Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-929-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
e1-929-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50285-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
M. H.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-929-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50285-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4, 1.2.23.1.2; 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. H., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. H., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

jis laikė augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,985 g., ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,6%, iki tol, kol 2020 m. gruodžio 27 d., apie 23.45, pristačius į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, (duomenys neskelbtini), slaugytojos padėjėjai O. P. apžiūrint jo daiktus striukės išorinėje kišenėje rado ir paėmė narkotines medžiagas, kurias perdavė atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ policijos pareigūnams.

Šiais savo veiksmais M. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. H. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, parodė, kad rasta narkotinė medžiaga yra jo, jis ją įsigijo tą pačia dieną kai pateko į avariją. Įsigijo iš asmens, kurio telefono numerį turėjo, to asmens nepažįsta (b.l. 49).

Be M. H. prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 15), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (vokas Nr. 1), 2020 m. gruodžio 26 d. rasta ir paimta iš M. H. striukės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,985 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,6 % (b.l. 24-26), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 9) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog BK 259 straipsnio 2 dalyje yra suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai - neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytų šių medžiagų įgijimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju M. H., be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog jis nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo žalios spalvos sausą dalinai susmulkinta augalinė kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,985 g., ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,6%. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad narkotines medžiagas – kanapes, įsigijo iš nepažįstamo asmens, kurio telefono numerį turėjo. Tokie kaltinamojo M. H. parodymai visgi neleidžia laikyti, jog narkotinių medžiagų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Teismo vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių – neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei koks kiekis jų buvo įgytas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamasis įgijo narkotinę medžiagą, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad M. H. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,985 g psichotropinės medžiagos – kanapių.

Motyvuojamoji dalis

Tuo tarpu kita kaltinimo dalis pilnai pasitvirtino, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis M. H. nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,985 g psichotropinės medžiagos - kanapių, kol 2020 m. gruodžio 27 d. apie 23.45 pristačius į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, (duomenys neskelbtini), slaugytojos padėjėjai O. P. apžiūrint jo daiktus striukės išorinėje kišenėje rado ir paėmė narkotines medžiagas, kurias perdavė atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ policijos pareigūnams. Kaltinamojo M. H. kaltė įrodyta jo paties, taip pat liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvada, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad laikytos narkotinės medžiagos buvo skirtos būtent asmeniniam suvartojimui, neturint tikslo jų platinti. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus M. H. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašė mokėjimą išdėstyti dalimis (b.l. 55-57).

Skiriant bausmę M. H. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – M. H. padarė baudžiamąjį nusižengimą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas (b.l. 34), baustas administracine tvarka (b.l.38-41), nedirbantis. M. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, lygią šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. H. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis M. H. yra nedirbantis, bei į jo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nustato jam keturių mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

M. H. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas, su likusiais tirti pateiktais objektais ir jų pakuotėmis, 2021 m. vasario 1 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B serija BBB Nr. 5PK002311), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. H., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. H. skirti galutinę bausmę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų),baudą.

M. H. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, su likusiais tirti pateiktais objektais ir jų pakuotėmis, 2021 m. vasario 1 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B serija BBB Nr. 5PK002311), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

Išaiškinti M. H., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė