Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 192/2011

Teisėja Vitalija Vaivadienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.3., 2.4.7.

2011 m. vasario 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. – areštu 20 parų;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p. bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu, o po to apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. N. (V. N.), tačiau jo atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, bei platino psichotropines medžiagas, o būtent: 2009 metų sausio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, „Kalvarijų“ turguje, Kalvarijų g. 59, Vilniuje, prie pagrindinio įėjimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti už 30 Lt įgijo 0,136 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurį nugabeno į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kur laikė savo namo kambaryje iki 2009-07-02 apie 20.00 val., kol minėtas psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekis buvo rastas ir paimtas kratos metu policijos pareigūnų.

Be to, jis 2009-05-13, apie 17.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. pardavė 0,049 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekį V. N. už 20 Lt.

Taip pat jis 2009-05-14, apie 17.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pardavė 0,048 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino kiekį V. N. už 20 Lt,

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl M. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 1 d.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Duomenys, teismo pripažinti įrodymais, turi atitikti įrodymų liečiamumo ir leistinumo principus, t.y. turi patvirtinti arba paneigti bent vieną bylos aplinkybę bei turi būti gauti teisėtais būdais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pripažindamas byloje pateiktus duomenis įrodymais bei juos vertindamas, šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų be išimties įrodymų gavimo būdas ir šaltinis yra nustatyti, jų teisėtumas įvertintas.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo veiksmuose nėra BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: nuteistojo V. N., liudytojos M. N. parodymais, VA VPK Vilniaus r. PK tarnybiniu pranešimu, akistatų protokolais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ar pardavė, ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-225/2008). Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų įgyvendinimas yra būtina sąlyga kvalifikuoti veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Š. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., abejoti jo kaltumu padarius šį nusikaltimą pagrindo nėra.

Kaip matyti iš nuteistojo V. N. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, jis anksčiau M. Š. nepažinojo, jo telefoną gavo iš draugų, susitiko jie prie „kebabinės“ netoli bažnyčios, kur netoliese gyvena M. Š., ir du kartus skirtingu laiku nusipirko iš M. Š. nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos (t.1, b.l. 88-89, t. 2, b.l.85-86). Kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl M. Š. kaltės svarbu tai, kad narkotines medžiagas pirko iš M. Š., V. N. patvirtino iškart jį sulaikius policijos pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Š. paaiškinimas, jog V. N. jam paskambino ir kadangi kalbėjo neaiškiai, todėl jie susitarė susitikti, o atvažiavęs prašė ,,vitamino“, tačiau jis jam nepardavė, nes neprekiauja narkotinėmis medžiagomis, mažai tikėtinas. Pažymėtina, jog nustatyta, kad susitikimas tarp V. N. ir M. Š. įvyko, taigi, nebūtų logiška manyti, kad asmuo, neišgirdęs apie susitikimo laiką ir vietą, susitiktų.

Iš liudytojos M. N. parodymų matyti, kad jai paskambino sūnus, sakė, jog yra sulaikytas, po to pats prisipažino, kad pirko psichotropines medžiagas iš M.. Tada ji suprato, jog iš M. Š.. Sūnus minėjo jai, kad skambino du kartus, pirmą kartą iš savo, antrą kartą – iš svetimo telefono. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios liudytojos nuoseklūs parodymai papildo nuteistojo V. N. parodymus, juos apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip įrodymus, patvirtinančius faktą, jog V. N. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą pardavė būtent M. Š..

Tai, jog pas V. N. kratos metu buvo rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas patvirtinta specialisto išvada Nr. 140-(4241)-ISI-3988 ( b. l. 46-47 );

Be to, asmens parodymo atpažinti metu, V. N. tarp parodytų asmenų atpažino M. Š. kaip vyriškį, kuris pardavė jam metamfetaminą. (I t., b. l. 172-174).

Iš akistatos protokolo, seka jog V. N. patvirtino, kad iš M. Š. jis du kartus pirko narkotikus. Dėl narkotikų pirkimo sutardavo paskambinęs M. Š. telefonu ir numatydavo susitikti prie kebabinės. Nors M. Š. parodė, kad nėra jam pardavęs jokių narkotikų, V. N. yra kartą jam skambinęs, klausdamas dėl narkotikų, o jiems susitikus pasakė, kad nežino iš kur gauti narkotikų, šie nuteistojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kritiškai ( I t., b. l. 177). Patikimų duomenų, išskyrus nenuoseklius bei objektyviai nepatvirtintus apelianto parodymus, dėl kurių tiek liudytoja, tiek nuteistasis V. N. turėtų pagrindo apkalbėti M. Š., ar siekti jo nepagrįsto nuteisimo, nenustatyta. Be to, ir pats M. Š. parodė, kad tarp jo ir V. N. konfliktų nėra buvę.

Kratos metu Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo pas M. Š. buvo rasta ir paimta plastmasinė dėžutė su baltos spalvos milteliais. ( I t., b. l. 144-145), kurie kaip paaiškėjo atlikus ekspertizę, yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas ( I t., b. l. 152-153). Nors apeliantas nurodo, jog pas jį rastas metamfetamino kiekis užsilikęs nuo 2009 metų, šis argumentas, kolegijos nuomone, nėra pagrindas išvadai, kad jis neįvykdė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Vertindamas surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo M. Š. neprisipažinimą dėl psichotropinių medžiagų platinimo vertino kaip jo pasirinktą gynybos būdą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista asmens parodymo atpažinimo tvarka, jį V. N. atpažino tik dėl to, jog jų kaimus, kuriuose pastarieji gyvena, skiria vos 1 kilometras, gyventojai vieni kitus pažįsta bent jau iš matymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, duomenų, jog buvo pažeistos BPK nuostatos, atliekant šį procesinį veiksmą, nėra.

Apeliacinio skundo argumentas, jog V. N. narkotines medžiagas įsigydavo, turėdamas tikslą jas parduoti, atmestinas, kadangi šioje byloje nėra nustatyta, kad V. N. parduotų ar kitaip platintų narkotines medžiagas.

Apeliantas skunde nurodo, jog nėra duomenų, patvirtinančių, jog jam telefonu skambino V. N. ir tarėsi dėl amfetamino pardavimo. Šis skundo argumentas paneigtas anksčiau paminėtais bylos duomenimis. Iš duomenų, gautų iš telekomunikacijų bendrovių, prokuroro 2009-09-30 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo ir VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjo tarnybiniu pranešimu, matyti kad yra užfiksuoti išeinantys ir įeinantys SMS tarp telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (M. Š. tel Nr.) ir (duomenys neskelbtini) (V. N. tel. Nr.) 2009-05-13 ir 14 dienomis, t.y. M. Š. ir V. N. bendravo, žinojo vienas kitą ir galėjo susitikti tam, kad M. Š. parduotų V. N. psichotropinę medžiagą. (I t. b.l. 60, 61-80, 81-82);

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog tyrimo metu ant polietileninių maišelių nebuvo rasta jokių jo pėdsakų – pirštų antspaudų bei nėra nustatyti narkotinių medžiagų tiekėjai. Šie skundo argumentai, kolegijos nuomone, nepaneigia esančių byloje įrodymų viseto apie tai, jog, būtent Š. pardavė V. N. metmafetaminą 2009-05-13/14 dienomis.

Todėl remiantis įrodymų visuma, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad M. Š. platino psichotropines medžiagas, t. y. padarė nusikalstamą sveiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, iš kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 10 str.), kita – sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.) į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, į kaltinamojo asmenybę: nors M. Š. – dirba, neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. bei į tai, kad nėra nei lengvinančių nei sunkiančių jo atsakomybę aplinkybių, todėl jam pagrįstai paskirtos bausmės – už kiekvieną jo įvykdytą nusikaltimą mažesnės nei įstatymų sankcijose numatytų sankcijų vidurkiai, jos tinkamai subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, pritaikius BK 63, str. 1 d., 4 d., 5 d. 2p.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.