Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) N. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą dėl antstolės G. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Atskirųjų skundų padavimo terminai ir tvarka reglamentuoti CPK 335 straipsnyje.

8. CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskirojo skundo padavimo terminams.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartis pareiškėjui N. M. išsiųsta 2023 m. birželio 12 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Laikytina, kad nutartis pareiškėjui įteikta 2023 m. birželio 13 d. Atskirojo skundo dėl 2023 m. birželio 9 d. nutarties padavimo terminas baigėsi 2023 m. birželio 20 d. Atskirasis skundas teismui per EPP pateiktas 2023 m. liepos 10 d.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas).

11. Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą. Spręsdamas dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo, teismas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

13. Nors pareiškėjo išvykimas ir neturėjimas prisijungimo prie EPP sistemos duomenų pats savaime ir nėra laikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia procesinio termino praleidimą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant būtinybę atsižvelgti į patį bylos pobūdį, t.y. kad skundžiama nutartimi sprendžiami pareiškėjui itin reikšmingi klausimai – jam priklausančio turto įkainojimas bei pardavimas iš varžytynių, dėl ko teisės į apeliaciją užtikrinimas, praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, turi būti vertinamas atidžiau. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Įvertinama ir tai, kad jis terminą paduoti apeliacinį skundą praleido 20 dienų, atskirasis skundas paduotas, tuo pačiu prašant šį terminą atnaujinti. Nors pirmosios instancijos teismas praleisto termino trukmę vertino santykyje su naikinamuoju terminu, tačiau santykinis šių terminų vertinimas neturi jokios reikšmės vertinant pagrindų atnaujinti procesinį terminą svarbą.

14. Įvertinęs tai, kas atskirojo skundo terminas praleistas ne itin ženkliai, įvertinęs būtinybę užtikrinti pareiškėjui teisę į apeliaciją, nenustačius asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas ir praleistas procesinis terminas atskirajam skundui pateikti atnaujintinas.

15. Atsakovas atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti, priimti atskirąjį skundą ir jį išnagrinėti. Nustačius, jog terminas paduoti atskirąjį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės, t. y. praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą atnaujina (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). O atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis).

16. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. atnaujintinas terminas atskirajam skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti pareiškėjui N. M. praleistą procesinį terminą atskirajam skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutarties paduoti.

Civilinę bylą grąžinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams pareiškėjo N. M. atskirojo skundo priėmimo klausimui išspręsti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.