- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-630-115/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- K. R. Ž.
- Atsakovas
- I. L., R. B.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-630-115/2012
106.8.1;122.5.;
2012 m. vasario 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (ieškovo) K. R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria ieškinį dalyje dėl buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo atsisakyta priimti civilinėje byloje Nr. 2-22511-779/2011 pagal ieškovo K. R. Ž. ieškinį atsakovėms I. L., R. B. dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti buto, esančio Taikos g. 89-17, Vilnius, naudojimosi tvarką, ir 2) nustatyti šio buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo K. R. Ž. ieškinį dalyje dėl buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo atsisakė priimti (b.l.15).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant numatytos CK 4.76 str. 1 d. Taigi šiuo atveju atsakovėms atsiskaityti už bendrąją daline nuosavybe priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas kyla nepriklausomas nuo to, ar ši pareiga bus nustatyta teismo sprendimu. Todėl pagal ieškovo pareikštus reikalavimus tenkinus jo ieškinį, ieškovui nebūtų sukurtas materialinis teisinis rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d.1 p.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008). Juo labiau, kad pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą, kuriame numatyta skaitiklių užfiksavimo, pinigų perdavimo ir perdavimo fakto fiksavimo tvarka, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo priverstine tvarka nebūtų įmanoma vykdyti.
Šalies argumentai
Ieškovas K. R. Ž. pateikė atskirąjį skundą (b.l.16-18), kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog jis ir atsakovės yra buto Taikos g. 89-17, Vilniuje bendrasavininkai. Vadovaujasi CK 4.75 str. 1 d. ir 4.76 str. , reglamentuojančiais bendraturčių pareigas bei CK 1.5 str., kuris numato, kad įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau nustato pareigą subjektams įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Iki šiol, už butui (duomenys neskelbtini)trečiųjų asmenų suteiktas komunalines paslaugas atsiskaitymai buvo vykdomi pagal apelianto su atsakovėmis sutartą žodinį mokėjimų susitarimą. Su atsakovėmis buvo sutarta, kad už butui suteiktas komunalines paslaugas pagal trečiųjų asmenų pateiktas sąskaitas (apskaičiuotas pagal buto plotą) pagrindinis mokėtojas bus bendrasavininkė atsakovė I. L. (jai buvo išduota atsiskaitymo knygelė). Kiekvieną mėnesį ieškovas jai atiduodavo savo dalį t. y. 1/3 mėnesio buto komunalinių paslaugų mokesčio 200 Lt grynais pinigais, tačiau atsakovė I. L. netinkamai vykdė jai bendrasavininkų patikėtas pareigas, jas pažeidė, nes paslaugų tiekėjams nurodydavo netikslius bute įrengtų matavimo prietaisų: elektros, šalto ir karšto vandens skaitiklių rodmenis, ne laiku ir nepilnai mokėjo už suteiktas trečiųjų asmenų paslaugas. Manydamas, kad bendrasavininkė atsakovė I. L. savo veiksmais pažeidžia ieškovo, kaip bendrasavininko teises, pareiškė reikalavimą teisme siekdamas apginti pažeistą bendrasavininko subjektinę teisę - nustatyti buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarką. Tokios atsiskaitymo tvarkos nustatymas tarp bendrasavininkų yra būtinas kai bute yra įrengti matavimo prietaisai (skaitliukai). 2010-10-25 LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8-o priedo „Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos“ 20 punktas nustato, kad „Buitinis karšto vandens vartotojas už suvartotą karštą vandenį atsiskaito pagal atsiskaitymo dokumentus (karšto vandens tiekėjo pateiktą mokėjimo pranešimą ar gautą sąskaitą), ir vadovaujantis 22.1 punkto nuostata, buitinis karšto vandens vartotojas moka „už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis ir atsiskaitymo dokumentuose deklaruoja paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną užfiksuotus rodmenis bei už cirkuliacijai sunaudotą šilumos kiekį, kurių reikšmės pateikiamos karšto vandens tiekėjo mokėjimo pranešime ar sąskaitoje“. Mano, kad ieškinyje pateiktas buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo variantas iš esmės atitinka lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu, nustačius bendrasavininkams procentinį mokesčio už sunaudotas komunalines paslaugas atsiskaitymo dydį, atsižvelgiant į bute gyvenančių asmenų skaičių. Vadovaujantis CPK 137 str. 3 d. teismas privalėjo nurodyti į kurią instituciją ieškovas turėtų kreiptis, jei reikalavimas nenagrinėtina teisme arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Iš vienos pusės pripažintina, kad galimai ieškinyje nebuvo aiškiai, tiksliai ir išsamiai nurodytas faktinis reikalavimo nustatyti buto bendrasavininkų atsisakymo tretiesiems asmens tvarką pagrindas ir aplinkybės, tačiau iš kitos pusės, tai nesudaro pagrindo teismui aiškinti, kad ieškovo kreipimosi į teismą momentu iš jo būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kai ieškovas pateikia ieškinį pakankamai aiškų, nurodydamas reikalaujamo dalyko esmę ir reikalavimo pagrindas ir ribos suprantamos, o tam tikrų šiuo klausimu ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokią poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad tokio pobūdžio klausimai turėtų būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (LAT 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Mano, jog buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymas gali turėti prejudicinę galią ateityje reiškiant ieškinį dėl žalos priteisimo kitoje civilinėje byloje, dėl to teismas padarė netinkamą išvadą aiškindamas, kad reikalavimas nustatyti buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarką nesukels teisinių padarinių. Teismui, atsisakius priimti ieškinį dalyje dėl buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo, buvo pažeistas CK 4.75 str. 1 d., nes liko neapginta pažeista buto bendrasavininko subjektinė teisė ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo K. R. Ž. ieškinį dalyje dėl buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo atsisakė priimti (b.l.15).
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog už butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje trečiųjų asmenų suteiktas komunalines paslaugas atsiskaitymai buvo vykdomi pagal apelianto su atsakovėmis sutartą žodinį mokėjimų susitarimą, tačiau išaiškėjus, jog viena iš atsakovių nemokėjo už bendraturčių butui teikiamas paslaugas, apeliantas savo teises gina pateikdamas ieškinį nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką bei nustatyti šio buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarką.
Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas K. R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reiškė du reikalavimus: 1) nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ir 2) nustatyti šio buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarką.
CK 4.72 str. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-598/2007). CK 4.75 str. 1 d. yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. v. T. K. I., bylos Nr. 3K-3-234/2010).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir antrasis apelianto reikalavimas nustatyti buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarką yra nagrinėtinas teisme, nes turto bendrasavininkams nesutarus dėl atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos, kaip ir nesutarus dėl naudojimosi turtu tvarkos, tik teismas gali spręsti šį ginčą, taikant CK 4.75 str. 1 d. analogiją, nes kaip nurodo apeliantas, žodinis bendraturčių susitarimas dėl atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nevykdomas, galimai neatsižvelgiama į tarpusavio supratimo principus, taigi tokiu atveju yra pažeidžiamos ieškovo (apelianto) subjektinės teisės dėl proporcingos, teisingos ir sąžiningos atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos.
Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 str. 1 d. nurodyta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas šiuo atveju turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis naikintina, klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 3 p., 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį Nr. 2-22511-779/2011 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą (dalyje dėl buto bendrasavininkų atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos nustatymo) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.