Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

10. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos VMI prie FM pareiškimas dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą 2015 m. liepos 20 d. priėmė K. K. sutuoktinė R. K., palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2015 m. liepos 20 d. G. K. 2015 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido savo paveldėjimo teises motinai R. K. Pareiškėja VMI prie FM 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos VMI prie FM pareiškimo, konstatavęs, kad pareiškėja VMI prie FM nuo 2015 m. spalio mėn. žinojo apie K. K. mirtį, pareiškėjos VMI prie FM didelis darbo krūvis ir apimtis, ilgai trukęs K. K. mokestinis patikrinimas nėra svarbi termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis. Pareiškėja VMI prie FM nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškimo nepagrįstumo, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad Mokesčio mokėtojo veiklos analizės išvada, kuria kontrolės veiksmams (mokestinių tyrimų atlikimui) atrinkti K. K. ir R. K., priimta 2015 m. birželio 29 d., t. y. iki K. K. mirties, dėl pareiškėjos VMI prie FM didelio darbo krūvio ir apimties mokestinis tyrimas buvo įtrauktas tik į 2016 m. lapkričio, gruodžio mėn. tikrintinų mokesčių mokėtojų planą. Taigi, atskirajame skunde keliamas CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo klausimas, pareiškėjai VMI prie FM nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti pratęsimo, netinkamai vertino termino praleidimo priežasčių svarbumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

12. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

13. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.

14. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

15. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

16. Šiuo nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini), mirus K. K., ir baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja VMI prie FM į teismą su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo kreipėsi 2018 m. liepos 9 d. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja VMI prie FM praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, tačiau nepraleido šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinto naikinamojo 3 metų termino. Pareiškėja VMI prie FM nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ji nuo 2014 m. spalio mėn. žinojo apie K. K. sveikatos būklę, o nuo 2015 m. spalio mėn. žinojo apie K. K. mirtį. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir nagrinėjo, ar nurodytu laikotarpiu buvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja VMI prie FM negalėjo pareikšti reikalavimų palikėjo įpėdinei, ar priežastys, dėl kurių kreditorė praleido terminą, nepriklausė nuo kreditorės valios.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės AVMI 2014 m. spalio 3 d. surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą dėl R. K. patikrinimo, 2014 m. spalio 27 d. – Operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. FR076014371, kurioje nurodė, kad tikslinga atlikti tolimesnį R. K. ir K. K. rizikos vertinimą dėl tolimesnių kontrolės veiksmų. Pareiškėja VMI prie FM 2015 m. birželio 29 d. surašė išvadą Nr. (13.15-38-3)-248-4231, kurioje nurodė esant tikslinga atlikti K. K. ir R. K. mokestinius tyrimus, atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės AVMI 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr.(8.1-11M)-R3-4255 pareiškėjai VMI prie FM pateikė informaciją apie atliktą R. K. operatyvų patikrinimą. 2016 m. gruodžio 28 d. pavedimu tikrinti Nr. (13.2) FR0773-3156 pavesta atlikti K. K. mokestinį patikrinimą, kuomet asmuo, kurį pavesta tikrinti, jau buvo miręs. Pavedime nurodyta tikrinimą pradėti 2016 m. gruodžio 28 d., baigti iki 2017 m. vasario 2 d. Kauno AVMI 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (7.46) FR0680-239 nurodyta, kad mokestinis patikrinimas pradėtas 2016 m. gruodžio 28 d., sustabdytas nuo 2017 m. sausio 31 d., kol pasibaigs specialistės nedarbingumas, pratęstas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 14 d. informacijos rinkimui ir vertinimui, sustabdytas nuo 2017 m. kovo 3 d. iki kol bus gauti atsakymai į paklausimus, pratęstas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 27 d., vienai darbuotojai išėjus iš darbo, atlikti mokestinį patikrinimą paskyrus kitą darbuotoją, sustabdytas nuo 2017 m. liepos 19 d., kol bus gauta informacija dėl negautų atsakymų, pratęstas nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. gautai informacijai įvertinti, pratęstas nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 25 d. dėl informacijos apibendrinimo ir informacijos surinkimo, pratęstas nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. dėl informacijos vertinimo ir apibendrinimo, pratęstas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. sausio 2 d. dėl informacijos vertinimo ir apibendrinimo, pratęstas nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 5 d. akto surašymui, pratęstas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. vasario 26 d. dėl duomenų įvertinimo ir apibendrinimo, sustabdytas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki bus gauti pareikalauti duomenys, pratęstas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 25 d. gautai informacijai apibendrinti, patikrinimas baigtas 2018 m. birželio 13 d. K. K. mokestinio patikrinimo akto kopija R. K. įgaliotam asmeniui G. K. išsiųsta 2018 m. birželio 14 d. 2018 m. birželio 20 d. raštu pareiškėja VMI prie FM pareikalavo, kad R. K. iki 2018 m. liepos 20 d. sumokėtų K. K. 27 292,06 Eur skolą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja VMI prie FM elgėsi pasyviai, žinodama apie K. K. mirtį, neskatino greitesnės jo mokestinio patikrinimo eigos, nors žinojo, kad patikrinimą pradeda jau po K. K. mirties. Tokių veiksmų atlikimas priklausė būtent nuo pareiškėjos VMI prie FM valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja VMI prie FM visus veiksmus atliko atsižvelgdama į jos turimus resursus, teisės aktuose nustatytą reglamentavimą, neatleidžia pareiškėjos VMI prie FM nuo pareigos būti atidžiai, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditorei visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jai tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises. Šiuo atveju pareiškėjos VMI prie FM neaktyvumas, neoperatyvumas, mirusio asmens mokestinio patikrinimo pradėjimas tik 2016 m. gruodžio 28 d., praėjus pusantrų metų nuo K. K. mirties, mokestinio patikrinimo atlikimas per pusantrų metų terminą vietoj numatyto kiek ilgesnio nei vieno mėnesio termino, nenurodant ir nepagrindžiant nuo pareiškėjos VMI prie FM valios nepriklausiusių tokio ilgo mokestinio patikrinimo priežasčių, negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu.

19. Atsižvelgiant į teismų praktikoje akcentuojamą kreditoriaus teisių apsaugos derinimą su naujų, paveldėjimo pagrindu atsiradusių įpėdinio nuosavybės santykių stabilumu, padarinių, atsirandančių palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019), svarbi yra ir byloje nustatyta aplinkybė, kad Kauno AVMI 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. (7.46-4.5.2) KD-324 informavo R. K. atstovą advokato padėjėją S. P. apie atliekamą K. K. mokestinį patikrinimą, taigi pareiškėja VMI prie FM vėliausiai nuo 2017 m. kovo 9 d. žinojo, jog R. K. yra K. K. turto paveldėtoja. Visgi pareiškėja VMI prie FM su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo palikimo priėmimo (palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2015 m. liepos 20 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos VMI prie FM nurodytos aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių reikšmės, CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes jos priklausė nuo pačios pareiškėjos VMI prie FM valios ir buvo jos kontroliuojamos, o pačios pareiškėjos VMI prie FM neaktyvumas, siekiant gauti informaciją apie skolininką, neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 5.63 straipsnis nustato tik kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, t. y. nustato procedūrą, pagal kurią kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus skolininko įpėdiniams. Tuo tarpu dėl pačių reikalavimų pagrįstumo, t. y. jų egzistavimo, sprendžiama atskirai. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrojo ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Šių kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad šiuo metu tebevykstantys mokestiniai ginčai dėl K. K. mokestinės prievolės pagrįstumo ir jos dydžio neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.