Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) AB SEB bankas prašymą dėl skolininko M. L. turto, esančio bendra su E. L. nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys - skolininkas M. L., E. L., antstolė M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškimą grindė tuo, kad antstolės M. G. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0007/14/01014 dėl 2553,95 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus AB SEB banko naudai pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-01 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-585-548/2014. Skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau kreditorių reikalavimams patenkinti skolininko turto nepakanka, registruoto turto neturi ir pajamų ir/ar socialinių išmokų negauna, todėl iš jo turto skolos išieškoti nėra galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Suinteresuoti asmenys M. L., E. L. ir antstolė M. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo AB SEB bankas prašymas dėl skolininko M. L. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Be to, aptariamo straipsnio 4 dalis numato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

12. Nagrinėjamu atveju prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių M. L. ir E. L. nuosavybėje.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK ) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai).

15. Pirmiausiai, nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditoriaus AB SEB banko teisės bei teisėti interesai nagrinėjamu atveju yra tenkinami. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad skola nėra išieškoma itin ilgą laiko tarpą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas į teismą dėl skolos išieškojimo iš M. L. kreipėsi dar 2014 m. kovo 24 d., be to priėmus 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių, vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-585-548/2014 buvo išduotas 2014 m. liepos 1 d. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, sprendimas nėra galutinai įvykdytas jau beveik penkerius metus.

16. Antra, sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo antstolės M. G. 2019-03-28 patvarkyme Nr. S-19-7-2813 nurodytomis aplinkybėmis, jog skolininko turto skolos išieškojimui nepakanka, jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Skolos sumažėjimo faktas bet kuriuo atveju nereiškia, kad yra galimybės sumažėjusią skolą išieškoti, ypač atsižvelgiant į aukščiau aptariamą itin ilgą terminą, kuomet skola išieškota nebuvo, bei nereiškia, kad atsidaro galimybės pareiškėjui AB SEB bankui pilnai gauti 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių priteistas sumas.

17. Trečia, pareiškėjas pateikdamas pareiškimą teismui, neprašė laikyti M. L. sutuoktinės E. L. bendraskole visai ar daliai prievolės, t.y. byloje apskritia nekvestinuojamas prievolės kreditoriui pobūdis, o skolininko turto dalį prašė nustatyti tik atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nuostatas, pagal kurias sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos yra bendras sutuoktinių turtas, jiems priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į jau aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad į dalį E. L. gaunamų pajamų iš Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) ir kitų esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išieškojimas galėtų būti nukreiptas būtent dėl to, kad E. L. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybė.

18. Ketvirta, pabrėžtina, jog pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju prievolė ir atsirado iki santuokos sudarymo ir laikytina asmenine M. L. prievole, tačiau išieškoti iš jo turto dalies, esančios bendroje su sutuoktine nuosavybe, įstatymas nedraudžia.

19. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aptartam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vykdyti išieškojimą iš skolininko M. L. sutuoktinės E. L. darbo užmokesčio negalima. Tokia išvada nėra tinkama ir atsižvelgiant į tai, kad šie suinteresuoti asmenys proceso metu buvo pasyvūs (nepateikė ir atsiliepimų į atskirąjį skundą), o įrodymų, remiantis kuriais būtų pagrindas manyti, jog pareiškėjo AB SEB banko pozicija yra nepagrįsta, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta.

20. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė, kokia tiksliai turto dalis, bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (kokia dalis E. L. gaunamų pajamų iš Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) ir pan.) priklauso skolininkui M. L., atmesdamas prašymą kaip prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neanalizavo ir nevertino su šio klausimo išsprendimu susijusių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti išnagrinėtas, o pareiškėjo AB SEB banko reikalavimo šiuo aspektu pagrįstumo vertinimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo AB SEB bankas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.