- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2-1842/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00282-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meditechna“, MEDITECHNA VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meditechna“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-639-755/2014 pagal ieškinį atsakovui dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų ginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas paskelbė viešą atvirą konkursą „Medicininė įranga: funkcinės elektrinės lovos, spirometrai, gyvybinių funkcijų monitoriai“ (pirkimo Nr. 149345). Ieškovas nurodė, kad jis teikė pasiūlymą atsakovo organizuojamame konkurse, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis techninės specifikacijos reikalavimų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimais, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti, jog atsakovo 2014 m. liepos 7 d. sprendimas, kuriuo atmestas tiekėjo pasiūlymas bei atsakovo 2014 m. liepos 9 d. ir 2014 m. liepos 18 d. raštai yra neteisėti ir juos panaikinti; tiekėjo pateiktą siūlymą laikyti atitinkančiu techninės specifikacijos reikalavimus; įpareigoti atsakovą leisti tiekėjui dalyvauti tolesnėse konkurso procedūrose; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovo vykdomo viešojo konkurso procedūras bei įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
Šalies argumentai
Ieškovas prašymą grindė tuo, kad jo manymu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui – atsakovui tęsiant viešojo pirkimo procedūras su konkurso laimėtoju bus sudaryta sutartis, dėl ko ieškovo reikalavimai taps neįgyvendinami. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suponuoja ir vyraujantis viešasis interesas, nukreiptas į siekį įsigyti prekes ir paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, užtikrinant tiekėjų konkurenciją, kuri garantuoja mažesnę paslaugų ir prekių kainą.
Atsiliepimas
Atsakovas susipažinęs su ieškovo prašymu, teigė, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų ginamas tik privatus tiekėjų, o ne viešas visos visuomenės interesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė vykdomo viešojo atviro konkurso Nr. 149345 „Medicininė įranga: funkcinės elektrinės lovos, spirometrai, gyvybinių funkcijų monitoriai“ procedūras ir įpareigojo atsakovą nesudaryti šio viešojo pirkimo sutarties.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog jie preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, manė, jog yra pagrindas tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat nustatė, jog nėra pagrindo išvadai, kad tikėtinai būtų pažeistas viešasis interesas. Iš atvirojo konkurso sąlygų ir jo priedų turinio matyti, jog nenustatytas vėliausias terminas iki kada turi būti pateiktos perkamos prekės, nepateikta duomenų, kad atsakovas, šiuo metu neturėdamas siekiamų įsigyti elektrinių lovų, negali tinkamai teikti gydymo paslaugų, ar dėl to kyla pavojus ligonių sveikatai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundu taip pat buvo prašoma palikus galioti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovą pateikti 1 000 000 Lt dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti.
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo atveju yra poreikis operatyviai vykdyti pirkimo procedūras, kadangi perkančioji organizacija šiuo metu neturi tinkamos įrangos, kuri garantuotų visapusišką sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.
2. Iš ieškinio argumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškinys gali būti tenkinamas, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti ieškovo prašymo pagrįstumo.
Prašymą užtikrinti atsakovo galimus nuostolius, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, grindė aplinkybėmis, jog ieškovas savo, kaip nurodoma, pažeistas teises galėjo ginti kitais būdais, nestabdant viešojo pirkimo procedūrų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Meditechna“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovas teigdamas, jog viešuoju pirkimu siekiami įsigyti objektai yra gyvybiškai svarbūs ligoninei, pirkimo dokumentuose net nenurodė, vėliausios jų pateikimo datos, neužtikrino, jog pirkimai būtų organizuojami kuo skubiau, todėl šiuo metu neturi pagrindo ginčijant teismo nutartį akcentuoti poreikį operatyviai vykdyti pirkimo procedūras.
Ieškovas, pasisakydamas dėl prašymo taikyti nuostolių užtikrinimo institutą, nurodė, jog galimi atsakovo nuostoliai būtų sąlygoti ne ieškovo, bet paties atsakovo aplaidžių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Atskiruoju skundu teigiama, jog iš ieškinio argumentų nėra pagrindo spręsti apie ieškinio pagrįstumą ir galimą jo tenkinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu ir svarstė dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga mano, jog nėra pagrindo keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, išdėstytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, preliminariai sprendė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio tikėtino pagrindimo, buvo priimta platesniu aspektu įvertinus bylos aplinkybes, t. y. ne tik ieškovo reiškiamus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, bet ir byloje vyraujantį viešąjį interesą, juo siekiamus apginti interesus. Šios aplinkybės bei tai, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinio reikalavimai iš dalies yra tenkinti, sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, kuriais siekiama nuginčyti tikėtiną ieškinio pagrindimą.
Apelianto manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, nukreiptas į poreikį operatyviai vykdyti pirkimo procedūras, kurios užtikrins tinkamą sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų Pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.).
Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-40 patvirtino Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašą. Juo buvo nustatytos sveikatos priežiūros įstaigos, galinčios organizuoti ūminio galvos smegenų insulto atveju skubią pagalbą bei aprašyta įranga, kuria turi disponuoti šios sveikatos priežiūros įstaigos, tinkamam nustatytų funkcijų atlikimui. Kadangi minėtu aprašu Respublikinei Panevėžio ligoninei buvo suteiktas gydymo įstaigos, turinčios organizuoti ūminio galvos smegenų insulto atveju skubią pagalbą statusas, todėl atsakovas organizavo viešą pirkimą, apraše nurodytos medicininė įrangos įsigijimui, t. y. funkcinėms elektrinėms lovoms, spirometrams, gyvybinių funkcijų monitoriams.
Apeliantas pabrėžė, jog tiek atsakovui suteiktas ypatingas sveikatos priežiūros statusas, tiek ir atliekamos funkcijos, sudarė pagrindą nestabdyti viešojo pirkimo procedūrų, kuriomis siekiama įsigyti gyvybiškai svarbią medicininę įrangą.
Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja atsakovo atliekamos veiklos sveikatos priežiūros teikimo srityje, svarbos, taip pat pripažįsta, jog tiek vykdomas pirkimas, tiek ir juo siekiami įgyvendinti tikslai (ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centro Panevėžio srityje sukūrimas) yra svarbūs tiek regionine, tiek ir valstybine prasme, tačiau poreikio operatyviai vykdyti pirkimo procedūras, kaip pagrindo naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįžvelgia. Kaip nustatyta minėtame Sveikatos apsaugos ministro apraše, iki tol kol Respublikinė Panevėžio ligoninėje bus užtikrintas aptartų paslaugų teikimas, neurointervencinės procedūros ūminio galvos smegenų insulto atveju atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose arba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Vadinasi, net ir skundžiama nutartimi sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtina ir neatidėliotina sveikatos pagalba ūminio galvos smegenų insulto atveju, garantuojama ir užtikrinama. Be to, duomenų ir įrodymų, jog Respublikinė Panevėžio ligoninė neturi net minimalios įrangos, būtinos aptartos neatidėliotinos pagalbos teikimui, nepateikta.
Kaip nustatyta, atsakovo vykdomo pirkimo tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Todėl, neįrodžius poreikio operatyviai vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei nenustačius, jog byloje taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamas ar gali būti pažeistas viešasis interesas, apelianto skundo argumentai atmestini, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti nepakeistos. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgia ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys iš dalies yra patenkintas, kas papildomai patvirtina, jog susiklosčius tokiai situacijai viešojo pirkimo procedūros, pašalinus iš jų vieną iš tiekėjų, neturėtų būti tęsiamos.
Teismas pažymi, jog atskiruoju skundu atsakovas prašė, netenkinus jo prašymo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, užtikrinti jo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius atsirasti nuostolius. Remiantis CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinu atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu, toks prašymas turi būti teikiamas ir svarstomas pirmosios instancijos teisme atskiru prašymu, o ne apeliacinės instancijos teismui teikiant atskirąjį skundą, todėl atsakovo prašymo pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme, svarstant nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą ir pagrįstumą, nevertinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.