- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-384-544/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00197-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- UAB „Karkasnamis“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr.e2S-384-544/2019
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00197-2019-9
2019 m. balandžio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karkasnamis“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1382-839/2019 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Statybų tinklas“ ieškinį atsakovei UAB „Karkasnamis“ dėl kilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 21 d. sąskaitas faktūras Nr. 004 ir Nr. 005, pagal kurias ieškovė UAB „Statybų tinklas“ perleido atsakovei UAB „Karkasnamis“ nuosavybėn automobilį Audi Q7, kitą ilgalaikį 18300 Eur vertės turtą ir taikyti restituciją pinigais.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Karkasnamis“ priklausančius su žemės sklypus. Nurodė, kad yra visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys preliminariai pagrįstas, ieškinio suma didelė, atsakovė pardavinėja turtą, gali perleisti ir du žemės sklypus. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei UAB ,,Karkasnamis“ nuosavybės teise priklausančių: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
4. Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas patenkinti ieškovės prašymą. Nurodė, kad atsakovė yra paskelbusi spaudoje apie žemės sklypo su statiniais pardavimą, šį turtą yra pardavusi, tačiau prievolių kreditoriams nėra įvykdžiusi. Todėl tikėtina, kad ir ateityje atsakovė sieks parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai gali pabloginti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas vertino, kad 18000 Eur ieškinio suma atsakovei yra didelė, nes ji nevaldo didelės vertės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Kadangi atsakovės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, kuriam netaikomi jokie apribojimai, atsakovė gali juo disponuoti ir perleisti tretiesiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovės turtas gali būti perleistas, įkeistas ar suvaržytas kitomis daiktinėmis teisėmis į jį. Kadangi prašoma areštuoti konkretų nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo manyti, jog įmonės veikla gali būti sutrikdyta, nes įmonės piniginėms lėšoms ir jų judėjimui jokie apribojimai netaikomi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Karkasnamis“ prašo skundžiamą 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi ji nėra pakankamai motyvuota ir neatitinka naujausios teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Tvirtina, kad atsakovei 18000 Eur ieškinio suma nėra didelė, tokią sumą ji galėtų sumokėti iš einamųjų pajamų, nes įmonė dirba pelningai, per 2018 metus uždirbo 10439 Eur grynojo pelno, neturi skolų socialinio draudimo biudžetui. Pagal teismų praktiką vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.
8. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie žemės sklypo su statiniais pardavimą ir prievolių kreditoriams neįvykdymą niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės nesąžiningumą interpretuojamos tik jai palankia linkme ir negali lemti turto arešto taikymą dar iki šio ginčo galutinio išsprendimo. Pirkti ir parduoti žemės sklypus yra pagrindinė UAB „Karkasnamis” ūkinė veikla (verslas), iš kurios ji gauna pajamas, todėl teismo nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
9. Apeliantės nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Jos pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai varžo atsakovės pagrindinę ūkinę veiklą bei jai trukdo. Įmonės pagrindinė veikla yra žemės sklypų pirkimas, gyvenamųjų namų statymas ant nupirktų žemės sklypų ir jų pardavimas. 2018 m. gruodžio 3 d. ir 22 d. atsakovė yra sudariusi preliminarias sutartis su tam tikrais užsakovais dėl namų statybos darbų atlikimo areštuotuose žemės sklypuose. Dėl arešto įsipareigojimų pagal sutartis negalės įvykdyti, todėl tai lems nuostolių atsiradimą.
10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei šalių pateiktus procesinius dokumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, laikinąsias apsaugos priemones taikė esant pagrindo pagrįstai išvadai, jog ieškovės pareikšti reikalavimai, įvertinus juos preliminariai, gali būti tenkinami. Tą visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptardamas, kad byloje esantys duomenys rodo, jog reikalavimas atsakovei yra kildinamas iš jos sudarytų sandorių prieštaravimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66, 6.67 straipsnių nuostatoms, kad ieškinį pateikė bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Padaręs išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovei BUAB „Statybų tinklas“ yra pareikštas ieškinys pripažinti negaliojančias nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 21 d. sandorius pagal sąskaitas faktūras Nr.004 ir Nr.005, pagal kuriuos atsakovė perleido ieškovei UAB „Karkasnamis“ nuosavybėn automobilį Audi Q7 ir kitą ilgalaikį turtą: CV-Kasko Draudimą, automobilinę navigacinę sistemą, žiemines padangas, lietinius diskus, ratlankius ir kitus priedus, taikyti piniginę restituciją priteisiant ieškovei 18300,00 Eur. Taigi, ieškinio suma yra 18300 Eur.
17. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad 18300 Eur ieškinio suma jai yra didelė ir tvirtina, kad tokią sumą ji gali sumokėti iš einamųjų pajamų, nes įmonė dirba pelningai, per 2018 metus uždirbo 10439 Eur grynojo pelno, neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo biudžetui.
18. Atsakovės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita už 2018 metus patvirtina, kad ji per metus gavo 10439 Eur grynojo pelno, tačiau ieškinio suma šį metinį pelną viršija beveik 8000 Eur. Atsakovė nepateikė balanso už 2018 metus ar bylos laikui, todėl nepaneigė teismo išvadų, kad ji nuosavybės teise nevaldo didelės vertės turto ir neturi tokių pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Prie skundo taip pat nepridėti duomenys apie tai, kiek atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų ir skolų. Vien tai, kad atsakovė neskolinga Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, nepatvirtina, kad nėra kitų kreditorių. Jei, kaip skunde tvirtina apeliantė, ji turi pakankamai einamųjų pajamų galimai priteistiems 18300 Eur sumokėti, tai ji turi teisę sumokėti nurodytą sumą į teismo sąskaitą ir pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė bus panaikinta arba pakeista (CPK 148 straipsnio 2, 3 dalys).
19. Taigi atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad pagal bylos duomenis ieškinio suma atsakovei didelė ir kad esant priimtam ieškovei palankiam teismo sprendimui jo įvykdymas nepasunkės ir netaps negalimas. Todėl egzistuoja objektyvus pagrindas išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
20. Sutiktina su apeliante, kad naujausioje teismų praktikoje yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019 ir kt.). Tačiau teismų praktikoje tebesilaikoma nuomonės, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
21. Pirmosios instancijos teismas, nors ir vertino didelės ieškinio sumos argumentus, tačiau taip pat vertino ir atsakovės galimą nesąžiningumą ir (ar) jos ketinimus perleisti turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliantė skunde pati pripažįsta, kad pirkti ir parduoti žemės sklypus yra pagrindinė UAB „Karkasnamis” ūkinė veikla (verslas), iš kurios ji gauna pajamas, taip pat ji nurodo ir prideda 2018 m. gruodžio 3 d., 22 d. preliminarias sutartis, patvirtinančias, kad ji preliminariai su užsakovais yra susitarusi dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kuris pagal bylos duomenis yra vienintelis atsakovės vardu registruotas turtas, perleidimo. Tokie duomenys tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tikėtina, jog minėtą nekilnojamą turtą, kuriam netaikyti jokie perleidimo apribojimai, atsakovė gali perleisti, įkeisti ar suvaržyti jį kitomis daiktinėmis teisėmis, dėl ko būsimo, galimai palankaus ir ieškovei, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliantės skunde taip pat tvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, 2018 m. gruodžio 3 d. ir 22 d. preliminarių sutarčių nevykdymas lems nuostolių atsiradimą, jos suvaržo atsakovės pagrindinę ūkinę veiklą labiau, nei reikia tikslui pasiekti, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi pažeisti ekonomiškumo principo, reikalaujančio, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tačiau ne daugiau nei reikia teismo sprendimo įvykdymui realiai užtikrinti. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas šios teisės normos nepažeidė ir nuo teismų praktikos nenukrypo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Kadangi apeliantė nurodo, kad veikia pelningai, kad turi daug einamųjų pajamų, kad 18300 Eur suma jai nedidelė, nėra pagrindo vertinti, kad dviejų nekilnojamojo turto objektų laikinas areštas esminiai ir daugiau negu būtina ieškiniui užtikrinti, pažeis nurodytus civilinio proceso kodekso principus ar padarys apeliantei nepagrįstų nuostolių. Be to, atsakovė, jei tam bus faktinis pagrindas, turi teisę prašyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasi CPK 148 straipsnis).
23. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl nebus pagrindo iš apeliantės priteisti tam tikras sumas, bus reikšmingi šią bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimą.
24. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu nustatytos aplinkybės leido pagrįstai vertinti, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, yra pagrindas išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.