Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos išieškojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės L. S. prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties, remiasi atskirojo skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama skundo ribų.

Atskirąjame skunde keliamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinių terminų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovei priimtas teismo sprendimas buvo išsiųstas paštu ir įteiktas 2010-12-11 d., apeliacinį skundą ji teismui pateikė 2011-01-13 d. (b.l.57-58). Teismo 2010-12-01 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad „Sprendimas skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą“.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo nagrinėjęs teismas pagrįstai taikė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo teisines pasekmes ir ar pagrįstai atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pagal teismų praktiką tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K.; bylos Nr. 3K-3-393/2007). Dėl to, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju galėjo būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir taip nulemti jam galimybės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą. Remiantis CPK 78 str. 5 d. teismo nutartis, kuria išsprendžiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, turi būti motyvuota, o pagal CPK 78 str. 1 d. procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių asmuo terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio asmens nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, jų visetą ir svarbą. „Svarbios priežasties “ sąvoka yra vertinamoji, todėl klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, pareiškėjo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo, pažeidimą lėmusias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tik formaliai nutartyje nurodydamas, kad termino praleidimo priežastis nėra svarbi iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos nurodyto motyvo, bei netinkamai jį įvertino, todėl pažeidė procesinės teisės normas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė vedė bylą be atstovo, apeliaciniame skunde nurodė, jog neturėdama teisinių žinių ji netinkamai suprato sprendimo apskundimo laiką. Pažymėtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra aiškiai nurodytas apskundimo termino momentas (nuo sprendimo įteikimo ar paskelbimo), apeliacinis skundas pateiktas neženkliai praleidus terminą ir jo pateikimo laikas nuosekliai atspindi atsakovės tvirtinimą, jog ji suprato, kad sprendimas skundžiamas nuo jo gavimo datos (sprendimas įteiktas 2010-12-11 d., skundas pateiktas 2011-01-13 d.). Kolegijos nuomone, iš esmės sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ prieš N. M.; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. prieš K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K.; bylos Nr. 3K-3-393/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių terminų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl ginčijamo teismo sprendimo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo atitinka įstatymo reikalavimus, teisėjų kolegija, siekdama operatyvumo procese, priima atsakovės apeliacinį skundą ir šią civilinę bylą perduoda nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti, atnaujinti L. S. terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo.

Priimti atsakovės apeliacinį skundą ir perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.