Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-4587-777/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-04-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
2-4587-777/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02377-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
J. V., I. V.
Atsakovas
J. V., R. V.
Trečiasis asmuo
UAB „Autovingis“
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-4587-777/2012(Proceso Nr.2-06-3-02377-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.4.2.6; 30.9.2; 35.4; 45.12; 114.4; 114.11; 99.5; 99.7; 99.9; 110.4; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja J. G., sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovų J. V. ir I. V. atstovui advokatui H. M., atsakovų ir trečiojo asmens atstovei advokatei L. Z., vertėjai V. N. liudytojos L. K. apklausoje, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir I. V. patikslintą ieškinį (2012-07-27; toliau – ieškinys) atsakovams J. V., R. V., tretysis asmuo UAB „Autovingis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2011-03-01 sandorį, kuriuo atsakovams buvo perleisti ieškovams priklausę 33 vienetai UAB „Autovingis“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės akcijų; taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 33 vienetus UAB „Autovingis“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės akcijų; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas J. V. yra UAB „Autovingis“ akcininkas, turintis 33 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijas, kurios sudaro 33 proc. visų minėto juridinio asmens akcijų. Akcijos įgytos santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Be ieškovų, UAB „Autovingis“ akcininkai taip pat buvo ir šiuo metu tebėra registruoti V. Ž., turinti 34 akcijas, ir L. K., turinti 33 akcijas. J. V. sužinojus, kad bendrovės direktorius J. V. sudarinėja didelės vertės lizingo ir kredito sandorius, ieškovas, kaip didelės dalies akcijų savininkas, nutarė pasidomėti sudaromų sandorių turiniu ir išsiaiškinti, ar sandoriai teisėtai sudaromi be įmonės akcininkų sutikimo, kadangi jokių pranešimų dėl įmonės akcininkų susirinkimo ieškovas nebuvo gavęs. Ieškovas sužinojo, jog jis nebėra UAB „Autovingis“ akcininkas, nors jokių sandorių dėl jam nuosavybes teise priklausančių akcijų perleidimo ieškovas nebuvo sudaręs. Vietoje J. V. 33 UAB „Autovingis“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominaliosios vertės akcijų savininku nurodomas J. V., kiti du įmonės akcininkai nepasikeitė. Nurodytas 2011-03-01 akcijų perleidimo sandoris pripažintinas negaliojančiu: kaip imperatyvioms įstatymo normoms priešatraujantis sandoris (LR CK 1.80 str. 1 d.); kaip viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris (LR CK 1.81 str. 1 d.); dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, perleidimo be sutuoktinės sutikimo; dėl esminio suklydimo (dėl sandorio vertės, arba realios akcijų kainos); dėl neapmokėjimo už akcijas; dėl imperatyvios įstatymo nustatytos akcijų perleidimo tvarkos pažeidimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo tariamai nuspręsta perleisti akcijas, sušaukimo imperatyvios įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai, jų atstovas ieškinį palaikė.

Šalies argumentai

Ieškovė I. V. paaiškino, kad žino, jog turėjo akcijas. Vyras pasakė, kad akcijų nebeturi, „Juliukas akcijas turi“. Po to kartu su vyru kreipėsi į advokatą. Akcijų nepardavė. „Autovingio“ atstovui buvo pranešta, kad akcijos priklauso jai ir vyrui, kokia forma pranešta, nurodyti negalėjo. Nežinojo, kodėl akcijos įregistruotos viešame registre tik sutuoktinio vardu. Iš viso nežino kur ir kaip akcijos registruojamos. Nežinojo „Autovingio“ finansinės padėties, kokia veikla vertėsi, tik abejodama nurodė, lyg transportu. Nurodė, kad visus reikalus tvarko sutuoktinis. Jis informuoja ją ir apie nupirktas akcijas. Ieškovei žinomas tik tas faktas. Tikrai žino, kad akcijų nepardavė. Sutuoktinis akcijų pardavimo aplinkybių neminėjo, apie tai nebuvo kalbos. Pačiame akcijų pirkime nedalyvavo. Dėl akcijų įsigijimo pretenzijų nebuvo, nes jos įgytos ieškovės ir jos vyro vardu. J. V. pažįsta 4-5 metus. Perkant akcijas Julių pažinojo, jo žmonos nepažinojo, su jo žmona pažįstama apie 4 metus, jie su mažu vaiku buvo atvykę. Juliui ir jo sutuoktinei žinoma, kad ieškovai susituokę, nes buvo pas ieškovus svečiuose. Žala ieškovei yra padaryta, nes turėjo turtą, o dabar nebeturi.

Ieškovas J. V. paaiškino, kad akcijų nepardavė, buvo šokiruotas apie tai sužinojęs. Matė akcijų pardavimo sutartį, ten ne jo parašas, nors panašus, jis nėra pasirašinėjęs tokių dalykų. Iš Registro išrašų sužinojo, kad nebeturi akcijų. Iš „Autovingio“ žmonių (E. E.) sužinojo, kad ruošiamasi kažką parduoti, tam ieškovo parašas būtinas. Evaldas pasakė, kad keistai atrodo, kad ieškovo parašo nereikia. Tada ieškovas nuvažiavo į Registrų centrą ir sužinojo, kad akcijų nebeturi. Tada kreipėsi į advokatą. Atsakovui nesakė, kad akcijos priklauso ieškovui ir jo žmonai, nes čia nėra ko sakyti. Atsakovas žino, kad ieškovas yra vedęs, kad ieškovų turtas yra bendras. Iki akcijų įsigijimo bendravo su atsakovu. Su atsakovu nėra kalbėjęs apie savo turto teisinį režimą. J. V. dirbo „Embrite“. „Autovingis“ nuomavosi transportą iš „Embritos“. Nuomos mokestis imtas tik nuo 2011 m. kovo, kokius 6-8 mėnesius. Anksčiau nuomos mokesčio nebuvo, nes „keldavo“ „Autovingį“. Po to buhalterė pasakė, kad yra nuomos sutartis, o sąskaitų nėra, negerai. Negalėjo paaiškinti, kodėl sutapo akcijų pardavimas ir sąskaitų už nuomą atsiradimas. Akcininkų sprendime nurodyta, kad akcininkas ieškovas, sutuoktinė neįrašyta. Nė cento negavo iš „Autovingio“, negavo už akcijas ir 3300 Lt. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu ieškovas buvo Prancūzijoje (išvyko šeštadienį), pirmadienį tiksliai buvo Prancūzijoje, yra čekis. 2011-03-03 (ketvirtadienis) susirinkime ieškovas nurodė, kad nedalyvavo. L. K. matė pirmą kartą. Buvo tarp ieškovo ir atsakovo bendras verslas, buvo kalba, kad „Embrito“ dalis turi priklausyti ir atsakovui. Ieškovas sakė, kad žiūrės ateityje, bet atsakovas nesutarė su ieškovo kolega B. V. tolo ir tolo nuo ieškovo ir B., nuėjo į „transportą“, apsižodžiavo su B. Iki šiol ieškovas su B. klausia V., kiek, jam yra skolingi, bet jis neatsako.

Ieškovų atstovas paaiškino, kad remiantis teismų praktika reiškia kelis ieškinio pagrindus, net iš pirmo žvilgsnio prieštaraujančius vienas kitam, nes jų visų esmė – pripažinti akcijų pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu ir grąžinti akcijas ieškovams (2009-04-14 nutartis Nr.3K-3-159/2009). Nurodė, kad palaiko ieškinį visais pagrindais. Pagrindai gali būti ir vienas kitą paneigiantys. Įstatymas nedraudžia nurodyti keletą pagrindų Akcijų įsigijimui sutuoktinio leidimo nereikia, bet pardavimui reikia, tai numatyta CK III knygoje. Pardavimas negavus sutuoktinio sutikimo yra neteisėtas. Akcijų perėmimas yra, o pinigų perdavimo fakto nėra. Prašė ypatingai kritiškai vertinti priešingos pusės nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai.

Šalies argumentai

Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovai negali apsispręsti, kokiu pagrindu sudarytas akcijų perleidimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančius ir patikslintame ieškinyje nurodo skirtingas aplinkybes – tai jokio sandorio nesudarė, tai sudarė, bet neturėjo sutuoktinės įgaliojimo ir suklydo dėl kainos, įrodo jo nesąžiningumą ir siekį dabar bet kokiu būdu nuginčyti sandorį, kurį pats prieš tai ir sudarė.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Autovingis“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš esmės išdėstė analogiškas nesutikimo su ieškiniu aplinkybes, kurias atsiliepime nurodė ir atsakovai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai, tretysis asmuo, jų atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas J. V. ir trečiojo asmens UAB „Autovingis“ direktorius paaiškino, kad su ieškovu yra seniai pažįstami, jų veikla prasidėjo „Embrite“. Buvo dviese, ieškovas užsiiminėjo statyba, o atsakovas transportu. Žodiškai tarėsi, kad dalinsis akcijomis. „Embrito“ akcijos buvo ieškovo vardu. Galvojo, kad transportą reikia daryti atskirai. Krizė buvo, palankus metas pirkti įmonę ir atsakovas tuo rūpinosi, taip atsirado „Autovingis“. Su ieškovu kalbėjo, kad „Autovingis“ turi plėstis. Turtas (mašinos) buvo perkamos „Embritui“, nes „Autovingis“ buvo silpnas. Reikėjo galvoti apie banko paskolas transportui pirkti. Dirbant „Embrite“ įsiliejo atsakovo geras draugas M. B., jie ėmė „Embritą“ atestuoti, tvarkė, kad įmonė būtų tvarkinga. Dirbo trise, akcijos priklausė tik ieškovui, bet visi trys suprato, kad „Embritas“ yra visų trijų. Atsakovas „Embrite“ dirbo kaip akcininkas, buvo faktinis akcininkas, nors juridiškai ir nebuvo „Embritas“ akcininku, ar direktoriumi. Žodiškai sutarė, kad atsakovas nepretenduoja į „Embritą“, o ieškovas į „Autovingį“. Ieškovas pardavė atsakovui „Autovingį“, o atsakovas nepretendavo į „Embritą. Su žmona yra vedę 9 metus, vedybinės sutarties neturi. Akcijas įsigijo sau, šeimai, žmona nesikišo į jo darbinius verslo reikalus. Patvirtino, kad jo žmonos mergautinė pavardė Ž., jos mama – Ž., viena iš „Autovingis“ akcininkių. 2010 m. žinojo, kad ieškovas yra vedęs. Dėl „Embrito“ akcijų atsakovas teisinio ginčo nepradėjo teisme. Pinigus už akcijas ieškovui perdavė į rankas, kas matė, kokiomis kupiūromis nurodyti negalėjo, nes neatsimena. Buhalterė suklydo rašydama dokumento datą, viskas vyko kovo 3 d. Buvo žodinis susitarimas su ieškovu dėl „Autovingis“ akcijų pardavimo. Atsakovas verslu užsiima jau kokie 7 metai. Esminius dalykus dėl akcijų įsigijimo, pardavimo žino. Pirmumo teisę nupirkti akcijas turi akcininkai. Susirinkimas vyko kovo 3 d., jame dalyvavo buhalterė, akcininkai ir atsakovas. Kitos dvi akcininkės atsisakė pirkti ieškovo akcijas, tada ieškovo akcijas nupirko atsakovas. Susirinkimo protokolą rašė (kompiuteriu rinko) buhalterė, akcininkės pasirašė protokolą ir išėjo, liko atsakovas, ieškovas ir buhalterė. Buvo surašyta akcijų pardavimo sutartis ir perduoti pinigai. Pinigų perdavimo už akcijų pardavimą neįformino, nes nebuvo aišku, kaip įforminti pinigų perdavimą iš fizinio asmens fiziniam asmeniui. Mano, kad akcijų perdavimo užfiksavimas patvirtina pinigų perdavimą. Su ieškovu buvo sutarta, kad akcijos bus parduotos už nominalią kainą. Akcijos nematerialios, jos perduodamos padarant įrašą. Susirinkimo sušaukimo protokolo formalumo laikytasi nebuvo, nes visi buvo savi ir viską žinojo. Ieškovas raštu nepranešė, kad nori parduoti akcijas. Raštu akcininkams nepranešta apie akcijų pardavimą. Nėra dokumentų, kad akcininkai buvo informuoti apie susirinkimą. Nebuvo apie susirinkimą pranešta laikraštyje. Pasirašytinai nebuvo pranešta apie susirinkimą. Pardavus „Autovingį“ su ieškovu bendrų sprendimo nebepriiminėdavo, ieškovas raštu nesikreipė į atsakovą, nepranešė atsakovui, kad akcijos priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei. Pirko „Autovingio“ akcijas, nes norėjo, kad viskas būtų sutvarkyta juridiškai. Už įdirbį „Embrite“ nieko atsakovas negavo, jo dalis liko ieškovui. Už „Autovingio“ akcijas sumokėjo. Gavęs ieškinį labai nustebo, kreipėsi į ieškovą, bet jis dingo.

Atsakovė R. V. paaiškino, kad jai keista, jog ieškovė pateikė tokį ieškinį, nes ieškovė kaip ir ji nežinojo, kad akcijos priklauso ir jai. Ieškovė nedalyvavo tose dalykuose, nieko nežinojo, kaip ir ji. Nurodė, kad į vyro darbinę sritį nesikiša. Žino, kad jis dirba šeimai, jų šeima normali. Nežinojo, kad akcijos priklauso ir jai. Kalbėjosi su vyru, kokias akcijas pirks, tačiau nelaikė save tų akcijų savininke. Dabar pasimokė, jei pirktų akcijas, eitų pas notarą ir pasirašytų abu su sutuoktiniu. Vyras minėjo, kad įsigijo akcijas. Atsakovė žinojo, kad vyras rūpinasi „Linavos“ naryste. Vyras sakydavo, kad jam laikas nuo J. atsiskirti, nes J. daugiau prie statybų, o jis prie transporto. Žinau, kad jie išsiskyrė, viską tvarkingai pasirašė. Po akcijų pardavimo jie susitikdavo. Kelias dienas iki ieškinio gavimo Jordanas su vyru gėrė kavą, Jordanas aprodė, ką įsigijo ir nepasakė apie paduotą ieškinį.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad dirba „Autovingyje“ buhaltere nuo 2010-04-14. Su „Embritu“ darbiniu sąsajų neturi, nors V. dokumentus yra ruošusi ir anksčiau, jį pažinojo kaip verslininką, direktorių. Nurodė, kad jos darbo kabinete prie jos akių buvo pasirašytas akcijų perdavimo sandoris, kuriuo V. perdavė savo akcijas V.. Perdavime dalyvavo V., V. ir liudytoja. Prieš tai vyko akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V., V., kitos dvi akcininkės. Liudytoja nurodė, kad akcininkų susirinkime nedalyvavo kaip dalyvis, bet sėdėjo tame pačiame kabinete. Kiekvieno žodžio negirdėjo, bet suprato apie ką kalba. Liudytoja padėjo atspausdinti susirinkimo protokolą, kurio esmė buvo ta, kad J. V. pardavė savo akcijas J. V., nes kiti akcininkai atsisakė jas pirkti. Liudytojas surašė akcijų pardavimo sutartį, formą ištraukė iš interneto. Sutartį pildė J. ir J. akivaizdoje, jie nurodė, ką pildyti. Kas nurodė akcijų kainą neatsimena, buvo pasakyta, kad akcijų vertė nominali. Sutartį J. ir J. pasirašė liudytojos akivaizdoje. Buvo atspausdintas akcininkų sąrašas, kuri privalu pateikti per tris dienas nuo sutarties pasirašymo. Sąrašą pasirašė akcininkai ir jį pateikė Registrų centrui. Akcijų perdavimo aktas buvo pasirašytas. Visi dokumentai buvo pasirašyti tą pačią dieną – kovo 3 d. Buvo suklysta dėl datos protokole (1 t.b.l.133), kuris buvo pateiktas Registrų centrui, klaida padaryta pirmame sakinyje, kitose dviejose sakiniuose data nurodyta teisingai. Pinigai liudytojos akivaizdoje perduoti nebuvo. Matė, kad Jordanas sutartį laikė rankose, atrodė, kad ją perskaitė, jokių pretenzijų nereiškė dėl akcijų perdavimo. Tą dieną J. normaliai atrodė, atvažiavo, pasirašė, sandoris nekėlė jokių įtarimų. Po sutarties pasirašymo nėra girdėjusi, kad Vyšniauskas su Vaičiumi tarpusavyje būtų kalbėję apie „Autovingio“ finansinę situaciją. Iki akcijų pardavimo J. nesiteiravo apie „Autovingį“, nesiteiravo ir jo žmona. Liudytoja nurodė, kad turėjo sutarties kopiją, kad akcijos priklauso J. V., tačiau nežinojo, kad jis vedęs. „Embritas“ sąskaitas už vilkikų nuomą pradėjo teikti po akcijų perdavimo. Iki to, kol J. V. buvo „Autovingio“ akcininkas, sąskaitų už nuomą nebuvo. Kodėl J. V. nutarė parduoti akcijas nežino. „Autovingis“ 2011 m. pirmąjį ketvirtį turėjo 136575 Lt pelną. Už 2010 pelnas buvo 75895 Lt, tai grynas pelnas, bet kas ketvirtį nesiskaičiuoja pelno mokestis. Yra privalomas rezervas apie 10 procentų. Už 2010 metus akcininkai galėjo dalintis tuos 75000 Lt

Šalies argumentai

L. V. Ž. paaiškino, kad yra „Autovingio“ akcininkė. Atsakovas yra jos žentas. Buvo susirinkimas dėl Jordano akcijų pardavimo, liudytoja akcijų nenorėjo pirkti, nes neturėjo papildomų pinigų, tai jas nupirko liudytojos žentas. Apie susirinkimą ją informavo žentas, susirinkimas vyko jų ofise, prieš naująją turgavietę. Susirinkime dalyvavo liudytoja, jos žentas, L., buhalterė ir J.. Liudytoja nurodė, kad pirmininkavo, vedė susirinkimą, o sekretoriavo Jordanas. Susirinkimo metu buvo įvardyta akcijų kaina – 3300 Lt. Protokolą pildė, techniškai surašė buhalterė, ant protokolo pasirašė liudytoja ir J.. Nematė, kaip pinigai buvo perduoti už akcijas.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad 2011 m. kovą buvo susirinkimas ir vienas iš akcininkų Jordanas pardavė savo akcijas direktoriui J. V.. Susirinkime dalyvavo akcininkai, direktorius ir buhalterė. Akcijas buvo pasiūlyta pirkti akcininkėms, tačiau jos nenorėjo ir akcijas nupirko direktorius. Liudytoja nematė, kaip buvo įforminti dokumentai dėl akcijų pardavimo, nes nebuvo nei susirinkimo pirmininkė, nei sekretorė, jai nieko pasirašyti nereikėjo, todėl ji išvyko. Apie susirinkimą, planuojamą akcijų pardavimą prieš kelias dienas iki susirinkimo pranešė direktorius telefonu. Prašė direktorių apie susirinkimą informuoti telefonu, nes taip liudytojai patogiau, dažnai būna išvykusi, pašto dėžutės išlaužytos. Jis pasakė, kad akcininkai turi pirminę teisę pirkti akcijas, bei, kad pats nupirks akcijas, jei akcininkai nenorės. Akcijos buvo parduotos už nominalią vertę. Jordanas susirinkime žodžiu pasiūlė pirkti akcijas. Susirinkimui pirmininkavo Ž., sekretoriavo J.. Žino, kad įmonė 2010 metais turėjo pelno, nutarė neimti dividentų, investuoti į įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009).

Dėl LR CK 1.80 str. 1 d. taikymo, kuri numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Ieškovai nurodė, kad nėra išreiškę valios perleisti kitam asmeniui ar asmenims jiems priklausiusias UAB „Autovingis“ akcijas, todėl sandoris prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybes teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, LR CK 4.37 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, 4.39 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, nuostatoms. Ieškovas patvirtino, jog matė akcijų pardavimo sutartį, ten ne jo parašas, nors panašus, jis nėra pasirašinėjęs tokių dalykų.

Atsakovai su tuo nesutiko. Nurodė, kad 2011-03-03 tarp J. V. ir J. V. buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Ši sutartis buvo pasirašyta UAB „Autovingis“ buhalterės J. B. akivaizdoje. J. V. pats savo noru sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Nuo 2011-03-03 J. V. nereiškė pretenzijų dėl parduotų akcijų (ieškinys teismui pateiktas tik 2012-02-24), kaip akcininkas po akcijų pardavimo nesikreipė dėl informacijos apie sudaromus sandorius suteikimo.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą šalių, liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovai pateikė pakankamai įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad 2011-03-03 tarp J. V. ir J. V. buvo sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Todėl ieškovų argumentai dėl LR CK 1.80 str. 1 d. taikymo kaip nepagrįsti atmestini.

Visų pirma, teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad teismui yra pateikta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (1 t. b.l.25-27), kuri nėra nuginčyta, UAB „Autovingis“ buhalterė J. B. patvirtino, kad minėtą sutartį jos akivaizdoje pasirašė J. V., netikėti jos paaiškinimais nėra jokio pagrindo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. V. 2012-03-03 nebuvo Klaipėdoje (Lietuvoje), todėl vien ieškovo teiginiai, kad minėtos sutarties jis nepasirašė, ten ne jo parašas, nėra pakankami daryti priešingą išvadą.

Antra, aukščiau nurodytą išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad po akcijų pardavimo sutarties pasirašymo J. V. pakankamai ilgą laiko tarpą nereiškė jokių pretenzijų J. V. dėl parduotų akcijų, nors Juridinių asmenų registre 2011-03-03 akcininkų sąrašas įregistruotas 2011-03-04, t.y. vidutiniškai rūpestingas, atidus asmuo šią informaciją turėjo galimybę sužinoti iš karto po jos išviešinimo.

Trečia, nurodytą išvadą teismas daro dar atsižvelgdamas ir tai, kad ieškovo teiginys dėl didelės vertės sandorių nėra pakankamai pagrįstas, nes byloje nėra konkrečių duomenų, kokie didelės vertės sandoriai ir kada jie buvo sudaryti. Juolab, kad iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų matyti, kad banko sąskaitos kreditavimo sutartis dėl 50000 Lt sumos buvo sudaryta 2011-03-30 (1 t. b.l.29-47), šios sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo prievolės – akcininkų laidavimo sutartys taip pat buvo sudarytos 2011-03-30 (1 t. b.l.48-56), t.y. buvo sudarytos iš esmės iš karto po akcijų pardavimo sutarties.

Ketvirta, aplinkybė, kad iki akcijų pardavimo sutarties UAB „Embritas“, nuomavęs transporto priemones UAB „Autovingis“, neišrašydavo sąskaitų už nuomą, o po akcijų pardavimų sąskaitos už nuomą buvo išrašomas jau 2011-03-31, 2011-04-29 (1 t. b.l.162-163), taip pat leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad įvyko UAB „Autovingio“ akcininkų pasikeitimas.

Dėl LR CK 1.81 str. 1 d. taikymo, kuri numato viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Ieškovas nurodė, kad įvertinus tai, kad jis akcijų perleidimo sutarties nesudarė, šių akcijų nuosavybės teisė įregistruota J. V. vardu, padarant atitinkamus įrašus UAB „Autovingis“ dokumentuose, viešame registre buvo sudaryti padarant nusikalstamą veiką. Nuosavybės teisę J. V. į ieškovui priklausančias akcijas įgijo nusikalstamu būdu.

Atsakovai, tretysis asmuo su tuo nesutiko, nurodė, kad nusikalstama veika nėra įrodyta.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismo anksčiau padarytą išvadą, nesant byloje duomenų apie ieškovo nurodytą nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl LR CK 1.81 str. 1 d. taikymo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovai pagrįstai nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad 2011-03-03 sudarytas akcijų perleidimo sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei.

Dėl turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe perleidimo.

Ieškovai nurodė, kad akcijas J. V. įgijo santuokos metu, su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, todėl akcijos yra ieškovų bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė įgaliojimo sudaryti akcinių perleidimo sutartį ieškovui nedavė, 2011-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sandorio nepatvirtino. Nurodė, kad iki pat ginčijamos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas vedė bendrą verslą, palaikė ne tik darbinius, bet ir draugiškus santykius, atsakovas gerai žinojo, kad ieškovas yra vedęs, todėl nusipirkti ieškovo akcijų atsakovas be ieškovo sutuoktinės sutikimo negalėjo. Mano, kad atsakovas, kaip asmuo, savo vardu sudaręs ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas, kas leidžia teismui taikyti restituciją, grąžinant ieškovams jų turėtas akcijas. Pagal LR CK 6.307 str. pardavėjui (J. V., jei jis iš tikro perleido akcijas) nepriklausančio daikto (perleistos, atsakovo teigimu, akcijos, priklausė ir, ieškovų teigimu, iki šiol priklauso ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be to, kadangi tarp ieškovų, kaip sutuoktinių, turtas, tame tarpe ir vertybiniai popieriai – akcijos – nėra padalintas, nežinoma, koks bendrasis turtas kokia dalimi priklauso vienam ar kitam sutuoktiniui) pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal daikto savininko (akcijų bendraturtės ieškovės I. V. ieškinį).

Atsakovai nurodė, kad J. V., sudarydamas 2011-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sutarties 3.1 p. nurodė, kad „pardavėjas patvirtina, kad akcijos nėra įkeistos, areštuotos, bei nėra jokių nuosavybės teisių apribojimų, susijusių su akcijomis“. J. V. akcijų pardavimo sandorį sudarė apgaulės būdu, nes jis ne tik neinformavo pirkėjo J. V. apie akcijų priklausymą jam su sutuoktine I. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, net ir sutartyje nurodė, kad nėra jokių nuosavybės teisės apribojimų, t.y. niekas kitas neturi teisių į šias akcijas, tuo pažeisdamas LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d. reikalavimus. Nei akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, nei kada nors anksčiau J. V. nebuvo nurodęs aplinkybės, kad UAB „Autovingis“ akcijos yra bendra jo ir sutuoktinės jungtinė nuosavybė. UAB „Autovingis“ akcijas J. V. įsigijo tik savo vardu, atsakovo J. V. neinformavo apie akcijų nuosavybės formą. J. V. sutuoktinė nesidomėjo įmonės reikalais, jos padėtimi nei oficialiai kreipusis į įmonę, nei privačių ieškovų ir atsakovų pokalbių bendro laisvalaikio metu. J. V. nežinojo, yra ieškovai sudarę vedybų sutartį ar ne, ir koks sutuoktinių turto režimas taikomas jų turtui. Ieškovai nepateikė duomenų, kad buvo pranešę atsakovui J. V. ar UAB „Autovingis“ apie akcijų nuosavybės formą. J. V. sandorį sudarė apgaule, sutartyje nurodydamas, kad nėra nuosavybės teisės apribojimų į akcijas, ir jis turi gauti įgaliojimą arba sutartį sudaryti kartu su sutuoktine. Duomenų apie J. V. nesąžiningumą nėra, todėl 2011-03-03 akcijų perleidimo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad visame patikslintame ieškinyje akcijos įvardijamos tik kaip ieškovui J. V. priklausančios akcijos, o jo sutuoktinė įvardijama tik kaip ieškovo sutuoktinė, nedavusi įgaliojimo parduoti akcijas ir vėliau šio sandorio nepatvirtinusi.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismo anksčiau padarytas išvadas, teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai nėra pakankamai pagrįsti, todėl nėra pagrindo 2011-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu.

Visų pirma, vien ieškovo nurodytos aplinkybės, jog iki akcijų perleidimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas vedė bendrą verslą, palaikė ne tik darbinius, bet ir draugiškus santykius, atsakovas gerai žinojo, kad ieškovas yra vedęs, nėra pakankamos daryti išvadą, kad turėjo žinoti ir ieškovo turto teisinį režimą, t.y. yra ieškovai sudarę vedybų sutartį, ar ne. Padarius priešingą išvadą, atsakovui būtų keliami per dideli vidutiniškai atsakingumo ir rūpestingumo asmens standartai. Juolab, kad mūsų visuomenėje nėra priimtina domėtis kitų asmenų (draugų, pažįstamų) turtiniais reikalais, tai laikoma kišimusi į privatų asmens gyvenimą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas.

Antra, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neinformavo pirkėjo J. V. apie akcijų priklausymą jam su sutuoktine I. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, sutartyje nurodė, kad nėra jokių nuosavybės teisės apribojimų, leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovas, o ne atsakovas buvo nesąžiningas.

Trečia, CK 6.307 straipsnis reglamentuoja pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą. Ieškovams akcijos priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad ieškovas pardavė jam nepriklausantį daiktą. Vadinasi, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.307 straipsnį. Susiklosčiusią situaciją reglamentuoja CK 3.92 str. 6 d., kurioje nustatyti teisiniai padariniai sutuoktiniui sudarius sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Sutuoktinis, nedavęs sutikimo, tokiu atveju turi pasirinkimo teisę – arba patvirtinti sudarytą sandorį, arba jį ginčyti CK 3.96 str. numatyta tvarka. CK 3.96 str. 1 d. nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga.

Ketvirta, ieškovas J. V. neturi įstatyminio pagrindo nurodytu pagrindu ginčyti sudarytą akcijų perleidimo sutartį (CK 3.92 str. 6 d.). Tokie sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti ginčijami tik pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį, t.y. nagrinėjamu atveju tik pagal ieškovės I. V. ieškinį. Vadinasi, ieškovo J. V. nurodyti argumentai vien dėl šios priežasties atmestini.

Penkta, ieškinį reiškiantis sutuoktinis privalo įrodyti kitos sandorio šalies nesąžiningumą, t.y. jog ši žinojo ar galėjo žinoti sutuoktinį sudarant sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Byloje tokių duomenų, atsižvelgiant ir į aukščiau teismo nurodytas išvadas, nėra, todėl ir ieškovės argumentai bei reikalavimai šioje dalyje yra nepagrįsti.

Dėl esminio suklydimo (dėl sandorio vertės, arba realios akcijų kainos).

Ieškovai nurodė, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta akcijų vertė ir kaina – 3300 Lt. 2010-04-01 ieškovas įsigijo pelningos ir perspektyvios įmonės akcijas ir turėjo realų pagrindą tikėtis, kad turimos akcijos teiks ekonominę naudą ateityje. Ginčijamas akcijų pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas 2011-03-03. UAB „Autovingis“ ginčijamo sandorio sudarymo metu veikė pelningai ir lyginant su 2010 m. rezultatais, įmonės veikla darėsi vis perspektyvesnė. UAB „Autovingis“ finansinės padėtis 2011-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu buvo itin gera. Todėl 2011-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta akcijų kaina 3300 Lt neatitinka protingumo kriterijaus. Apie didelės vertės lizingo ir kredito sandorius, ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, informuotas nebuvo, apie klestinčią įmonės veiklą nežinojo. Ieškovas, būdamas protingas ir apdairus žmogus, žinodamas apie gerėjančią įmonės finansinę padėtį, nebūtų pardavęs atsakovui 33 vienetų paprastųjų vardinių akcijų už tokią žemą 3300 Lt kainą. Šiuo atveju, bet koks atidus ir rūpestingas žmogus, suinteresuotas savo gerove, nebūtų pardavęs pelningai dirbančios ir klestinčios bendrovės akcijų už tokią kainą. Kaina nagrinėjamu atveju laikytina esmine sandorio sąlyga, kadangi akcija, kaip vertybinis popierius, suteikia jos turėtojui atitinkamas turtines teises. Remiantis nurodytais argumentais, laikantis nuomonės, kad ieškovas sudarė su atsakovu ginčijamą sandorį, šis turėtų būti pripažintas negaliojančius iš esmės suklydus dėl sandorio dalyko (akcijų) kainos.

Atsakovai nurodė, kad 2011-03-03 sandoriu J. V. perleido ne įmonę, su visu turtu ir kt., o tik 33 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų. Turtas ir pelnas priklauso įmonei, o akcininkui jo turimos akcijos tik suteikia teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), gauti turto dalį, jei bendrovė likviduojamas. Jei bendrovė nusprendžia dividentų nemokėti, tai akcininkai nieko ir negauna. UAB „Autovingis“ įstatinis kapitalas 10000 Lt, vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt. J. V. 33 vnt. akcijų pardavė už 3300 Lt, t.y. už nominalią akcijų vertę, todėl negalima teigti, kad akcijų pardavimo kaina yra per žema. Už nominalią akcijų vertę 2010 akcijas buvo įsigijęs ir pats J. V. iš V. J.. Už nominalią akcijų vertę J. V. ir J. V. 2008-05-09 įsigijo ir 50 paprastųjų vardinių UAB „Embritas“ akcijų, nors UAB „Embritas“, kaip įmonės vertė taip pat buvo žymiai didesne. Įrodymų, kad J. V. buvo pageidavęs susipažinti su įmonės finansinėmis ataskaitomis ir kad įmonė atsisakė tai padaryti, į bylą nėra pateikta. Kiekvienas protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, norėdamas parduoti akcijas ne už nominalią vertę, o prašyti didesnės sumos, būtų taip ir pasielgęs – susipažinęs su jam rūpimais finansiniais dokumentais.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismo anksčiau padarytas išvadas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas iš esmės suklydo dėl akcijų kainos, todėl sandoris negali būti panaikintas tuo pagrindu

Visų pirma, teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens elgesio standartą, kuris norėdamas parduoti akcijas ne už nominalią vertę, o prašyti didesnės sumos, būtų taip ir pasielgęs – susipažinęs su jam rūpimais finansiniais dokumentais, ką pagrįstai byloje nurodė ir atsakovai. Juolab, kad ieškovas yra verslininkas, kitos įmonės UAB „Embritas“ direktorius ir jam gali būti keliami didesni nei vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir apdairaus asmens elgesio standartai nurodytu atveju.

Antra, byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi dėl susipažinimo su finansiniais dokumentais į trečiąjį asmenį, atsakovą ir jam tokia galimybė suteikta nebuvo.

Dėl apmokėjimo už akcijas.

Ieškovai nurodė, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 3.4 p. nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui už akcijas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos ir perimti akcijas, tačiau nei akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, nei akcijų priėmimo – perdavimo akte nėra atžymos apie akcijų apmokėjimą. J. V. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada pinigai sumokėti. Asmuo nepateikė įrodymų apie pinigų sumokėjimą. LR CK 6.345 str., pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjui neįvykdžius savo pareigos sumokėti už pirkinį, gali būti nutraukiama pardavėjo reikalavimu, raštu apie tai pranešant pirkėjui. Įstatymas nenumato konkrečios tokio pranešimo rašytinės formos, mano, kad ieškinyje išdėstytas reikalavimas, nutraukti sutartį ir grąžinti gautas akcijas, laikytinas tinkamu rašytiniu pranešimu apie sutarties nutraukimą. Šiuo atveju nesumokėjimas už akcijas laikytinas esminiu akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko įprastai tikimasi pagal pirkimo – pardavimo sutartį – parduoto daikto kainos. Be to, įsipareigojimo apmokėti parduodamą daiktą nevykdymas laikytinas tyčiniu atsakovo veiksmu, iš esmės pažeidžiančiu ieškovo teises ir teisėtus interesus.

Atsakovai nurodė, kad akcijų priėmimo – perdavimo akte nebuvo nurodyta, kad perduotos akcijos ir sumokėti pinigai, tačiau buvo nurodyta, kad abi šalys pretenzijų viena kitai neturi. J. V. pinigus už akcijas sumokėjo, tačiau tiksliai negalėjo prisiminti, kokiu momentu perdavė J. V. pinigus, nes ne tai šiame sandoryje buvo svarbiausia. Šiuo sandoriu J. V. ir J. V. pasidalino iki to buvusį bendrą verslą ir tai buvo įforminta UAB „Autovingis“ akcijų perleidimo sutartimi. Išvardytų aplinkybių visumą, ieškovo, atsakovo paaiškinimai, leidžia labiau tikėti, kad vis dėlto atsakovo nurodytos aplinkybės apie verslo pasidalinimą, kad J. V. pats savo noru ir valia perleido jam turėtas 33 UAB „Autovingis“ akcijas yra teisingos. Apie esminį sandorio pažeidimą – pinigų gavimą, ieškovas prisiminė tik trečiame patikslintame ieškinyje iki to laiko jokių pretenzijų J. V. nereiškė. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nelaiko sutarties 3.4 p. (atsiskaityti už akcijas per 20 darbo dienų), pats nesilaiko sutartyje nustatytos ginčo sprendimo tvarkos – niekada nesikreipė į V. dėl to, kad dar nėra gavęs pinigų ir neprašė jų sumokėti. Net ir teismui manant, kad pažeidimas buvo padarytas ir pinigai už akcijas nebuvo sumokėti, jis negali būti laikomas esminiu. Ieškovai, teigdami, kad pinigų už akcijas negavo, turėtų savo teises ginti kitais būdais. Taikiai spręsti ginčus bei reikalavimus iki kreipimosi į teismą šiuo atveju ieškovus įpareigoja ne tik įstatymai, teismų praktika, bet ir 2011-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 punktas. Ieškovai šių reikalavimų nesilaikė, todėl reikalavimas nutraukti sutartį dėl termino pinigams sumokėti praleidimo turi būti atmestas.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismo aukščiau padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovas už perleistas akcijas su ieškovu atsiskaitė.

Visų pirma, tokia išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ilgą laiko tarpą ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo už parduotas akcijas, nors akcijų perleidimo sutartyje nurodytas pakankamai trumpas terminas tai padaryti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas dėl sutarties panaikinimo šiuo pagrindu atsirado tik trečiame patikslintame ieškinyje, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

Antra, atsižvelgdamas į tai, kad akcijų priėmimo – perdavimo akte (1 t. b.l.28) nurodyta, kad abi šalys pretenzijų viena kitai neturi. Juolab, kad ieškovas yra verslininkas, bendrovės direktorius, ir jam turi būti suprantama, ką tokio turinio įrašas reiškia.

Trečia, vien aplinkybės, kad atsakovas negalėjo tiksliai prisiminti pinigų perdavimo fakto aplinkybių, raštu šalys neužfiksavo pinigų perdavimo fakto, nėra pakankamos, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, daryti priešingą išvadą. Juolab, kad ieškovas ir atsakovas vedė bendrą verslą, palaikė ne tik darbinius, bet ir draugiškus santykius, vadinasi, yra pagrindo teigti, kad ir pasitikėjo vienas kitu, daugelį klausimų spręsdavo nesilaikydami tam įprastų formalumų.

Pažymėtina, kad teismui konstatavus, kad pinigai už akcijas yra sumokėti, teismas nebepasisako dėl ieškovų ir atsakovų nurodytų aplinkybių dėl esminio akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo, nes tai nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšminga.

Dėl imperatyvios įstatymų nustatytos akcijų perleidimo tvarkos ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo.

Ieškovai nurodė, kad LR ABĮ 47 str., reglamentuojantis uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimą kitam akcininkui, numato imperatyvius reikalavimus tokio perleidimo tvarkai. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi (ieškovas neigia, kad jis norėjo perleisti akcijas). LR ABĮ 26 str. 4 d. numato visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką. Visų šių reikalavimų taip pat nebuvo laikytasi. Atsakovai ir byloje apklausti liudytojai vieningai patvirtino, kad apie šaukiamą 2011-03-03 visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkai buvo informuoti telefonu, likus kelioms dienoms iki susirinkimo. Ieškovo teigimu, jis apie akcininkų susirinkimą informuotas jokiu būdu nebuvo, apie vykusį susirinkimą ieškovas sužinojo tik išaiškėjus aplinkybei, kad jis nebėra UAB „Autovingis“ akcininku, kas leidžia manyti, kad ieškovo išrinkimas susirikimo sekretoriumi buvo fiktyvus, o jo, kaip sekretoriaus, parašas ant protokolo suklastotas. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. Ž. ir L. K. nurodė, kad apie ieškovo „ketinimą“ parduoti akcijas jos sužinojo žodžiu iš atsakovo, likus kelioms dienoms iki šaukiamo susirinkimo, tačiau nė viena liudytoja nenurodė, kokiomis sąlygomis tas pasiūlymas buvo pateiktas, t.y. neaišku, ar buvo laikomasi imperatyvių LR ABĮ 47 str. 3 d. reikalavimų. V. Ž., L. K. nenurodė, kad joms buvo pateikta informacija apie J. V. ketinamų parduoti akcijų kiekį ir kainą, ir kad joms buvo nustatytas terminas apsisprendimui dėl J. V. parduodamų akcijų įsigijimo. Imperatyvių įstatymo ir įstatų nuostatų nebuvo laikytasi. Nei vienas teisė aktas nereikalauja sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris balsų dauguma turėtų spręsti, ar leisti vienam iš akcininkų perleisti savo akcijas kitam asmeniui, ir kuriame būtų priimami nutarimai dėl akcininkų atsisakymo nuo pirmumo teisės įsigyti akcijas. Tokio susirinkimo sušaukimas prieštarauja protingumo kriterijui, kadangi poreikio šaukti šį susirinkimą nebuvo. Taip pat atsakovai neįrodė, kad buvo laikytasi LR ABĮ 29 str. 5 d. nuostatų, kurios detalizuoja visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Nėra pateikta jokių protokolo priedų. Įvertinus nurodytas aplinkybes kyla pagrįstos abejonės, kad 2011-03-03 visuotinis akcininkų susirinkimas aplamai buvo, o jei ir įvyko, šis susirinkimas buvo sušauktas ir vyko pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

Atsakovai pripažįsta faktinę aplinkybę, kad buvo pažeista uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo tvarka. Tačiau sprendžiant ginčą, esminę reikšmę turi klausimas, ar nurodytos tvarkos pažeidimas daro sandorį niekinį, ar toks sandoris nuginčijamas. Teisės aktai nenumato, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūrų, numatytų ABĮ 47 str., pažeidimai sukelia niekinio sandorio pasekmes. J. V. perleidžiant akcijas nebuvo laikytasi įstatyme ir įmonės įstatuose nustatytos akcijų perleidimo tvarkos, tačiau kitos akcininkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie J. V. ketinimą parduoti akcijas jos žinojo, akcijų pirkti nepageidavo ir dėl to niekam jokių pretenzijų nereiškė. Todėl J. V., kaip akcijų pardavėjo reikalavimas pripažinti sandorį niekiniu, nes nebuvo laikytasi akcijų perleidimo bei visuotinio susirinkimo šaukimo tvarkos, negali būti tenkinamas, nes jo teisės šiuo pagrindu nėra pažeistos. Nors ir nebuvo laikytasi ABĮ įtvirtintos formalios informavimo apie parduodamas akcijas procedūros, tačiau, esant garantuotai akcininkų pirmenybės teisei įsigyti parduodamas akcijas, taigi pasiektam teisės normos tikslui, vien tik formalios procedūros nesilaikymas ex oficio nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė ir negalioja. Visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta leisti J. V. parduoti akcijas J. V.. Tai buvo ne niekinis savininko teisių ribojimas, kaip teigia ieškovai, o taip buvo įformintas kitų akcininkių pirmenybės teisės pirkti UAB „Autovingis“ akcijas iš J. V. atsisakymas. Akcininkės patvirtino, kad jos atsisakė pirmenybės teisės pirkti akcijas, todėl faktai, kad buvo pažeista akcijų perleidimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka, ar jis šiuo atveju apskritai neturėjo būti šaukiamas, nesudaro pagrindo laikyti sandorį niekiniu ar negaliojančiu.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismo aukščiau padarytas išvadas, teismas daro išvadą, kad ir šiuo ieškovo nurodytu pagrindu nėra pakankamo pagrindo naikinti akcijų perleidimo sutarties.

Visų pirma, nepagrįstos yra ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis apie akcininkų susirinkimą informuotas nebuvo, apie sušauktą susirinkimą sužinojo tik išaiškėjus aplinkybei, kad jis nebėra UAB „Autovingis“ akcininku, jo išrinkimas susirinkimo sekretoriumi buvo fiktyvus, ant protokolo jo parašas suklastotas. Byloje apklausti liudytojai, t.y. J. B., V. Ž. ir L. K., patvirtino, kad 2011-03-03 susirinkimas vyko, ieškovas dalyvavo minėtame susirinkime, buvo išrinktas jo sekretoriumi, jų paaiškinimai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Netikėti liudytojų J. B., L. K. paaiškinimais nėra jokio pagrindo, o liudytojos V. Ž., kuri giminystės ryšiais yra susijusi su atsakovu, paaiškinimai atitinka anksčiau nurodytų liudytojų parodymus, vadinasi, ir jais netikėti nėra pagrindo. Analogiškas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovas J. V.. Padarius minėtas išvadas nėra ir pakankamo pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog atsakovai neįrodė, kad buvo laikytasi LR ABĮ 29 str. 5 d. nuostatų, kuriuos detalizuoja visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, nepateikė protokolu priedų, leidžią daryti priešingą išvadą, kad 2011-03-03 susirinkimo nebuvo. Todėl ir šie ieškovo argumentai kaip nepagrįsti atmestini.

Antra, ieškovas nurodė, kad nebuvo laikytasi LR ABĮ 47 str. nustatytų uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo kitam akcininkui nustatytų imperatyvių reikalavimų, t.y. ieškovas apie ketinimą parduoti akcijas raštu nepranešė UAB „Autovingis“, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klasę ir pardavimo kainą (LR ABĮ 47 str. 1 d.); UAB „Autovingis“ vadovas nesilaikė LR ABĮ 47 str. 3 d. nustatytos tvarkos ir terminų, kuria akcininkai informuojami apie ketinimą kito akcininko parduoti akcijas. Atsakovai, tretysis pripažino faktinę aplinkybę, kad buvo pažeista uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo tvarka. Tačiau kitos akcininkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie J. V. ketinimą parduoti akcijas jos žinojo, akcijų pirkti nepageidavo ir dėl to niekam jokių pretenzijų nereiškė. Vadinasi, nėra duomenų, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo tvarkos pažeidimas, iš esmės pažeidė ieškovų ar kitų akcininkių teises. Todėl atsakovai pagrįstai nurodė, kad nors ir nebuvo laikytasi ABĮ įtvirtintos formalios informavimo apie parduodamas akcijas procedūros, tačiau, esant garantuotai akcininkų pirmenybės teisei įsigyti parduodamas akcijas, taigi pasiektam teisės normos tikslui, vien tik formalios procedūros nesilaikymas ex oficio nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinė ir negalioja.

Trečia, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 2011-03-03 visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta leisti J. V. parduoti akcijas J. V.. Teismas sutinka su atsakovų nurodytais argumentais, kad tai buvo ne niekinis savininko teisių ribojimas, kaip teigia ieškovai, o kitų akcininkų pirmenybės teisės pirkti UAB „Autovingis“ akcijas iš J. V. atsisakymas. Todėl ir šie ieškovo argumentai kaip nepagrįsti atmestini.

Ketvirta, J. V., kaip akcijų pardavėjo reikalavimas, pripažinti sandorį niekiniu, nes nebuvo laikytasi akcijų perleidimo bei visuotinio susirinkimo šaukimo tvarkos, negali būti tenkinamas, nes jo teisės šiuo pagrindu nėra pažeistos.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 99 Lt žyminis mokestis (b.l.5) ir 7260 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.179-180, 2 t. b.l.16 – pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo 9664,87 Lt sumai), iš viso 7352 Lt. Ieškinį atmetus, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas J. V. turėjo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t. b.l.17-19), tretysis asmuo UAB „Autovingis“ turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t. b.l.20-23). Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų atsakovo ir trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Ieškinį atmetus, atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 4,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2). Šios išlaidos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už minimalią priteistiną sumą, t.y. 10 Lt.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2012-02-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui J. V. parduoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims 33 UAB „Autovingis“ paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas bei uždrausti naudotis visomis šių akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovų J. V. ir I. V. atsakovui J. V. priteisti po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš ieškovų J. V. ir I. V. trečiajam asmeniui UAB „Autovingis“ priteisti po 500 Lt (penkis šimtus litų 00 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui J. V. parduoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims 33 UAB „Autovingis“ paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas bei uždrausti naudotis visomis šių akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti turto arešto akto registrui sprendimo rezoliucinės dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdymui (turto arešto aktas Nr.0412001521).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja J. G.