Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiajam K. M., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Baranauskui, kaltinamajam E. V., jo gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-04 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. - 1300 Lt bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 3.30 val., kilus konfliktui tarp jo ir K. M., prie klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis tyčia ne mažiau vieną kartą dešinės rankos alkūne smogė K. M. į veidą, šiam nukritus ne mažiau vieną kartą spyrė kaire koja šiam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. M. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, pereinančiomis į skruostus, nosies nugarėlėje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio –viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kairiosios akiduobės apatinės sienelės skeveldrinį lūžimą, dalinį pirmo danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. M. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. naktį į 15 dieną, jis kartu su savo seserimi E. V., draugu R. J. ir K. L., atėjo į klubą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nežino tikslaus laiko kada, jie išėjo į lauką, atsisėdo ant (duomenys neskelbtini) esančių suoliukų ir rūkė. Prie jų keturių priėjo vienas girtas nepažįstamas vaikinas ir pradėjo kabinėtis. Tas vaikinas pradėjo kabinėtis prie jo sesers E. V., reikalaudamas, kad ji jam duotų cigaretę. E. atsakius, kad cigaretės neturi, jis primygtinai reikalavo duoti cigaretę, ir sesers atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai. Jis vaikinui pasakė „nesikabinėk, mes atėjome ramiai praleisti laiką“, tačiau vaikinas ne tik, kad nenuėjo, bet pasikvietė draugą, kuris stovėjo kiek toliau nuo jų. Jiems abiems priėjus, pirmasis vaikinas atsisukęs į jį piktai pasakė „ką tu vafli“. Po šių žodžių jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, nuo ko pastarasis parkrito ant žemės, ir jam iškrito mobilaus ryšio telefonas. Jo sesuo E. V. priėjo prie vaikino, pasilenkė ir norėjo surinkti jo telefoną, kuris buvo išsidalinęs dalimis, bet nukentėjęs keldamasis pradėjo sesę vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, rėkti ant jos, keldamasis buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, todėl jis priėjo prie jo ir vieną kartą koja spyrė jam į galvą. Po šio spyrio jis su seserimi E. V. nuėjo atgal į klubą. Dar kartą parodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tačiau taip pasielgė norėdamas apginti seserį nuo nukentėjusiojo, kuris buvo visiškai girtas ir agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2012-09-14 jis su draugais E. M., Ž. M., B. L., M. ir M. apie 23 val. atvyko į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klube linksminosi, vartojo alkoholį. Prie jų kompanijos buvo prisijungę dar 2 žmonės, kurių pats nepažįsta, kadangi tai E. M. draugai. Prisimena, kaip su E. išėjo iš baro, o sekantis jo sąmoningas prisiminimas buvo klinikose. Jam buvo sužalota kairė akis, sulaužytas kairės pusės skruostikaulis ir išmuštas priekinis dantis. Kai jo atėjo aplankyti E., paklausė pastarojo, kas atsitiko, tačiau E. paaiškino, kad jie ėjo ieškoti jo piniginės, o toliau pats nieko neprisimena. Įsitikinęs, kad pats susižaloti negalėjo, kadangi jam diagnozuoti sužalojimai nėra būdingi pačiam krentant.

Liudytojas E. M. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. jis su draugu Ž. M., bei merginomis M., M. ir B. susitiko (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini). K. M. prie jų prisijungė vėliau. Po to visi kartu ėjo per (duomenys neskelbtini) į klubą „(duomenys neskelbtini). Jau ateidami į klubą jie buvo gėrę alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), o klube dar užsisakė tris butelius degtinės. Vienu metu, kai jau jautėsi apsvaigęs, jis pasigedo savo piniginės ir kartu su K. M. nuėjo jos ieškoti. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, todėl įvykių nelabai prisimena. Jis net neprisimena kaip ir kada jie išėjo. Prisimena tik tiek, kad jis priėjo prie bankomato ir savo piniginės ieškojo šiukšliadėžėje. Kur tuo metu buvo K. M., jis neprisimena. Dar prisimena, kad K. M. rado gulintį ant žemės ir jam prie burnos buvo kraujo. Tada pasiskambino B.. Ji atėjo iš klubo ir toliau visą įvykių seką matė ji. Kas iškvietė greitąją pagalbą, jis nežino. Kas sumušė K. M., jis nematė. Jam pačiam skaudėjo kairę veido pusę, buvo sudaužytas jo mobilaus ryšio telefonas, tačiau jis neprisimena, ar buvo sumuštas ten lauke, ar pats krito ir susižalojo, nes buvo visiškai girtas. Negali visiškai paaiškinti to įvykio aplinkybių, nes nepamena. Klube prie jų niekas nebuvo priėję, ir jokio konflikto tikrai nebuvo, bent jis neprisimena. Dar kartą parodo, kad nežino, kas ir dėl ko galėjo sumušti K. M.. Savo piniginę vėliau rado savo striukėje. Į lauką jis su K. M. buvo išėję be striukių.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. apie 20 val. jis su draugu E. M., bei merginomis M. Š., M. U. ir B. L. susitiko (duomenys neskelbtini) aikštėje esančioje (duomenys neskelbtini) K. M. prie jų prisijungė vėliau. Po to visi kartu nusprendė eiti į klubą. Kiek tiksliai buvo valandų, kai atėjo į klubą, nežino, galėjo būti po 23 val. Jau ateidami į klubą jie buvo gėrę alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini, o klube dar užsisakė du, gal tris butelius degtinės. Kadangi jis buvo visiškai girtas, todėl apie 1.30 val. išsikvietė taksi automobilį ir vienas išvažiavo namo. E., K. ir merginas paliko klube. Kas vyko klube ir jo prieigose vėliau, jis nežino, nes nieko nematė. Ryte pas jį namo atvažiavo E. ir pasakė, kad naktį prie klubo kažkas sumušė K.. E. taip pat negalėjo nieko jam paaiškinti, nes nieko pats neprisiminė. Klube jie visi trys buvo gerokai išgėrę alkoholio, todėl nelabai ką galėjo prisiminti. Kol jis buvo klube, jokio konflikto su niekuo nebuvo.

Liudytoja B. L. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo klube (duomenys neskelbtini). Klube šoko ir nestebėjo, ką daro kiti draugai. 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 3.30 val. jai paskambino E. M. ir tik tada ji pamatė, kad jo su K. M. klube nėra. Kadangi klube buvo triukšmas ji su E. M. išėjo į lauką. Lauke, netoli klubo, Laisvės alėjoje, pamatė ant žemės gulintį K. M.. E. M. buvo labai supanikavęs, nes jis bijo kraujo, o prie K. M. buvo kraujo. Aplinkui jį stovėjo gal šeši jaunuoliai ir merginos. Pastarieji jai buvo visiškai nepažįstami, kažkas iš jų jai pasakė, kad iškvietė greitąją. Atvykusi greitoji K. M. išsivežė. Ji pati nieko apie įvykį paaiškinti negali, nes pati nieko nematė, o E. M. buvo visiškai girtas ir jai taip pat negalėjo paaiškinti, kas įvyko. Jokio konflikto nei klube, nei einant į jį su niekuo tikrai nebuvo. Maždaug po trijų savaičių ji pati kalbėjosi su K. M., tačiau ir jis jai nieko negalėjo papasakoti apie įvykį.

Liudytoja M. U. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. su draugais nuėjo į klubą (duomenys neskelbtini) Klube beveik visą laiką prabuvo visi kartu, prie staliuko. Klube su niekuo jokių konfliktų nebuvo. Būdami klube, ji su E. M. kelis kartus ėjo į lauką, prie šalia esančio bankomato, kad E. M. nusiimtų pinigų. Grįžęs į klubą piniginę E. M. pasidėjo į jos rankinuką, kad nepamestų. Kada E. M. su K. M. išėjo iš klubo į lauką, ji nematė. Vėliau sužinojo, kad K. M. buvo sumuštas ir greitąja išvežtas į ligoninę. Ryte E. M. sakė, kad nematė, kas sumušė K. M., nes tuo metu kalbėjo telefonu. Jis lyg sakė, kad ir pats buvo sumuštas, nes kažkas trenkė ir jam, tačiau smulkiau aplinkybių jis nepaaiškino. Ji pati nusikaltimo fakto, kai buvo sumuštas K. M., nematė ir apie tai nieko paaiškinti negali.

Liudytojas R. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju šokių bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini su (duomenys neskelbtini. Kartu dirbo ir kitas apsaugos darbuotojas T. Ž.. Apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. naktį prie baro prieigų buvo sumuštas žmogus, jis sužinojo tik apklausos metu, iš policijos pareigūnės. Apie tai nieko paaiškinti negali, nes apie tai nieko nežino.

Analogiškai parodė ir liudytojas T. Ž..

Liudytoja E. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. naktį į 15 d., kai jie visi keturi sėdėjo Laisvės alėjoje, ant suoliuko, prie klubo „Pop star bar“, prie jų priėjo girtas nepažįstamas vaikinas ir pradėjo kabinėtis. Vaikinas pradėjo kabinėtis prie jos, reikalaudamas, kad ji jam duotų cigaretę. Kai ji atsakė, kad cigaretės neturi, jis primygtinai reikalavo duoti cigaretę, ir jos atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai. Jis kalbėjo labai piktai, pakeltu tonu. Tada jos brolis E. V. vaikinui pasakė: „nesikabinėk, mes atėjome ramiai praleisti laiką“, tačiau vaikinas ne tik, kad nenuėjo, bet pasikvietė draugą, kuris stovėjo kiek toliau nuo jų. Jiems priėjus abiems, pirmasis vaikinas atsisukęs į brolį piktai pasakė „ką tu vafli“. Po šių žodžių brolis sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo ko vaikinas parkrito ant žemės ir jam iškrito mobilaus ryšio telefonas. Ji pasilenkė prie vaikino, norėdama surinkti jo telefoną, kuris buvo išsidalinęs dalimis, bet jis keldamasis pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, rėkti ant jos, vadinti „krysa, žiurke“, keldamasis buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu, todėl ji pradėtą rinkti telefoną numetė prie vaikino. Kad brolis spirtų vaikinui, ji nematė, bet jei taip ir buvo, tai tik dėl to, kad jis gynė ją, nes vaikinas tikrai buvo labai agresyvus.

Liudytoja K. L. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. naktį į 15 dieną ji kartu su savo draugais E. V., jo draugu R. J., ir drauge E. V., atėjo į klubą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buvo įšėję į (duomenys neskelbtini), kur rūkė. Prie jų keturių priėjo girtas vaikinas, kuris pradėjo kabinėtis prie E. V., reikalaudamas, kad ji jam duotų cigaretę. Kada ji pasakė, kad cigaretės neturi, jis vis tiek neatstojo ir reikalavo duoti cigaretę. Vaikinas buvo labai agresyviai nusiteikęs, kalbėjo piktai, pakeltu tonu. Tada E. V. vaikinui pasakė, kad tas nesikabinėtų, paaiškindamas, kad jie atėjo ramiai praleisti laiką, tačiau vaikinas ne tik kad nenuėjo, bet pasikvietė draugą, kuris stovėjo kiek toliau nuo jų. Jiems abiems priėjus, pirmasis vaikinas atsisukęs į E. V. jam pasakė: „ką tu vafli“ . Po šių žodžių E. V. sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo ko vaikinas parkrito ant žemės. Jam iškrito mobilaus ryšio telefonas. Ernesta pradėjo rinkti telefoną, kuris buvo išsidalinęs dalimis, bet jis keldamasis pradėjo ją plūsti, vadindamas „krysa, žiurke“. Keldamasis jis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl E. V. pradėtą rinkti telefoną numetė prie vaikino ant žemės. Kad E. V. spirtų vaikinui ji nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad K. M. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, pereinančios į skruostus, nosies nugarėlėje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio –viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, kairiosios akiduobės apatinės sienelės skeveldrinis lūžimas, dalinis pirmo danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje. Nurodoma, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-09-15. Kairio skruostikaulio –viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, kairiosios akiduobės apatinės sienelės skeveldrinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (T.1, b.l. 17-18).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pateiktas CD su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės (T.1, b.l. 147).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas pateiktas CD ( T. 1, b.l. 145-146).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Kaip matyti iš kaltinamojo E. V. paaiškinimo, jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam K. M. vieną kartą ranka sudavė bei jai nukritus ir bandant atsikelti nuo žemės vieną kartą koja įspyrė į galvą, tačiau tai vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis buvo agresyvus, įžeidinėjo jį, bandė pulti jo seserį E. V.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei pačiam kaltinamajam, nei jo seseriai E. V. sužalojimų žymių nekonstatuota, o vertinant susidariusią konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo dėl girto nukentėjusiojo priekabiavimo prie jo bei jo sesers. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), jame dalyvavo nukentėjusysis bei kaltinamasis ir jo sesuo E. V.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad K. M. kaltinamojo ar jo sesers atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo ar E. V. sveikatą. Nukentėjusysis nurodė, kad negali paaiškinti dėl ko kilo konfliktas, nes buvo neblaivus, tačiau peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad jo elgesys, nors galimai ir neigiamas kaltinamojo atžvilgiu, nebuvo provokuojantis ir tai galėjo turėti lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, todėl teismas daro išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi. Kaltinamasis E. V. mušdamas nukentėjusįjį pakankamai ilgą laiką suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. E. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Pagal teismų praktiką, išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo E. V. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog kaltinamasis E. V. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau vieną kartą dešinės rankos alkūne smogė K. M. į veidą, šiam nukritus ne mažiau vieną kartą spyrė kaire koja šiam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam K. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, o jis tik gynė savo seserį nuo užpuolimo, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Teismas netiki kaltinamojo E. V. ir liudytojų E. V. bei K. L. parodymais, kad K. M. pats išprovokavo konfliktą, juos įžeidinėjo bei užpuolė, o jie tik gynėsi, ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis prašė kaltinamojo E. V. veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir parenkant bausmę atsižvelgti į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę.

Prokurorė su prašymu nesutiko.

Teismas sprendžia, kad prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo atmestinas, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nukentėjusysis minėtą vakarą, viešoje vietoje, buvo stipriai apgirtęs, pats priėjo prie kaltinamojo ir jo draugų, jie kurį laiką bendravo, todėl neatmestina tikimybė, kad jis pats galėjo išprovokuoti konfliktinę situaciją. Teismas taip pat atmeta prašymo dalį dėl sunkinančios aplinkybės pripažinimo, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Tačiau teismas nelaiko kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, kadangi sprendžia, jog jis nėra iki galo nuoširdus, siekia sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (T-1, b.l. 28-29) 3636,55 Lt sumai už nukentėjusiojo K. M. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais (T-1, b.l. 31) pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. V..

Nukentėjusysis K. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10240,80 Lt turtinės ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T-2, b.l. 51-55).

Kaltinamasis E. V. savo atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti (T-2, b.l. 141-142).

Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 10240,80 Lt turtinės žalos atlyginimo K. M. teismas nustatė, kad jis reikalauja atlyginti už nusikaltimu patirtas gydymo išlaidas ir ateityje numatytas gydymo išlaidas. Iš 2013-08-30 Vilniaus implantologijos centro pažymos matyti, kad K. M. yra suteikta gydymo paslaugų už 6030,00 Lt. Nukentėjusysis yra apmokėjęs 2400,00 Lt. Ateityje numatytų procedūrų kaina yra 3300,00 Lt (T.2, b. l. 57-58). Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas S. G..

K. M. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Taigi nukentėjusysis K. M. prašo priteisti turėtas bei ateityje numatytas išlaidas, kurias jis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, dėl kurių jis nukentėjo. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus daro išvadą, jog prašoma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi būti atlyginta. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog ieškinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi ( BPK 115str. 1d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis K. M. patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl sužalojimo K. M. patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus bei didelius nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis K. M. nustatytinas 8000 Lt, priteisiant šią sumą iš E. V. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Skiriant bausmę E. V. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka), į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė. Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1, 2 d.). Arešto bausmė nustatytina atlikti areštinėje.

Daiktinis įrodymas paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Arešto pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš E. V. 10240,80 Lt (dešimt tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt litų 80 ct) turtinės ir 8000,00 Lt (aštuonių tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo K. M. naudai.

Priteisti iš E. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3636,55 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis litus 55 ct) gydymo išlaidų.

Daiktinį įrodymą - CD plokštelę su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.