Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. N. ir A. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 25 d. teisme gautas pareiškėjų R. N. ir A. N. prašymas, kuriuo prašoma patvirtinti jų 2021 m. birželio 21 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis)

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai susitarė dėl jiems priklausančių nekilnojamojo turto (buto duomenys neskelbtini) dalių atidalijimo. Susipažinus su pareiškėjų pateiktais dokumentais, nustatyta, kad šis butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjams, bet ir B. N. (1/2 dalis buto). Šalių sudaryta taikos sutartis pasirašyta tik jų, todėl daroma išvada, kad kita buto bendrasavininkė, t. y. B. N., nedalyvavo šalims sudarant teismui pateiktą taikos sutartį ir galbūt iš viso nėra informuota apie tokį pareiškėjų susitarimą. Nustačius šias aplinkybes, negalima išvada, kad nepažeidžiami CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, kad taikos sutartis nepažeidžia B. N. kaip buto bendrasavininkės interesų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjų pateikta taikos sutartis negali būti patvirtinta, kadangi negalima išvada, jog ji pasirašyta, suderinus visų buto bendraturčių valią, ir nepažeidžia imperatyvių teisės normų, B. N. interesų, o tuo pačiu ir viešosios tvarkos.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų R. N. ir A. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.