- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- Ik-1020-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00496-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą ir skundu prašo: panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-481-1112; įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 15-17).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamu sprendimu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno tarnyba) nepagrįstai atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-15 nutarties apskundimo kasacine tvarka. Kauno miesto apylinkės teismas tenkino UAB „Žaidas“ ieškinį ir priteisė iš pareiškėjo 2011-05-23 sprendimu 1327,31 Lt skolą. Kauno apygardos teismas 2011-12-15 nutartimi jo apeliacinio skundo netenkino ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno tarnyba rėmėsi tik advokato pateikta nuomone. Pareiškėjas mano, kad Kauno tarnyba nepagrįstai atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus ir tai gali padaryti tik vieninteliu būdu – pateikti kasacinį skundą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b.l. 36-37) nurodė, kad pareiškėjas L. S. 2012-02-13 pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas. Kauno tarnyba kreipėsi į advokatą J. L. , prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu, kartu su prašymu pateiktais dokumentais ir pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 ir 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Gautoje advokato J. L. išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovimas byloje yra neperspektyvus. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 346 str. numatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka gali būti: jeigu teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą, turintį esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui; teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Skunde pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių norima apskųsti Kauno apygardos teismo 2011-12-15 nutartį kasacine tvarka, yra tai, kad teismai, nagrinėdami bylą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas ekspertų išvadas, kad rangovė, atlikusi namo konstrukcijų remontą, sąmatoje nurodė padidintus darbų įkainius, kurie neatitinka faktiškai atliktų darbų, yra iš esmės susiję su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, o tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas iš naujo nesprendžia, nes tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kauno tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad UAB „Žaidas" kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš pareiškėjo 1 327,31 litų skolą, susidariusią už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-23 sprendimu UAB „Žaidas" ieškinį tenkino, priteisė iš pareiškėjo prašomą sumą. Kauno apygardos teismas 2011-12-15 nutartimi civ.b.Nr.2A-1909-153/2011 Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 43-45). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais teismų sprendimais, 2012-02-13 kreipėsi į Kauno tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, reg.Nr.TP-l-(2.1)-481 (b.l. 38-40). Kauno tarnyba, spręsdama klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 2012-02-21 raštu Nr. O-2-(1.5)-481 kreipėsi į advokatą J. L. , prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu, kartu su prašymu pateiktais dokumentais ir pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 ir 7 dalyse nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama (b.l. 48). 2012-03-14 advokatas J. L. pateikė atsakovui išvadą, reg.Nr.O-l-(1.6)-752 (b.l. 47), o 2012-03-16 Kauno tarnyboje gauta advokato J. L. patikslinta išvada, reg.Nr.O-l-(1.6)-769, kurioje advokatas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (b.l. 46). Kauno tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, susipažinusi su advokato pateikta patikslinta išvada bei vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p., ginčijamu 2012-03-19 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-N-481-1112 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, jog pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (b.l. 49).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatymas nustato, kad antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti tik esant Įstatyme nustatytoms sąlygoms. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad įstatymų leidėjas antrinės teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nurodytiems fiziniams asmenims sieja su LR Vyriausybės nustatytu turto ir pajamų lygiu teisinei pagalbai teikti pagal šį Įstatymą, išskyrus šio Įstatymo 12 str. numatytas išimtis, kai antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodyta, kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti (ABTĮ 57 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 str. 6 d., 7 d. nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio Įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintus tikslus, tiksliai laikantis šio Įstatymo 3 str. įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Procesinių dokumentų sąvokos Įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, ABTĮ nepateikia, todėl ši definicija turi būti aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais ir remiantis teisės aiškinimo būdais. CPK XI skyriaus pirmasis skirsnis yra skirtas procesiniams dokumentams. CPK XI skyriaus 110 str. pateikta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka. Į ją patenka dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. CPK XI skyriaus 116 str. taip pat pateikiama teismo procesinių dokumentų definicija. Tiek iš CPK 110 str., tiek ir iš CPK 116 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, to pasėkoje atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, jog kasacinis skundas atitinka antrinės teisinės pagalbos dokumentams keliamus reikalavimus.
Nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taip pat būtina nustatyti, ar Kauno tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kasacinio skundo parengimas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Kauno tarnybos paskirto advokato (CPK 347 str. 3 d.) teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. nurodytas aplinkybes ir to pasėkoje skundžiamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Taigi, sprendžiant byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 11 str. 6 d. nuostatos, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. ir 2 p. taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus - t. y. Kauno tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tik tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ir teismui teiktiną kasacinį skundą (ABTĮ 57 str.).
Be to, ir LVAT savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą (spęsdamas ginčą) iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. prasme reiškia tai, kad Kauno tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio skundo (ieškinio, skundo ir t.t.) parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT bylos Nr. A-20-104/2008, Nr. A-261-1458/2008 ir kt.). Taigi, šio ginčo atveju atsakovas turėjo vertinti tik tai, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų teisiškai pagrįstam kasaciniam skundui parengti (CPK 347 str. 3 d.). Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas nepateikė jokių pagrindų, nereikalaujančių teisės normų aiškinimo ar įrodymų vertinimo, dėl kurių procesas iš viso negalimas.
Pažymėtina ir tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje. Tai turi būti siejama su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (ABTĮ 57 str.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį (b.l. 38-40), daro išvadą, kad Kauno tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų kasaciniam skundui parengti (ABTĮ 57 str.). Iš pareiškėjo prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, patvirtinančias, kad tolimesnis jo teisių gynimas galimas tik teisminiu keliu. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą matyti, kad Kauno tarnyba, priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ir motyvuodama reikalavimo akivaizdžiu nepagrįstumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.) bei atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.), iš esmės vertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis į teismą su kasaciniu skundu, pagrįstumą ir tuo peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi administracinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad Kauno tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas yra atsakovas, ir toks Kauno tarnybos sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p., todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, taip pat atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą pagal pareiškėjo L. S. 2012-01-24 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. S. skundą patenkinti.
Panaikinti 2012-03-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-481-1112.
Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo L. S. 2012-01-24 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.