- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e2-1933-733/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- M. Š., E. Č., A. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams M. Š., E. Č. ir A. B. solidariai dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. Š., E. Č. ir A. B. 8245,18 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau – Įstatymas) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5 punktu atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.
Taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-21 nuosprendžiu M. Š., E. Č., A. B. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnį. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-06 sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-380-2016 nukentėjusiam asmeniui solidariai iš M. Š., E. Č., A. B. priteista 45000 Eur neturtinės žalos ir 5295 Eur turtinės žalos. Padarytas smurtinis nusikaltimas įeina į smurtinių nusikaltimų sąrašą, dėl kurių Teisingumo ministerija kompensuoja žalą, kaltam asmeniui neatlyginus. Atsakovams neatlyginus žalos nukentėjusiajam asmeniui, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, 2017-05-04 priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-3772, kuris 2017-05-09 buvo tikslinamas, pagal kurį nukentėjusiam asmeniui Ž. B. kompensuota 8245,18 Eur žala. Piniginės lėšos 2017-05-17 buvo pervestos į nukentėjusio asmens nurodytą sąskaitą. Todėl Teisingumo ministerija įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš atsakovų išieškoti 8245,18 Eur.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020-05-07 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai: 8245,18 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai, po 30,92 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
Atsakovas E. Č. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, nurodydamas, kad sutinka su jais iš dalies, pripažindamas 1/3 dalį ieškovės reikalaujamos sumos (2748,39 Eur). Prašo pripažinti ieškovės reikalaujamą sumą pasyvia daline prievole. Nurodo, kad įvykdęs prievolę, skolininkas iš prievolės išeina. Atsakovams solidari atsakomybė yra preziumuojama tik dėl bendrai padarytos žalos - tiesiogiai nukentėjusiajam, o ieškovė, sumokėdama kompensaciją įgijo regreso reikalavimo teisę sumokėtai sumai nukentėjusiajam, tačiau šiuo atveju solidari atsakomybė atsakovams nebėra preziumuota, kadangi yra pasikeitęs pats prievolės pagrindas ir kreditorius šiuo atveju yra trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriam atsakovai tiesiogiai žalos nepadarė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.
Atsakovas mano, kad šioje byloje tarp šalių galėtų būti sudaryta taikos sutartis, kadangi skolą ieškovei jis yra pradėjęs dengti. Be to, ieškovei sutikus jis įsipareigotų savo skolos dalį sumokėti dalimis per protingą laikotarpį. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Juose jis nedirba ir pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negauna. Dėl įsidarbinimo bausmės atlikimo laikotarpiu į įstaigos administraciją kreipėsi ne vieną kartą, tačiau įdarbintas nebuvo. Sprendimas, kurio pagrindu buvo nuspręsta kompensuoti nukentėjusiajam Ž. B. patirtą žalą buvo priimtas 2017-05-03, tuo metu, kai jis jau realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir jokių pajamų, išskyrus artimųjų jam siunčiamas pinigines perlaidas būtiniausioms reikmėms nebeturėjo. Nepaisant prastos finansinės padėties jis kiekvieną mėnesį dalimis dengia priteistą ieškinį nukentėjusiajam Ž. B.. Skolą, atsiradusią dėl kompensacijos išmokėjimo, ieškovei ketino reikšmingiau pradėti dengti vos tik išėjęs į laisvę. Laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra likę apie 3 mėnesiai (bausmės pabaiga 2020-08-21). Be to, išėjęs į laisvę, iš karto bus įdarbintas savo buvusioje darbovietėje – (duomenys neskelbtini).
Be to, nurodo, kad vykdomojo rašto išdavimas šioje stadijoje ne tik, kad nepadėtų užtikrinti greitesnio ir operatyvesnio skolos grąžinimo ieškovei, tačiau kaip tik apsunkintų jo galimybes grąžinti skolą ieškovei dėl dar labiau išaugusio skolos dydžio, kuris atsirastų antstoliui prisidėjus didelį savo atlyginimą. Preliminariai nurodo, kad ieškovei sutinkant sudaryti taikos sutartį, įsipareigoja savo skolos dalį (2748,39 Eur) padengti per 36 mėnesius nuo išėjimo į laisvę 2020-08-21, t. y. iki 2023-08-21.
Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-05-07 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1993-733/2020. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-06 sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-380/2016 iš visų atsakovų, t. y. M. Š., E. Č., A. B. nukentėjusiam asmeniui Ž. B. žala priteista taip pat solidariai. Valstybė atlygino dalį teismo sprendimu priteistos žalos nukentėjusiam asmeniui, atsakovams neatlyginus. Tad šiuo atveju prievolės pobūdis, kitam asmeniui už skolininką įvykdžius dalį prievolės, negali būti keičiamas, t. y. solidari prievolė turi išlikti.
CK 6.6. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje galima sudaryti taikos sutartį bei įsipareigoja 2748,39 Eur sumokėti per 36 mėnesius, t. y. iki 2023-08-21, tačiau nagrinėjamu atveju nepateikia pagrįstų įrodymų, kad žala valstybei tikrai bus sumokėta. Nurodoma tik tai, kad atsakovas E. Č., išėjęs į laisvę, iš karto bus įdarbintas ankstesnėje darbovietėje (duomenys neskelbtini).
Pažymi, jog, vadovaujantis CK nuostatomis, taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje proceso stadijoje. Atsakovas, siekia sudaryti taikos sutartį, norėdamas išvengti antstolio išlaidų apmokėjimo. Ieškovė nurodo, jog tik atsakovui mokant dalimis valstybei pinigų sumas, valstybė svarstytų su atsakovu sudaryti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-21 nuosprendžiu M. Š., E. Č., A. B. pripažinti kaltais pagal BK 129 straipsnį. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-06 sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-380-2016 nukentėjusiam asmeniui Ž. B. solidariai iš M. Š., E. Č., A. B. priteista 45000 Eur neturtinės žalos ir 5295 Eur turtinės žalos.
Teisingumo ministerijoje, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5. punktu atstovauja valstybei, 2017-03-23 buvo gautas Ž. B. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Išnagrinėjusi gautus dokumentus, Teisingumo ministerija konstatavo, kad yra visos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos ir 2017-05-04 sprendimu Nr. (1.34.)7R-3772, iš dalies pakeistu 2017-05-09 sprendimu Nr. (1.34.)7R-3923, nusprendė Ž. B. kompensuoti 8245,18 Eur žalą: 3685,18 Eur turtinę ir 4560 Eur neturtinę.
Iš ieškovės 2020-05-05 pažymos nustatyta, kad ji 2017-05-17 nukentėjusiajam išmokėjo 8245,18 Eur.
CK 6.280 straipsnio 1 punktas nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.
Valstybė atlygino dalį teismo sprendimu priteistos žalos nukentėjusiam asmeniui, atsakovams neatlyginus. Tad sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju prievolės pobūdis, kitam asmeniui už skolininką įvykdžius dalį prievolės, negali būti keičiamas, t. y. solidari prievolė turi išlikti. CK 6.6. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Kadangi valstybė atlygino dalį atsakovų M. Š., E. Č., A. B. padarytos žalos (8245,18 Eur) Ž. B., valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka.
Todėl esant šioms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-05-07 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1993-733/2020 paliktinas nepakeistu.
Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad, kaip nurodo ieškovė, vadovaujantis CK nuostatomis, taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje proceso stadijoje, t. y. vykdymo stadijoje taip pat, todėl atsakovas dėl jos sudarymo turi galimybę kreiptis tiesiogiai į ieškovę.
Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos po lygiai: po 62 Eur žyminio mokesčio ir po 3,45 Eur, t. y. iš viso po 65,45 Eur iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Palikti nepakeistu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-05-07 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1993-733/2020.
Priteisti iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 65,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.