Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-11-28 · Civilinė byla Nr. 2VP-29017-775/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
2VP-29017-775/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13366-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Suinteresuotas asmuo
E. B., akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-29017-775/2016Proceso Nr. 2-69-3-13366-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.2; 3.5.1.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės N. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – E. B. ir akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininkę Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėju E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 663,81 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės Z. B., išieškotojos AB (duomenys neskelbtini) naudai. 2015 m. sausio 26 d. skolininkė Z. B. mirė, jos palikimą priėmė E. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui ar pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1041-413/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto apyrašo reikšmės palikėjo kreditoriaus pareigai pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui per įstatyme nustatytą terminą, konstatavo, jog aplinkybė, kad antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto. Turto apyrašo sudarymo atveju įpėdiniui tampa (gali tapti) žinoma apie tam tikrą kreditorių ir palikėjo skolą šiam kreditoriui. Vertinant, ar kreditorius įvykdė pareigą pareikšti apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra svarbus šio turto apyrašo sudarymo momentas. Tais atvejais, kai turto apyrašas, į kurį įtraukta palikėjo skola kreditoriui, sudarytas praėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikėjo kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių terminu nėra pareiškęs savo reikalavimo, tai skolos išieškojimo vykdymo procese miręs skolininkas negali būti pakeistas palikimą pagal apyrašą priėmusiu įpėdiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016).

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 2015-06-19 Gyventojų registro tarnybos išrašo patvirtina, jog skolininkė Z. B. 2015-01-26 mirė. 2015-07-16 Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog skolininkės palikimą priėmė E. B.. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė N. B. nebuvo taikiusi turto arešto, byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui ar kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdiniui E. B. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie Z. B. kreditorę AB (duomenys neskelbtini) ir jos reikalavimą, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 596 straipsniu

nutaria:

Antstolės N. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė