Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-468/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
1A-350-468/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08466-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
V. B.
Nukentėjusysis
F. S.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-468/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08466-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1. 1.1.9.2. 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nuteistajam V. B.,gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,

nukentėjusiajai F. S.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį (2019-10-23 nusikalstama veika) ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (2020-10-03 nusikalstama veika) ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 75 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. B. uždrausta 1 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020-12-23.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019-10-23, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką MERCEDES BENZ ACTROS MPIII 2541, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, pradėjus stabdyti priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam nukentėjusiojo D. K., laiku nesustojo, į jį atsitrenkė, padarydamas D. K. kaklo raiščių patempimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaklo raiščių patempimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

2. V. B. taip pat vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2020-10-03, apie 15.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą HONDA VFR800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės – motociklo HONDA VFR800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), virto ant kairio šono ir slydo važiuojamąja kelio dalimi, tuo pažeisdamas KET 9, 18 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo HONDA VFR800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei F. S. buvo padaryti kairės plaštakos V-o piršto pamatinis pirštakaulio lūžis ir paviršinė plaštakos žaizda (ties III delnakauliu) bei kairio kelio nubrozdinimas, t. y. F. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 nuosprendį sumažinant paskirtą baudą bei neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą.

4. Nurodo, kad prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailisi, dėl 2019-10-23 nusikalstamos veikos susitaikė su nukentėjusiuoju ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl 2020-10-03 nusikalstamos veikos nukentėjusioji taip pat jokių pretenzijų neturi. Pažymi, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus, yra anksčiau neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Apelianto manymu, nepaisant to, kad teismas jam suteikė galimybę paskirtą baudą sumokėti per 2 metus, ji yra per didelė.

5. Apelianto vertinimu, teismas galėjo ir neuždrausti vairuoti transporto priemones arba paskirti minimalų 1 metų terminą. Nurodo, kad jo pagrindinė specialybė yra vairavimas, tai buvo jo pagrindiniu pajamų šaltiniu, darbdavys tarpininkavo, kad jam būtų paliktos vairuotojo teisės ir galėtų toliau dirbti vairuotoju.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo V. B. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją švelninti, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone, mano, kad ji galėjo būti apskritai neskiriama arba skiriama minimaliam terminui.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu paskirtos proporcingos ir padarytus nusikaltimus atitinkančios bausmės bei pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas/neskyrimas ir jų dydžių nustatymas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nedaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl paskirtos bausmės

10. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-03-15 nuosprendžiu V. B. paskirtos 30 MGL (1 500 Eur) ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos, kurios subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 75 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Apelianto manymu, jo atžvilgiu paskirta bausmė yra per griežta, todėl turėtų būti švelninama. Su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina.

11. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017)

12. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems neatsargiems KET pažeidimams, būtina taikyti atitinkamas, proporcingas nusikalstamiems veiksmams teisinio poveikio priemones.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. B. bausmę atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti du neatsargūs nusikaltimai kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, nusikaltimai nebuvo vien techninio pobūdžio, nes abiem kartais nukentėjo žmonės, V. B. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 36-40), dirba, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dėl abiejų nusikalstamų veikų susitaikė su nukentėjusiaisiais. Apylinkės teismas taip pat nustatė, jog apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausias galimas skirti už šią nusikalstamą veiką sankcijas - baudas, jų dydžius nustatant artimus minimalioms (remiantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda, V. B. paskirtos 30 MGL ir 50 MGL baudos). Teismas taip pat nustatė, kad dėl sunkios nuteistojo finansinės padėties įpareigojimas sumokėti baudą per įstatymo nustatytą terminą (2 mėnesius) reikštų neproporcingą naštą, todėl V. B. prašymu nustatė ilgesnį – 2 metų – baudos sumokėjimo terminą.

14. Nuteistasis V. B. skundu nurodo, kad proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiaisiais, anksčiau nebuvo teistas, ir todėl, jo vertinimu, turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, vis dėlto, atkeiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu jau buvo įvertintos ir turėjo įtakos skiriamų bausmių dydžiams. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos medžiagos, nors V. B. praeityje neteistas, tai jau antroji analogiška nusikalstama veika per vienerių metų laikotarpį, asmuo taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimo pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, pakartotinis KET pažeidimų darymas, sukeliantis vienu atveju administracinę, kitu atveju baudžiamąją atsakomybę, leidžia manyti, jog V. B. dėl savo neatsakingo elgesio vairuojant transporto priemones tam tikrų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nuolat pažeidinėja įstatymus, atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jam skirtina bausmė negali būti visiškai minimalaus dydžio.

15. Apelianto teigimu, teismas skirdamas bausmes taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus. Tokios V. B. išvados nepagrįstos. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jei asmuo nurodytus padarinius sukelia būdamas neblaivus, jis yra traukiamas atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, už kurią yra numatyta ir griežtesnė sankcija (galima skirti iki 5 metų laisvės atėmimo bausmę). Atsižvelgiant į tai, vertinti, kad apeliantas savo veiksmais nesukėlė kitų, sunkesnių teisės pažeidimų ir tai pripažinti išskirtine aplinkybe, dėl kurios turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, nelogiška.

16. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Byloje nenustatyta tam tikrų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. B. negalėtų sumokėti paskirtos baudos ir per paskirtą žymiai ilgesnį, 2 metų, laikotarpį, o vien nuteistojo interesas išvengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, negali būti laikomas prerogatyva prieš įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus ir visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti saugumo reikalavimus pažeidžiančius vairuotojus.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

17. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. kartu su bauda taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Apylinkės teismas nurodė, kad tokia priemonė nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgiant į tai, kad V. B. padarė nors ir neatsargius, bet du nusikaltimus, sukėliusius nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, nuo 2017 m. iki 2020 m. spalio mėnesio pabaigos 5 kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2020-10-15, nors prieš tai 2020-10-03 jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu keleivei F. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, abu nusikaltimus nuteistasis padarė per vienerių metų laikotarpį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo neatsakingą V. B. elgesį kelyje, todėl jam turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Su tokiomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

18. Nors, apelianto manymu, jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti ir neskiriama arba skiriama tik minimaliam terminui, teisėjų kolegijos nuomone, toks procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas ir proporcingas V. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms, kadangi atsižvelgiant į paskirtos galutinės baudos dydį – 50 MGL, ji, kaip vienintelė teisinio poveikio priemonė, šioje konkrečioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti V. B. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Sutiktina, kad specialiosios teisės atėmimas, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atveju nėra imperatyvus, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra teismo diskrecija, todėl galėjo būti ir neskiriama, tačiau nagrinėjamu atveju, toks nuteistojo transporto priemonių vairavimo ribojimas yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas atsižvelgiant į nuteistojo pasikartojančius nusikalstamus veiksmus, sukeliančius padarinius kitiems eismo dalyviams. Priešingu atveju, neskiriant poveikio priemonės ir apsiribojant gana minimalia bauda, toks procesinis sprendimas, teismo vertinimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio teisinio poveikio priemonių pobūdžio. Pagrindo trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki minimalaus 1 metų, taip pat nėra. kaip jau minėta, V. B. per vienerių metų laikotarpį padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo sužaloti kiti asmenys, būtent dėl šios priežasties buvo panaikintas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir jam kilo teisinė atsakomybė, toks asmens elgesys rodo tam tikrą neatsakingumą ir visuomeninių taisyklių nepaisymą, todėl gana trumpas, vos viršijantis minimalų nustatytą terminą nuteistojo vairavimo sustabdymas nagrinėjamu atveju yra tikslingas ir proporcingas kilusiems padariniams.

19. V. B. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti baudžiamojo poveikio priemonės švelninimą ar jos netaikymą, kadangi asmeniniai nuteistojo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuotų nusikaltimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei aplinkybę, jog gaunamas darbo užmokestis yra šeimos pajamos, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingų nusikalstamų veikų padarymo. Teismo vertinimu, V. B. yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi galimybę susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas apeliantą eliminuoja iš darbo rinkos ir kad dėl šios priežasties tokios priemonės taikymas negalimas ar neproporcingas.

20. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai pakeis įprastą V. B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos teisinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė