Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo UAB „Grinda“ atstovams advokatui Povilui Juzikiui, advokato padėjėjui Kasparui Kūriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Transporto priemonių draudimo sutartimi ieškovo bendrovėje buvo apdraustas I. K. automobilis Ford Mondeo, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimu nuo visų rizikų (draudimo poliso Nr. 9219309). 2012-03-16 Vilniaus mieste, Juodajame kelyje, nurodytas automobilis, vairuojamas I. K., įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos surašytame protokole konstatuota, kad automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Dėl eismo įvykyje sugadinto automobilio remonto ieškovas, remdamasis transporto priemonės apžiūros aktu, sąskaita Nr. 2012/13456, 2012-04-12 išmokėjo 246,32 Lt dydžio draudimo išmoką.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad Transporto priemonių draudimo sutartimi ieškovo bendrovėje buvo apdraustas L. B. automobilis BMW 5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimu nuo visų rizikų (draudimo poliso Nr. 9143399). 2011-05-01 Vilniaus mieste, Eigulių g., nurodytas automobilis, vairuojamas V. Š., įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos surašytame protokole konstatuota, kad automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Dėl eismo įvykyje sugadinto automobilio remonto ieškovas, remdamasis transporto priemonės apžiūros aktu, sąskaita Nr. 2011/03553, 2011-06-01 išmokėjo 646,30 Lt dydžio draudimo išmoką.

Ieškovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013, pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytą sutartį, Vilniaus miesto gatvių, kuriose įvažiuota į duobes, valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme yra UAB „Grinda“. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Grinda“, būdamas ieškinyje nurodytų gatvių valdytojas, netinkamai vykdė jų priežiūrą, laiku neužtaisė gatvių duobių, todėl yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl ieškovo apdraustų automobilių įvažiavimo į gatvėse buvusias duobes, ir privalo atlyginti nuostolius, patirtus dėl sugadintų automobilių remonto (b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad 2012-03-16 Vilniaus mieste, Juodajame kelyje, automobilis Ford Mondeo, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. K., įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, dėl to buvo apgadintas. Nurodytas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimo sutartimi ieškovo bendrovėje (draudimo poliso Nr. 9219309) (b. l. 7). Dėl eismo įvykyje sugadinto automobilio remonto ieškovas, remdamasis transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, remonto vertės sąmata Nr. 2012/13456, išskaitęs 400 Lt dydžio besąlyginę franšizę, 2012-04-12 sumokėjo draudėjui 246,32 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 5-6, 8-10, 12). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-02-21 nutarimu Nr. AV2-1171 administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat nurodyta, kad pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais (b. l. 11).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2011-05-01 Vilniaus mieste, Eigulių g. 4, automobilis BMW 530, vairuojamas V. Š., įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ir dėl to apgadintas. Nurodytas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimo sutartimi ieškovo bendrovėje (draudimo poliso Nr. 9143399) (b. l. 16). Dėl eismo įvykyje sugadinto automobilio remonto ieškovas, remdamasis transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, remonto vertės sąmata Nr. 2011/03553, 2011-06-01 išmokėjo 646,30 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 14-15, 17-18, 21-22). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos 2011-05-18 nutarime Nr. AV2-2306(11) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą konstatuota, kad automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, taip pat nurodyta, kad duobė nebuvo pažymėta kelio ženklais (b. l. 20).

Dėl Vilniaus miesto gatvių – Juodojo kelio ir Eigulių – valdytojo ir tinkamo atsakovo už žalą, grindžiamą transporto priemonių sugadinimu, įvažiavus į nurodytose gatvėse buvusias duobes

Ieškovas – draudimo bendrovė – reiškia ieškinį atsakovui UAB „Grinda“, kaip Vilniaus miesto gatvių, kurias su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarytos sutarties pagrindu prižiūri atsakovas, valdytojui, prašydamas atlyginti žalą, patirtą dėl draudėjams priklausančių automobilių remonto, kai šie įvažiavo į nurodytų gatvių važiuojamosiose dalyse buvusias duobes.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011-01-25 sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36-UK) UAB „Grinda“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių, tarp jų – ir Eigulių gatvės, bei kiemų dangos remontą ir priežiūrą (b. l. 35-37). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pagrindu UAB „Grinda“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių, tarp jų – ir Juodojo kelio, bei kiemų dangos remontą bei priežiūrą (b. l. 38-40). Sutarčių 4.3.2 ir 4.2.2 punktuose nustatyta, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita atlygina Užsakovui ir tretiesiems asmenims nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-05-07 sudarytu papildomu susitarimu Nr. A72-524(3.1.236-UK) – dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo – pagrindinė sutartis papildyta 4.2.10 punktu, pagal kurį UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vykdyti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, nedelsiant šalinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, ir apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Šalys susitarė, kad Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinėje, Pietinėje ir Centrinėje dalyse valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kelių dangos priežiūros ir remonto bei (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (b. l. 41).

Atsižvelgiant į aptartas atsakovo UAB „Grinda“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytų sutarčių nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; kt.), darytina išvada, kad pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos, grindžiamos kelio trūkumais, atsiradusiais netinkamai prižiūrint gatves, atlyginimo tinkamas atsakovas yra UAB „Grinda“, nes būtent ji yra Vilniaus miesto gatvių valdytoja prievolinės teisės (Darbų atlikimo sutarčių) pagrindu.

Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl įvažiavimo į duobes važiuojamojoje kelio dalyje, sąlygų

Kelio savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl šio statinio trūkumų, reglamentuojama specialiosios teisės normos – CK 6.266 straipsnio, nustatančio griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Kelio savininkas ar valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, perimtą iš dėl įvažiavimo į kelio duobes sugadintų automobilių Ford Mondeo ir BMW 530 savininkų (valdytojų) (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), privalo įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybė sąlygas. Atsakovas UAB „Grinda“, gindamasis nuo ieškinio, gali reikšti ieškovui visus atsikirtimus, kuriuos reikštų Ford Mondeo ir BMW 530 savininkams arba valdytojams.

Atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus (neveikimą) ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti gatves, šalinti (taisyti) jose esančias duobes. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, remiasi tuo, kad UAB „Grinda“ tinkamai atlieka savo pareigas, 2011 m. balandžio-gegužės mėn. ir 2012 m. kovo mėn. nebuvo gauta pranešimų apie avarinę būklę ir (ar) avarines kliūtis Vilniuje, Eigulių gatvėje ir Juodajame kelyje, duobių lokalizavimo darbai šiose gatvėse nebuvo atliekami.

Teismas pažymi, kad atsakovo UAB „Grinda“, kaip tam tikrų Vilniaus miesto gatvių valdytojo, pareiga nuolat vykdyti jai perduodamų eksploatuoti gatvių dangos stebėjimą, šalinti (taisyti) defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, įtvirtinta tiek teisės aktuose (Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 2 punktas „Kelio priežiūra“ – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; 7, 12.1, 12.2, 13.5, kt. punktai), tiek sutartyse su Vilniaus miesto savivaldybe. Ši pareiga turi būti vykdoma, be to, vykdoma tinkamai. Taigi atsakovas turi pareigą nuolat stebėti prižiūrimų gatvių būklę, o ne tik šalinti (taisyti) gatvėse atsiradusias duobes tada, kai gauna konkretų pranešimą. Be to, minėta, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos objektyviosios atsakomybės atveju, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo rūpestingumu, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Už žalą atsiradusią dėl kelio defektų, šio statinio valdytojas atsako be kaltės, jis negali teisintis tokiomis aplinkybėmis, kaip žmogiškųjų ar finansinių išteklių stoka, vykdant pareigą tinkamai prižiūrėti kelius.

Dėl atsakovo argumentų, kad neaišku, ar apskritai gatvėse buvo ieškovo nurodytos duobės, pažymėtina tai, jog ginčo duobių buvimo tiek Eigulių gatvės, tiek Juodojo kelio važiuojamosiose dalyse faktus neabejotinai patvirtina Kelių policijos pareigūnų duomenys, užfiksuoti eismo įvykio vietų schemose, tarnybiniuose pranešimuose. Iš byloje esančių įrodymų (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio 2011-05-01 tarnybinio pranešimo, 2011-05-01 eismo įvykio schemos, 2011-05-18 nutarimo Nr. AV2-2306(11) nutraukti administracinio pažeidimo bylą) nustatyta, kad 2011-05-01 Vilniuje, Eigulių gatvėje, sankryžoje link Laisvės pr., važiuojamojoje dalyje buvo duobė nelygiais kraštais, aštriu kampu; ši duobė nebuvo pažymėta specialiais įspėjamaisiais ženklais. Taip pat byloje esantys įrodymai (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio 2012-03-16 tarnybinis pranešimas, 2012-03-16 eismo įvykio schema, 2012-03-21 nutarimas Nr. AV2-1171 nutraukti administracinio pažeidimo bylą) patvirtina, kad 2012-03-16 Vilniuje, Juodojo kelio gatvėje, ties 57 namu, važiuojamojoje dalyje buvo 10 cm gylio duobė; ši duobė nebuvo pažymėta specialiais įspėjamaisiais ženklais.

Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų pakanka ieškovo nurodytiems atsakovo valdomų gatvių defektams konstatuoti, ir tai yra pagrindas daryti išvadą apie vienos iš trijų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

Žalos automobiliui BMW 5 dėl įvažiavimo į kelio duobę Eigulių g. faktą patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio 2011-05-01 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, rastas apgadintas automobilis BMW 530, kurio vairuotojas dešinės pusės priekiniu ratu pataikė į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ir apgadino priekinį dešinį ratą. Žalos faktą taip pat patvirtina kitą dieną po eismo įvykio draudimo bendrovės surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros 2011-05-02 protokolas, nuotraukos (b. l. 17, 22).

Žalos automobiliui Ford Mondeo dėl įvažiavimo į kelio duobę Juodajame kelyje faktą patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio 2012-03-16 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ties Juodojo kelio g. 57 namu automobilis įvažiavo į važiuojamojoje dalyje esančią duobę ir apgadino priekinį dešinės pusės ratą. Žalos faktą taip pat patvirtina draudimo bendrovės surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros 2012-03-19 protokolas, nuotraukos (b. l. 8, 13), taip pat teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo šio automobilio vairuotojo I. K. parodymai.

Pirmiau aptarti duomenys teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodoma žala atsirado dėl atsakovo valdomose gatvėse buvusių kelio dangos defektų, t. y. patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos.

Vadinasi, nustatytos visos trys būtinosios nurodytų gatvių valdytojo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl žalos dydžio

Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla priklauso dispozityvių bylų grupei, kurioje visa apimtimi galioja rungimosi, dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai), ir kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovas, nesutikdamas su reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžiu, turi teisę ir pareigą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimų argumentus dėl nepagrįstų ar per didelių sugadintų automobilių remonto kaštų.

Ieškovas nuostolių dydį grindžia apgadintų transporto priemonių techninės apžiūros protokolais, šių transporto priemonių remonto vertės sąmatomis. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje teigia, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų reikalaujamos žalos dydžiui pagrįsti, neįrodyta, jog visi ieškovo įvardyti automobilių sugadinimai yra būtent įvažiavimo į ginčo kelio duobes pasekmė.

Nagrinėjamu atveju automobilių apgadinimai užfiksuoti pirmiau aptartuose kelių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, Vilniaus VPK pranešimuose apie eismo įvykius ieškovo draudimo bendrovei, Transporto priemonės techninės apžiūros protokoluose, surašytuose praėjus vienai (automobilio BMW 530) ir trims (automobilio Ford Mondeo) dienoms po nurodytų eismo įvykių (b. l. 10, 19; 8, 17). Sugadinimams pagrįsti ieškovas pateikė ir nuotraukų. Atsakovas teisingai pažymi, kad automobiliai fotografuoti ne eismo įvykio vietose. Tačiau teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visumos analize, neturi pagrindo abejoti, kad šiose nuotraukose užfiksuoti ne ginčo eismo įvykiuose sugadintų automobilių ratai, be to, iš nuotraukų galima identifikuoti, jog tai būtent ieškovo nurodytų automobilių dalys (b. l. 13 esančioje nuotraukoje viduryje rato matyti Ford ženklas; iš b. l. 22 esančių nuotraukų pagal ratlankių formą galima daryti išvadą, jog tai – būtent nuotraukoje esančio automobilio BMW ratlankiai).

Dėl automobilio BMW 5 remonto išlaidų. Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad dėl įvažiavimo į ginčo duobę Eigulių gatvėje šiam automobiliui reikėjo keisti priekinę dešinės pusės padangą ir remontuoti priekinį dešinės pusės ratlankį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas daryti priešingą išvadą, paneigtų ieškovo nurodytų išlaidų dydį. Dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentų, kad, atlyginant padangos keitimo išlaidas, nenustatytas nusidėvėjimas, pažymėtina, jog iš Transporto priemonės remonto vertės sąmatos matyti, jog atsižvelgta į nusidėvėjimą (25 proc.) (b. l. 21). Atsakovas, kvestionuodamas ieškovo sąmatoje nurodytą padangos kainą, remonto darbų vertę, nepateikė įrodymų kitokiai kainai pagrįsti.

Dėl automobilio Ford Mondeo remonto išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad dėl įvažiavimo į Juodajame kelyje buvusią duobę šiam automobiliui reikėjo pakeisti priekinę dešinės pusės padangą ir to paties rato ratlankį. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė administracija atsiliepime nurodė, kad, atlyginant padangos keitimo išlaidas, nenustatytas nusidėvėjimas, tačiau pažymėtina, jog iš Transporto priemonės remonto vertės sąmatos matyti, kad atsižvelgta į nusidėvėjimą (50 proc.) (b. l. 12). Šis trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad neaišku, kodėl reikėjo remontuoti ir galinį dešinės pusės ratlankį, nes policijos rašte Nr. 2011/03553 nurodyta, jog buvo sugadintas tik priekinis dešinės pusės ratas. Iš tiesų tiek Kelių policijos pareigūno 2012-03-16 tarnybiniame pranešime, tiek automobilio vairuotojo I. K. 2012-03-16 paaiškinime policijai nurodyta, jog dėl įvažiavimo į duobę sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Tačiau pažymėtina tai, kad žalos apimčiai nustatyti nepakanka remtis tik sugadinimais, užfiksuotais policijos pareigūnų, nes eismo įvykio vietoje jie detaliai nenustatinėja visų automobilio sugadinimų. Tuo atveju, kai eismo įvykyje nukentėjusi transporto priemonė apdrausta, konkrečius sugadinimus ir žalos dydį nustatinėja draudikas, atlikdamas draudžiamojo įvykio tyrimą ir spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamas eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu (2012-03-16 apie 21 val.). Akivaizdu, kad iš karto po eismo įvykio buvo sudėtinga pamatyti ir užfiksuoti visus dėl įvažiavimo į duobę atsiradusius sugadinimus. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas automobilį Ford Mondeo vairavęs I. K. nurodė, jog įvažiavo į duobę netikėtai, manė, kad ten tiesiog bala, bet tai buvo duobė, pilna vandens; duobė buvo tikrai didelė ir gili. Tokioms aplinkybėms pagrįsta manyti, kad, įvažiavus į duobę priekiniu dešiniu ratu, kol automobilis sustojo, į duobę įvažiavo ir galinis ratas, dėl to buvo pažeistas galinio rato ratlankis. Be to, apklaustas kaip liudytojas I. K. nurodė, kad po eismo įvykio paaiškėjo, jog buvo apgadinti ne tik priekinis, galinis ratlankiai ir padanga, bet ir pakaba, kurią susiremontavo savo lėšomis. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas abejoti, kad galinis dešinės pusės ratlankis buvo pažeistas kitomis aplinkybėmis, ne dėl įvažiavimo į ginčo duobę, taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų kitokią pakeistų detalių ar atliktų remonto darbų kainą.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas pagrindė dėl automobilių BMW 5 ir Ford Mondeo sugadinimo, įvažiavus į gatvėse buvusias kelio duobes, prašomos priteisti žalos dydį, atsakovas šio dydžio nepaneigė.

Dėl pagrindo atleisti UAB „Grinda“ nuo atsakomybės arba sumažinti atlygintinos žalos dydį

Pažymėtina, kad būtent atsakovui, siekiančiam atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar atlygintinos žalos dydžio sumažinimo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kurios būtų pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad yra pagrindas visiškai atleisti UAB „Grinda“ nuo civilinės atsakomybės, nes žala atsirado dėl sugadintų automobilių vairuotojų didelio neatsargumo.

Pažymėtina, kad didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Ar neatsargumas gali būti kvalifikuojamas kaip didelis, priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju tokia įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui UAB „Grinda“.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas automobilio Ford Mondeo vairuotojas nurodė, kad, norėdamas prasilenkti su priešpriešine eismo juosta važiavusiu dideliu sunkvežimiu, jis negalėjo išvengti įvažiavimo į duobę, juolab kad nebuvo matyti, jog tai – duobė, atrodė, kad tai – tiesiog bala. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis neviršijo tame kelio ruože leistino greičio. Bylos nagrinėjimo metu buvo kilę abejonių dėl leistino greičio kelio ruože, kuriame automobilis Ford Mondeo įvažiavo į duobę. Atsakovo atstovai buvo nuvykę į vietą ir pateikė į bylą nuotrauką. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo daryti išvados, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojas viršijo leistiną greitį. Iš atsakovo pateiktos nuotraukos matyti, kad Juodojo kelio g. 57 esantis gyvenamasis namas, ties kuriuo pagal policijos medžiagą automobilis įvažiavo į duobę, yra už ženklo, ribojančio greitį 40 km/h, galiojimo teritorijos. Be to, automobilio vairuotojas 2012-03-16 paaiškinime policijos pareigūnams nurodė važiavęs „apie 50 km/h greičiu“, t. y. nenurodė tikslaus greičio. Pabrėžtina tai, kad Kelių policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, nenustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokių pažeidimų nenustatė ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukęs pareigūnas, nutarime, be kita ko, nurodęs, kad eismui pavojingas kelio ruožas nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (b. l. 11). Kai yra nustatytos tokios eismo įvykio aplinkybės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad į Juodajame kelyje buvusią duobę automobilio Ford Mondeo vairuotojas įvažiavo dėl didelio jo paties neatsargumo.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis dėl automobilio BMW 5 įvažiavimo į kelio duobę Eigulių g., teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šio automobilio vairuotojas nesilaikė elementariausių atidumo ir atsargumo taisyklių. Atsakovo atstovų išsakyti argumentai dėl galimų nurodyto eismo įvykio aplinkybių, nesant kitų tokius argumentus pagrindžiančių duomenų, negali būti teismo vertinami kaip pakankami vairuotojo dideliam neatsargumui konstatuoti, nes teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Išanalizavęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti įvažiavusių į gatvėse buvusias duobes automobilių vairuotojų didelį neatsargumą ir dėl to visiškai atleisti šių gatvių valdytoją UAB „Grinda“ nuo civilinės atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų pagrindo visiškai atleisti UAB „Grinda“ nuo atsakomybės, tai ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Atsakovas šiuos savo argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-2757-12, pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad išvada dėl pagrindo sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į paties kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo, daroma atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos bylos, kurioje žalos atlyginimas sumažintas 50 proc., aplinkybės nėra iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl aptariamoje nutartyje pateikti išaiškinimai savaime nelemia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „Grinda“ atsakomybė taip pat turi būti mažinama.

Pasak atsakovo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado ir dėl automobilių vairuotojų kaltės, jiems vairuojant neapdairiai ir nerūpestingai.

Automobilio Ford Mondeo vairuotojo I. K. neatsargumą atsakovas grindžia tuo, kad pranešime apie eismo įvykį šis vairuotojas nurodė, jog nepastebėjo duobės ir staiga į ją įvažiavo. Tačiau teismas pažymi, kad vien šis paaiškinimas savaime nėra pakankamas įrodymas aptariamo automobilio valdytojo kaltei konstatuoti. Pažymėtina tai, kad, apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, I. K. nurodė, jog kelyje matė tiesiog balą, negalėjo numanyti, kad ten yra duobė, pilna vandens; be to, išvengti įvažiavimo į ją negalėjo, nes reikėjo saugiai prasilenkti su priešpriešais važiavusiu dideliu krovininiu automobiliu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš atsakovo pateiktos kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, nuotraukos matyti, jog važiuojamoji dalis ties Juodojo kelio g. 57 namu yra siaura, siekiant prasilenkti su priešais atvažiuojančiu krovininiu automobiliu, nėra kur trauktis. Sutiktina su atsakovu, kad vairuotojams keliami didesni atidumo ir atsargumo reikalavimai, tačiau, teismo nuomone, nepagrįsta reikalauti, jog automobilio valdytojas apvažiuotų kiekvieną kelyje esančią balą arba, negalėdamas apvažiuoti (kaip šiuo atveju, nes reikėjo prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu dideliu automobiliu), kiekvienąkart sustotų. Įvertinęs šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytas automobilio Ford Mondeo įvažiavimo į kelio duobę aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagrindė savo poziciją dėl atlygintinos žalos sumažinimo, atsižvelgiant į nurodyto automobilio vairuotojo kaltę (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis). Dėl to atsakovas turi atlyginti ieškovui visą prašomą nuostolių sumą – 246,32 Lt.

Automobilio BMW 530 vairuotojo V. Š. neatsargumą atsakovas grindžia tuo, kad pranešime apie eismo įvykį šis vairuotojas nurodė, jog matė gatvėje esančią duobę, bandė jos išvengti, tačiau nepavyko. Apklausus šio automobilio vairuotoją teismo posėdyje, atsakovo atstovas nurodė, kad akivaizdu, jog į duobę įvažiuota dėl šio vairuotojo neatsargumo.

Iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentais, teismas pažymi, kad automobilį BMW 5 vairavęs V. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog, išvažiuodamas iš degalinės, posūkyje pamatė duobę, bandė jos išvengti apvažiuodamas, tačiau nepavyko, nes galbūt per vėlai ją pamatė; būtų galėjęs išvengti duobės, jeigu būtų pasukęs 10 cm daugiau. Pažymėtina, kad visiems vairuotojams yra žinoma, jog gatvėse nuolat atsiranda duobių, ne visos jos operatyviai užtaisomos. Tai žinodami, transporto priemonių valdytojai turi būti atsargūs ir atidūs, vairuoti taip, kad, pastebėję važiuojamojoje kelio dalyje esančias duobes, galėtų jų išvengti. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad eismo įvykis įvyko dar šviesiu paros metu (2011-05-01 apie 19.30 val.), pasak vairuotojo, gatvė buvo tuščia, kitų automobilių, kurie būtų kliūtis apvažiuoti pastebėtą duobę, nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad sugadinto automobilio vairuotojo nepakankamai atidus vairavimas aiškiai prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl yra pagrindas atsakovą iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismo vertinimu, atsakovas negali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, nes byloje nustatyta, kad jis, kaip kelio valdytojas, neužtikrino, jog kelyje nebūtų trūkumų, be to, gatvėje atsiradusi duobė buvo pavojinga (aštriu kampu), ji nebuvo pažymėta specialiais ženklais.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į automobilio BMW 5 vairuotojo kaltę dėl žalos atsiradimo, yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistiną nuostolių atlyginimą 60 proc., t. y. nuo 646,30 iki 258,52 Lt (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis).

Apibendrinant, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 504,84 Lt nuostoliams atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina atitinkama patirtų žyminio mokesčio išlaidų dalis. Ieškovas prašė priteisti iš viso 892,62 Lt, jam priteista – 504,84 Lt, t. y. patenkinta 57 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to atsakovas turėtų atlyginti ieškovui 41 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 41 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovo priteistina 18 Lt, iš atsakovo – 23 Lt nurodytoms išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinio dalį.

Priteisti ieškovui Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group, veikiančiam per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302495752, sąskaitos Nr. LT06 7044 0600 0750 1679, AB SEB banke, kodas 70440) iš atsakovo UAB „Grinda“ (juridinio asmens kodas 120153047) 504,84 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 504,84 Lt (penkių šimtų keturių litų 84 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41 Lt (keturiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialą 18 Lt (aštuoniolika litų), iš atsakovo UAB „Grinda“ – 23 Lt (dvidešimt tris litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.