Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-61 (7-34/2022), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 68-16 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Kauno AVMI) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (7.45Mr) FR0682-262.

Nurodo, kad mokestinis ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjui apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir su tuo susijusios baudos bei delspinigių, mokesčių administratoriui padarius išvadą, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. mokėtojo išlaidoms padengti trūko 458 799 Eur apmokestintų pajamų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. trūko 42 435 Eur apmokestintų pajamų, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. trūko 38 324 Eur apmokestintų pajamų, nes mokėtojas tais laikotarpiais gavo pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo ir GPM nuo jų nemokėjo.

Teigia, kad VMI neteisingai apskaičiavo pareiškėjo (kartu su sutuoktine) turėtą piniginių lėšų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai, bei ignoravo po praeityje atliktų mokesčių administratoriaus kontrolės procedūrų bei patikrinimų pareiškėjo atžvilgiu priimtus VMI sprendimus dėl mokestinių neatitikimų bei mokestinių prievolių nebuvimo. Ankstesnių patikrinimų atlikimo aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas visuomet bendradarbiaudavo su mokesčių administratoriumi, atsakingai, atlikdamas savo, kaip piliečio pareigas, ir savalaikiai padėdavo spręsti visus su patikrinimais susijusius klausimus. MGK savo sprendimą nepagrįstai motyvavo aplinkybėmis, kad ankstesni pareiškėjo operatyviniai patikrinimai buvo skirti kitiems tikslams (surinkti informaciją apie turimas banko sąskaitas, piniginius judėjimus šiose sąskaitose ir kitą informaciją ir kt.,), bet jų metu nebuvo vertinamas pareiškėjo GPM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo klausimas.

Pareiškėjo vertinimu, VMI nepagrįstai teigė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms, bei vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kadangi VMI nurodyti teismo sprendimai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku šioje byloje, jie aktualūs tik tuo aspektu, kad juose pasisakyta dėl mokesčių administratoriaus galimybių remtis papildoma įrodomąja medžiaga.

Teigia, kad mokestinis patikrinimas privalėjo būti atliekamas nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl mokesčių administratorius neturėjo teisėto pagrindo atlikti mokesčių mokėtojo pajamų ir išlaidų atskiro apskaičiavimo. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas konkrečia tema – gyventojų pajamų mokesčio patikrinimas, o ne dėl būtinybės baudžiamojoje byloje nustatyti valstybei padarytą žalą (tokiu atveju taikomas 8 m. senaties terminas). Mokesčių administratorius, tikrindamas pareiškėjo pajamų ir išlaidų nuo 2004 m. iki 2014 m. deklaravimo teisingumą, pažeidė MAĮ 68 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties.