklių reglamentuota procedūra, todėl nepagrįstais laikytini atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Pinus Propius“ atsikirtimo į pareiškėjo prašymą argumentai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-01 sprendimas Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtais ir nepagrįstas, todėl naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 numatytais pagrindais, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Pareiškėjo prašymas tenkintinas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,
nusprendė:
panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-01 sprendimą Nr. T2-53 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ .
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.